Svarbu, Uostas ir jūra

Seimo vadovybė žada paramą uostui

Avatar

Martynas Vainorius
2018-05-10


“Esame pasiryžę padėti, nes esame tos pačios Lietuvos žmonės”, – trečiadienį Uosto direkcijoje vykusio išvažiuojamojo Seimo valdybos posėdžio metu sakė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jam ir kolegoms buvo pristatyti ne tik uosto planai, bet ir priminti su jais susiję konkretūs miesto lūkesčiai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (centre) išgirdo ir Klaipėdos mero, ir Uosto vadovo įžvalgas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Išoriniu uostu domisi ne tik kinai?

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pristatydamas uostą ir jo planus, minėjo, kad yra noras per jį gabenti daugiau grūdų, kad jie nekeliautų per Latviją, bet vėl paminėjo, kad krovos nuosmūkį patiriantis kaimynai pradeda dempinguoti kainas. Anot uosto vadovo, “Lietuvos geležinkeliai” jau pakeitė ankstesnės vadovybės politiką, kad vėl daugiau grūdų būtų vežama vagonais, o ne autotransportu.

“Baltarusija kaip partneris transporto srityje yra labai svarbus, bet neapeliuoju į politinius santykius. Kazachstanas yra blokuotas Rusijos. Rusijos ir Kazachstano transportininkai dėl to turėjo skaudžią diskusiją.  Lietuva, turėdama aukščiausio lygio šaldymo technologijas uoste, buvo išbraukta iš transporto sistemos. Dėl to netekome apie 700 tūkstančių tonų šaldytos produkcijos. Tai prie 40 milijonų tonų neskaudu, bet buvo sukurta bloga aureolė. Kinija bando padėti įveikti šiuos barjerus.  Agitacija pasirinkti kitas rinkas čia negalioja, nes dėl geografinės padėties yra tik Rytai-Vakarai”, – dėstė A. Vaitkus.

Pasak jo, “Lietuvos geležinkeliai” jau dirba tiesiogiai dirba su Ukraina, kad būtų galima pritraukti krovinių ir iš ten. O Kinijos krovinys esą domina visą Europą.

“Taip, Kinija domisi išoriniu uostu, bet ji bus vienoje konkurso linijoje su kitais interesantais. Nuo 2006 metų  domisi ir Prancūzija, Vokietija, Izraelis. Kinija linksniuojama, nes 2015 metas Vyriausybėje pasirašytas memorandumas su “China Merchant Group”. Europos uostai veikia koncesijos principu. Mes jo norime ir išoriniame uoste, nes investicijos kartu padeda pasiekti gerų rezultatų. Svarbi sąlyga būtų, kad operatorius neatimtų esamų krovinių iš dabartinių kompanijų” – teigė Uosto direkcijos vadovas.

Arvydas Vaitkus tvirtino, kad Uosto direkcija labai palankiai žiūri į planus ją pertvarkyti akcinę bendrovę.

“Tai kelia gerą nuotaiką, tikėjimą. Mes į dalies akcijų suteikimą miestui žiūrime palankiai. Tai būtų pragmatiškas ir geras sprendimas, tik reikia susitarti kokiu dydžiu, kokia apimtimi ir sąlygomis”, – sakė A. Vaitkus, kurio vadovaujama direkcija pernai uždirbo 31,8 mln. pelno prieš mokesčius, o dividendų pavidalu visai neseniai valstybei sumokėjo 22,3 mln, eurų.

A. Vaitkus taip pat išsakė palaikymą įstatymo pataisai, kuria Šventosios uostas būtų perduotas Palangos savivaldybei ir taip nuo Uosto direkcijos būtų atskira jai nebūdinga rekreacinė veikla.

“Tik reikia būtinai atstatyti pietinį molą, išgriautą Anatolijaus uragano 1999 metais”, – sakė jis.

Pasak A. Vaitkaus, sudėtinga situacija yra su aplinkosauga ir paveldosauga.

“Čia reikia daryti tvarką, taip elgtis su uostu nevalia, kai staigiai paskelbiamas kultūros paveldu jame esantis pastatas ir ten nebegalima vykdyti veiklos. Laikas bėga ir taip tuoj visas uostas bus tik kultūros paveldas ir mūsų vaikai susirinkę daiktus tiesiog išvažiuos. Net ir japonai, labai branginantys savo tūkstančius metų siekiantį paveldą, paklausti apie jį, sako, jog uostuose mes krauname”, – sakė A. Vaitkus, nedetalizavęs, kokį pastatą turėjo omenyje.

Kalbėdamas apie aplinkosauginį reglamentavimą jis teigė, kad uoste iškasamam smėliui buvo keliami tūkstantį kartą griežtesni reikalavimai nei Švedijoje, po diskusijų aplinkosaugai esą nusileido iki 200 kartų.

“Reikia bendros politikos dėl perteklinių reikalavimų panaikinimo. Reikia racionalių pasiūlymų. Labai konkretizuokite, ko reikia iš Seimo. Esame pasiryžę padėti, esame tos pačios Lietuvos žmonės”, – išklausę A. Vaitkų sakė Seimo pirmininkas.

Miesto norus patenkins?

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė teiravosi, kaip miesto bendruomenė žiūri į uosto planus, ar tai yra tiesa, ką praneša žiniasklaida.

“Nelabai suprantu, kodėl jie nepatenkinti?”, – klausė ji.

“Tai – jautriausias klausimas. Ne miestas yra uoste, uostas ir terminalai yra mieste. Derinimo klausimas yra labai svarbus. Bus nemažai neišvengiamų įstatymų pakeitimų dėl plėtros. Dabar yra intensyvioji, karštoji derybų stadija. Nebuvo pats išmintingiausias sprendimas rengti du bendruosius planus. Dabar daug jėgų reikia skirti jų derinimui, tam reikia net premjero darbo grupės. Miesto parengtame 17 priemonių pakete yra dalis bendruomenės lūkesčių. Objektas išskirtinis, galbūt reikėjo daugiau procedūrų nei formaliai numatyta. Turi būti labai aišku, kas įgyvendins, kas finansuos. Vyksta rimtas derybinis procesas. Kartu suvokiame, kad terminai labai svarbūs. Sprendžiame labai sudėtingą valstybinio lygmens matematinę lygtį, bet ji neturi pabloginti valstybiniai planai miestiečių gyvenimo”, – atsakydamas į klausimą dėstė posėdyje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Išgirdusi tokį atsakymą I. Degutienė sakė daranti išvadą,  kad čia, ko gero, yra komunikacinės problemos, ir reikia “baimes nugesinti” viena bendra miesto ir uosto komunikacine strategija.

Tačiau V. Grubliauskas priminė, kad kai kurie “amortizaciniai įstatymai” Seime krito jau pirmoje stadijoje – galbūt dėl to, kad juos teikė opozicija. Meras sakė, kad taip nutiko su jo bendrapartiečio Simono Gentvilo teikta Pajūrio juostos įstatymo pataisa.

“Klaipėda nesiekia praturtėti svetima sąskaita, bet į jos norus turėtų būti atsižvelgta”, – sakė meras.

Žinia, viena iš miesto parengtų vadinamųjų dalykinių sąlygų yra būtent Pajūrio juostos įstatymo tikslinimas, numatant, kad tokia juosta tęsiasi nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto ribų, o ne iki šiaurinio molo. Šis įstatymas numato, kad pajūrio juostoje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto.

S. Gentvilas “Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad taip ir nutiko su jo teikta minėtąja pataisa – ji per opozicijos darbotvarkei skirta posėdį buvo atmesta net be teisės patobulinti.

“Kai vieno Seimo nario iniciatyva yra, tai ir žiūrima visai kitaip, geriau, kai teikia ministerija”, – tokią situaciją bandė aiškinti Seimo pirmininkas.

Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, kad Klaipėdos savivaldybė suvaidino svarbią rolę, jau ir statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

“Iš tiesų, dalis iš pažadų iš to laiko įvykdyta, dalis ne. Kalbant apie dabartinius miesto norus, manau, kad visi, kurie iš tiesų yra realūs, bus įgyvendinami”, – sakė jis.


2018-05-10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt