Valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pranešė, kad jos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale penktadienį atliekama jau 50-oji krovos operacija.

Šįkart krovinį Klaipėdos uostą atgabeno čia jau ne kartą lankęsis dujovežis „Arctic Voyager“. Jis pristatė 140 000 kub. m SGD iš skystinimo gamyklos Norvegijoje.

Iš viso nuo 2014 m. spalio, kai Klaipėdos SGD laivas-saugykla „Independence“ pradėjo veiklą, terminalas priėmė 42 importuojamus SGD krovinius – t. y. 5,4 mln. kub. m SGD. Vidutinis vieno krovinio dydis siekė 139 000 kub. m SGD, o didžiausias krovinį į Klaipėdos terminalą atplukdęs dujovežis buvo „Valencia Knutsen“, kurio talpa – 173 000 kub. m.

Dujos Lietuvai buvo tiekiamos iš 4 valstybių: Norvegijos, JAV, Trinidado ir Tobago bei Nigerijos.

Tadas Matulionis, KN SGD verslo direktorius, teigia, kad nuo 2016 m. Klaipėdos terminalo panaudojimas yra vienas didžiausių tarp visų Europos SGD terminalų, jis tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų.

„SGD terminalo paslaugų paklausa išlieka aukšta, atskirais mėnesiais terminalas dirbo didesniu nei 90% pajėgumu. Vartotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau išdujinta per 3 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų“, – pranešime cituojamas T. Matulionis.

Terminalo panaudojimą didina ir SGD perkrova į mažos apimties dujovežius. Pirmoji tokio pobūdžio (iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį) perkrovos operacija atlikta 2017 m. pradžioje, kai terminale priimtas ir užpildytas pirmasis mažos apimties SGD transportavimo dujovežis „Coral Energy“.

Nuo 2017 m. pradžios terminalas jau perkrovė 8 SGD krovinius reeksportui į Švedijos, Suomijos ir Norvegijos mažos apimties SGD importo terminalus. Lietuva tapo 12-toji šalis pasaulyje, iš kurios vyksta SGD reeksportas.

„Tai itin svarbu siekiant maksimaliai išnaudoti SGD terminalą ir mažinti jo veiklos kaštus per saugumo dedamąją, kuri yra galutinės dujų kainos dalis“, – pažymi p. Matulionis.

Ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pranešė patvirtinusi naują saugumo dedamąją – 2018 m. II pusmečiui ji sieks 469,99 Eur/(MWh/parą/metus). Palyginus su dabar galiojančia – 487,38 Eur/(MWh/parą/metus), ji mažės 3,6 proc. Pernai rudenį buvo patvirtina 578,01 Eur siekusi dedamoji.