Ilgasis savaitgalis su savo kilometrinėmis automobilių eilėmis prie perkėlos per Kuršių marias dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, jog alternatyvus patekimo į Kuršių neriją būdas yra neišvengiama būtinybė, kurią stabdo ne tiek filosofiniai išvedžiojimai apie saugotiną itin trapią pusiasalio gamtą, kiek kur kas merkantiliškesnės priežastys, slypinčios pirmiausia nenorinčiųjų iš automobilių perkėlos prarasti viliojančio pinigų kapšo, bei tradiciniame politikų baikštume priimti radikalesnius sprendimus.

Nekaltinant vilniečių, kauniečių ir kitų ne klaipėdiečių išradingumo bei sveikos logikos stoka, kasmet įsigudrinant vis užlipti ant to paties vykimo visiems vienu metu automobiliais į Kuršių neriją grėblio, tenka konstatuoti, jog jei mūsų šalies politikai vadovautųsi bent kiek racionalesne mąstysena, ši problema jau seniai būtų išspręsta, nutiesus po mariomis tunelį – kaip siūlo, gink Dieve, ne šių eilučių autorė, o rimti šios srities žinovai.

2015 metų balandį J. Zykus tunelio po Kuršių mariomis idėją pristatė Klaipėdos žurnalistams. Palmiros Mart nuotr.

Konkrečiai –  taip dar prieš kelerius metus siūlė patyręs inžinierius – statybininkas, VšĮ „Vilniaus metro” vadovas Juozas Zykus, tokio tunelio projekto pamatus jau senokai glaudžiantis savo darbo stalčiuje.

Savo idėją J. Zykus Klaipėdos žurnalistams pristatė dar 2015 metų pavasarį, išsamiai papasakojęs apie tunelio marių dugnu naudą bei kryžiaus kelius, kuriuos teko nueiti, pristatinėjant ją valdžios atstovams ir beldžiantis į jų sąžinę. Panašu, kad iki šiol neprisibeldė, nes bent jau viešojoje erdvėje diskusijos ne tik apie tunelį, bet ir apie tiltą per marias senokai yra numirusios. Užtat giliavandenio išorinio uosto Melnragėje idėja sėkmingai propaguojama, stumiama ir, žinoma, politikų smagiai palaikoma!

Beje, į aną minėtą pristatymą prieš kiek daugiau nei trejus metus atėjo vos keli žurnalistai, tad verta bent keliais sakiniais priminti, ką siūlo patyręs specialistas apie galimybę greičiau ir komfortiškiau, išvengiant kilometrinių eilių, iš žemyninės šalies dalies patekti į Kuršių neriją.

Pasak didžiulę patirtį statybų versle turinčio J. Zykaus, tunelis po Kuršių mariomis kainuotų tris kartus pigiau už tilto per marias statybą ir jį būtų galima iškasti du kartus greičiau. Pagal jo idėją tuneliu į Kuršių neriją važiuotų tik lengvieji automobiliai ir specialiosios paskirties transportas bei dviratininkai, o keltai ir toliau keltų sunkiasvorį transportą – juos projektuotojai tada buvo numatę kiek „pastumti” pietų kryptimi.

Liktų ir senoji perkėla, kuri, kaip ir dabar, būtų skirta tik keleiviams ir dviratininkams.  Žodžiu, ir vilkas („Smiltynės perkėla”) būtų sotus, ir avis (žmonės) sveika. Juoba kad tunelį irgi kažkam juk reikėtų aptarnauti ir važiavimas juo būtų taip pat apmokestintas.

Tuneliu ypač būtų patogu vykti dviračiais į Smiltynės paplūdimius pietinės miesto dalies gyventojams, o šalia tunelio inžinierius dar buvo numatęs ir nemažai įvairių pramogų ant vandens.

Panašu, kad vasaros savaitgaliais automobilių eilės prie keltų dar ilgai bus įprastas vaizdas. Palmiros Mart nuotr.

Tačiau panašu, kad kaip ir daugelis dalykų Lietuvoje, taip ir šis sveikintinas sumanymas eilinį kartą liks tik idėjos autorių ir kai kurių šiai idėjai pritariančiųjų oro virpinimu.

O vilniečiai, kauniečiai ir kiti „iečiai” ir toliau galės sėkmingai piktindamiesi dalintis kilometrinių automobilių eilių vaizdais, užuot su vėjeliu skrieję po mariomis nutiestu moderniu tuneliu, kaip kad yra įprasta visame civilizuotame pasaulyje.