Svarbu, Temos

Nelegalios statybos: ar atsakys valdininkai?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-08-23


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turės spręsti, ar pagrįstai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priteisė buvusiems Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojams atlyginti valstybei po beveik 5 tūkst. eurų įvertintą žalą.

Toks verdiktas buvo priimtas įvertinus buvusios apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės, prie šios institucijos tada veikusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno ir jos Valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Aloyzo Norvilo veiksmus nelegaliomis pripažintų Juodkrantės statybų istorijoje.

Juodkrantėje stovėjęs VĮ „Kelių priežiūra“ druskos sandėlis – vienas iš dviejų Kuršių Nerijoje jau nugriautų objektų, kurie buvo pastatyti pagal dokumentus ir leidimus, kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais. Įmonė suskaičiavo, kad taip jau buvo padaryta 181 tūkst. eurų žala, kurios atlyginimo tikisi išsireikalauti iš Neringos savivaldybės. VĮ “Kelių priežiūra” nuotr.
Prašė priteisti 73 tūkst. eurų

Minėtuosius tris buvusius Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KLAVA) darbuotojus į teismą padavė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). Ji prašė lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti 73 091,88 Eur materialinei žalai atlyginti.

Ši žala kildinta iš to, kad dar 2009 m. priimtu ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimus buvo patenkintas Generalinės prokuratūros ieškinys ir panaikinti sprendimai, sandoriai bei taikyta restituciją, o AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB Verslo investicijų projektų centras buvo įpareigotos nugriauti statinius Juodkrantėje – žuvų restoraną ir dar du statinius. Vėliau dėl to du asmenys, praradę nuosavybės teises į įgytą jachtininkų viešbutį, kreipėsi į teismą ir iš valstybės bei Neringos savivaldybės prisiteisė 454 273,53 Lt (131,5 tūkst. eurų) žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Teismas buvo konstatavęs, kad būtent detaliojo planavimo ir statybos procesai buvo neteisėti bei lėmė žalos atsiradimą. O minėtieji darbuotojai dalyvavo teismų tiek panaikinto detaliojo plano patikrinimo procedūrose, tiek išduodant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

VTSPI manė, kad regreso tvarka iš kaltų asmenų gali būti reikalaujama pusės Lietuvos valstybės atlygintos sumos. Iš pradžių ji dar pernai vasarą raštais kreipėsi į šiuos asmenis dėl žalos atlyginimo, tačiau jie nesutiko su tokius reikalavimu.

Už šį jau nugriautą žuvų restoraną verslininkai iš valstybės gavo 1,2 mln. eurų Martyno Vainoriaus nuotr.

V. Lukošienė teisme teigė, kad 2005 m. gruodį tvirtindama pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktą neturėjo akivaizdžių įrodymų, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra privalomojo, o ne rekomendacinio pobūdžio. Ji akcentavo, kad VTSPI kažkodėl nereikalauja žalos atlyginimo iš projektuotojų, techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų ir kitų institucijų atstovų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie detaliojo plano tvirtinimo ir minėtojo akto surašymo. Taip pat buvusi viršininkė akcentavo, kad už tokio akto surašymą ir išvados pateikimą atsako sudaryta komisija, o ji buvo tik politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, ne teisininkė, architektė ar statybinį išsilavinimą turintis asmuo, tad negalėjo atsakyti už komisijos atliktus veiksmus.

K. Vaitiekūnas teigė, kad “asmeniškai niekam žalos nepadarė, nes teismų sprendimuose nėra nustatyta, kad jo veiksmai buvo neteisėti ir kad jie sukėlė kažkam teisines pasekmes (žalą)”. Vyras pabrėžė, kad detaliojo plano patikrinimo veiksmas iki šiol nėra pripažintas neteisėtu ir joks teismas nenustatė, kad žala atsirado dėl jo kaltės.

A. Norvilas savo ruožtu argumentavo, kad minėtoje detaliojo plano ir kitų dokumentų teisėtumą nagrinėjusio teisminio proceso metu nebuvo kam pristatyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pozicijos dėl ieškinio ir iš jo buvo tiesiog atimta teisė dalyvauti nagrinėjime.

Anot jo, detaliojo plano procedūra buvo išlaikyta, priimti sprendiniai atitiko reikalavimus, todėl abejoti sprendiniais nebuvo pagrindo. Be to, A. Norvilo nuomone, Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti teisėtumą baigiamajame teritorijų planavimo etape, o prielaidos žalai atsirasti susidarė dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) neveikimo. Esą būtent šios institucijos privalėjo kreiptis į VTSPI ar teismą, kad  būtų patikrintas išduotų statybos leidimų ar kitų statybos dokumentų teisėtumas.

Beje, iš šios bylos metu išaiškėjo skirtingas institucijų požiūris į situaciją – KNNPD atstovė teismo posėdžio metu su VTSPI reikalavimu dėl žalos atlyginimo sutiko, o Kultūros paveldo departamento atstovas – ne.

Teismo argumentai

Sprendimą dėl žalos atlyginimo priėmusi teisėja Aušrelė Mažrimienė akcentavo, jog kiti teismai “aiškiai pripažino, kad būtent KLAVA darbuotojų veiksmai, kuriais buvo visiškai ignoruota iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos gauta informacija ir sąmoningai priimtas bei patvirtintas neteisėtas 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, sudarė sąlygas statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir Lietuvos valstybės žalai atsirasti”.

Anot teismo, A. Norvilas tinkamai neatliko pareigų, jis ir V. Lukošienė nebuvo tiek atidūs (apdairūs) ir rūpestingi, kiek pagal nustatytas pareigas jiems buvo būtina. Kadangi K. Vaitiekūnas uždėjo patikrinimo žymą ant detaliojo plano titulinio lapo, bylojusią apie išvadą, jog „teritorijų planavimo dokumento projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka”, teismas konstatavo, kad jis neįsitikino, ar detalusis planas atitinka teisės aktų nuostatas ir yra teisėtas, nors pagal užimamas pareigas privalėjo tai padaryti.

Jau nugriautam Juodkrantės druskų sandėliui statybos leidimas buvo išduotas 2004 m. balandį. Statybos buvo pradėtos 2004 metų rudenį ir beveik baigtos, tačiau tada paaiškėjo, kad sandėlis yra pastatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, skirtoje renginiams, muziejams. VĮ “Kelių priežiūra” nuotr.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš tokio tarnautojo šios žalos atlyginimo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad įtakos žalos atsiradimui galėjo turėti ir kiti juridiniai asmenys: Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda (dabar – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys), KNNPD, detalųjį planą rengusi UAB „Klaipėdos projektas”. Tad buvo konstatuota, jog V. Lukošienė, A. Norvilas ir K. Vaitiekūnas tik iš dalies prisidėjo prie žalos valstybei padarymo. Taip pat buvo konstatuota, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš šių trijų buvusių KLAVA darbuotojų Lietuvos valstybei (VTSPI) solidariai buvo priteista 14 618,38 Eur – po 4 872,79 Eur.

Galvoja apie Strasbūrą

Visi buvę KLAVA darbuotojai pasinaudojo teise apskųsti šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Iš jų “Atvirai Klaipėdai” pavyko paklabinti tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausiuoju specialistu dabar dirbantį K. Vaitiekūną.

“Nei šis, nei tas, paprastai sakant. Ten labai sudėtinga byla, telefonu sunku pasakyti tiesą. Nėra ten jokių kriminalų. Aš valstybės tarnyboje daugiau nei 20 metų dirbu. Man labai keista, kai taip elgiasi Lietuvos valstybė. Tas pirminis teismo sprendimas, kai nusprendė panaikinti detalų planą ir statybos leidimą, yra priimtas už akių. Tiek man, tiek Lukošienei, tiek Aloyzui Norvilui. Strasbūras iš karto kvepia. Kaip galima žmogų nuteisti jo nepakvietus? Dalyvavo visai kiti žmonės, kurie neaišku, ką ten kalbėjo ir galvojo. Mūsų net nekvietė. Ieško iešmininko”, – sakė K. Vaitiekūnas.

Pasak K. Vaitiekūno, visa ši istorija yra “elementarus dalykas, kai buvo daromas biznio planas”.

“Toks labai garsus pseudoverslininkas Darijus Vilčinskas tiesiog apgavo žmones, kuriems pardavė butus, o restoranas tikriausiai nelabai galus suvedė, tai jam buvo naudingiau dingti ir kad valstybė padengtų jam tą dingimą. Įdomiausia yra tai, kad visi galai veda į vieną holdingo kompaniją, kuri, atrodo, registruota Šveicarijoje. O kur jis dabar yra su tais milijonais? Pavedimai buvo per pusdienį padaryti po to, kai valstybė pervedė pinigus. O dabar atrado, kad prieš 16 metų buvo pasirašytas vienas dokumentėlis, apskrities viršininkė prieš 15 metų pasirašė kažkokį tai aktą. Jie negalėjo nesirašyti, yra tvarka, o kad buvo tuom pasinaudota – akivaizdu. Gali įdomi istorija išsirutulioti”, – sakė K. Vaitiekūnas.

Jo minimą istoriją buvo aprašęs portalas 15min.lt. Kai buvo priimtas galutinis sprendimas. įpareigojęs statytojus – „Ąžuolyną“ ir Verslo investicijų projektų centrą (VIPC) nugriauti pastatus, tuo pačiu buvo pripažinta, kad butus nusipirkę žmonės turtą įgijo teisėtai ir jiems VIPC privalo grąžinti 1,3 mln. eurų. sumą. Tačiau VIPC netruko pradėti bankroto procedūrą, o žmonės liko ir be pinigų, ir be nuosavybės, nes butai buvo išregistruoti, o už nugriautą žuvų restoraną iš valstybės gauti 1,2 mln. eurų aplenkė gyventojams įsiskolinusią įmonę – dar 2013 m. VIPC perleido žalos iš valstybės reikalavimo teisę kitai įmonei „Meirona“. 15min surinkti duomenys rodė, kad „Meirona“ per akcininkus galėjo būti susijusi su ta pačia įmonių grupe, o D. Vilčinskas yra centrinė šios verslo grupės figūra (VIPC vadovas ir akcininkas per kitą įmonę). O ir pačiai “Meironai” greitai buvo iškelta bankroto procedūra, o kur buvo panaudoti pinigai, neaišku, nes Registrų centre nėra tų metų bedrovės finansinės ataskaitos.

Ne pirmas kartas

Beje, pasirodo tai jau yra ne pirmas kartas, kai VTSPI valstybės vardu bando prisiteisti žalos atlyginimą iš buvusių KLAVA darbuotojų.

LVAT pernai rugpjūtį iš V. Lukošienės, buvusio KLAVT Teisės departamento direktorius Visvaldo Petrylos ir bylinėjimosi metu 2016 m. gegužę mirusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Stasio Astrausko (jo palikimą perėmusių našlės ir sūnaus) solidariai priteisė 4 620, 43 Eur.

Ši žala buvo priteista dėl Neringos savivaldybės tarybos dar 2005 m. patvirtinto ir KLVA suderinto detaliojo plano, kuris vėliau buvo panaikintas ir dėl to UAB „Enerilas“ 2011 m. iš valstybės prisiteisė 144 641 Lt (41 890 Eur) žalos atlyginimo.  VTSPI bandė prisiteisti iš minėtų asmenų solidariai 23 102,13 Eur, tačiau buvo priteista penkis kartus mažesnė suma.


2018-08-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt