Penktadienį posėdžiavusi speciali Klaipėdos miesto Tarybos komisija nusprendė, kad, jos nuomone, yra pagrindo tęsti apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą niekingai pasisakusio Rusų sąjungos nario Viačeslavo Titovo apkaltą.

Už tokį sprendimą pasisakė visi komisijos nariai, susilaikė tik anksčiau apie tokią poziciją paskelbusio Rusų aljanso atstovė Tatjana Fedotova.

Viačeslavas Titovas sakė ir toliau tikintis tik 1957 metų LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nes reabilitacinio, jau nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo esą niekur nematė ir nerado nei jis pats, nei jo advokatė. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Frakcijos parinko kompetentingus atstovus tai mums nebuvo sudėtinga dirbti. Aš manau, kad mūsų komisijos kompetencija leido mums priimti teisingą sprendimą. Aš apgailestauju dėl Titvo pateikto teksto. Jis man atrodo apgailėtinai. Jo atsakymas buvo nenuoširdus. Jis nesigaili dėl to, ką padarė. Tai buvo tiesiog atsirašymas. Man labai gaila, kad jo veikla yra daugiau panaši į tokį provokacinį charakterį ir ji mūsų valstybei tikrai neatneša naudos, o viena iš nedraugiškų valstybių tik ir naudojasi tokia situacija”, – sakė komisijos darbe dalyvavęs miesto Tarybos narys, buvęs Saugumo departamento Klaipėdos skyriaus departamento viršininkas Algirdas Grublys.

Tuo metu komisijos pirmininkas Artūras Šulca teigė, kad V. Titovo pareiškimas „tikrai nepadarė mūsų artimesnių, bendruomenės nesuglaudino, o atvirkščiai – įmetė kibirkštį”.

„Politikas savo veikla, ką anksčiau jau ir Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, neturi daryti veiksmų, kurie galimai gali kiršinti visuomenę. Komisija nusprendė, kad yra užtektinai pagrindo kreiptis į teismą, kad jis nustatytų, ar taip buvo sulaužyta Tarybos nario priesaika”, -sakė A. Šulcas, pabrėžęs, kad komisija gavo nemažai netiesioginio spaudimo – ir prašymų stabdyti procesą, ir įvairių laiškų.

Komisijos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad skyrėsi paties V. Titovo ir jo advokatės raštai. Pats jis esą nerodė jokio apgailestavimo, o teisininkė dėstė, kad jis apgailestauja, jei netyčia ką nors įžeidė.

Kartu A. Šulcas akcentavo, kad komisija nebuvo priėmusi sprendimo posėdžius daryti uždarus, tik „dėl jautrios situacijos” prašė supratingumo ir džiaugėsi, kad žiniasklaida jį pademonstravo, o „daugiau nė vienas pilietis dalyvauti nepageidavo”.

Pats V. Titovas, žurnalistams komentuodamas komisijos sprendimą, sakė ir toliau tikintis tik 1957 metų LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nes reabilitacinio, jau nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo esą niekur nematė ir nerado nei jis pats, nei jo advokatė. Tuo metu A. Šulcas žurnalistams demonstravo šios teismo išduoto pažymėjimo apie reabilitaciją kopiją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Man neaišku, kokioje vietoje aš pažeidžiau priesaiką. Aš tik kokybiškai vykdžiau savo darbą ir uždaviau klausimą”, – teigė V. Titovas, tvirtinęs, kad „turi labai daug laiškų iš visos Lietuvos, rašo liudininkai”, tačiau nedetalizavo, kiek konkrečiai tų laiškų yra.

Prie jo paaiškinimo komisijai yra pridėtos 7 laiškų kopijos, kuriuos parašė II pasaulinio karo veteranų sąjunga, Klaipėdos eks. karo veteranų tarybos pirmininkas Afijanas Anotonovas, Kęstutis Laučiūnas, Agota Šiškenčiūtė-Mitiauslkutienė, Ona Eidukonienė, Rimantas Dailidė ir Algirdas Justina Cirtautas.

Anot V. Titovo, kadangi rinkimai po šešių mėnesių, tad visiems dabar reikia padaryti iš jo priešą ir jis tikisi, kad teismas padarys „teisingas išvadas, išeitas iš mūsų Konstitucijos, demokratinės vertybės”.

Apsvarsčiusi komisijos išvadą miesto Taryba gali arba nuspręsti, kad nėra pagrindo inicijuoti tolesnę procedūrą dėl įgaliojimų netekimo, arba ne vėliau kaip per pusę metų turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.

Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, savivaldybės tarybai 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma (Klaipėdos atveju – 19 balsų) priėmus sprendimą, toks tarybos narys netenka savo įgaliojimų.

Su komisijos išvada galima susipažinti čia.