Nors Klaipėdos regioninė architektūros taryba, aplinkinių gyventojų prašymu įvertinusi verslininkų norą Pievų Tako g. 36A sklype statyti devynaukštį daugiabutį, pateikė penkias nepalankias išvadas, tokio objekto projektavimo procesas toliau juda į priekį.

Pretenzijų Savivaldybei dėl itin greito pritarimo projektiniams pasiūlymams turėję tokiems planams nepritariantys gyventojai dabar mano, kad jų interesus ignoruoja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Tačiau pastarosios atstovai teigia viską darantys pagal taisykles.

„Atvirai Klaipėdai” gyventojai pranešė, kad NŽT raštą su prašymu per 10 dienų pritarti ar nepritarti Pievų Tako g. 36A sklype esančio pastato rekonstrukcijos į daugiabutį projektui gavo vienintelio gretimo sklypo – Herkaus Manto g. 37 naudotojas. Jei per 10 dienų nepateikiamas joks atsakymas, tai traktuojama kaip sutikimas.

„Liūdniausia tai, kas šio sklypo naudotojas sutikimą turi duoti remdamasis ištrauka ir projektinių pasiūlymų, kuriame matoma maža detalė su garažu, automobiliais, nėra jokio aiškinamojo rašto (žr. iliustraciją – autor. past.). Gavus tokią medžiagą reikia būti labai geru specialistu, kad suprastum, ko tavęs prašo ir kas čia bus”, – į biurokratines vingrybes atkreipia dėmesį gyventojai.

Žmonės taip pat stebisi, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimvydas Gaudiešius nusprendė tokią užklausą siųsti tik minėtojo sklypo naudotojui ir ignoravo Herkaus Manto g. 33 ir J. Janonio g. 3 sklypo naudotojus.

Anot gyventojų, jiems buvo paaiškinta, kad yra išlaikomi norminiai atstumai tarp pastatų, taip pat, kad J. Janonio g. 3 namo sklypo savininkai neturi nė vienos užregistruotos sklypo nuomos sutarties.

„Manome, kad UAB „Progresyvūs projektai” ir projekto vadovė, UAB „Saulėgauda” įgaliotas asmuo Danutė Zubavičienė toliau naudojasi situacija ir procedūrų išmanymu. Ji puikiai supranta, kad niekur neaprašyta, kad negalima prašyti sutikimo kitu keliu iš gretutinių sklypų savininkų. Nėra parašyta su kuo derinti, kokio turinio ir kiekio medžiaga turi būti pateikta NŽT. Ji nusprendė kurio savininko prašyti, kaip pateikti informaciją. Manome, tokiu būdu žongliruojant informacija daug ką galima sutvarkyti, suderinti ir gauti pritarimus”, – rašoma gyventojų laiške „Atvirai Klaipėdai”.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Gaudiešius „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad sprendimą siųsti užklausimą tik vieno gretimo sklypo naudotojui priėmė vadovaudamasis taisyklėmis.

„Jose labai aiškiai parašyta, į ką reikia kreiptis. Tačiau tai netrukdo ir kitiems gretimų sklypų naudotojams raštu pareikšti savo nuomonę. Priimant sprendimus, į ją irgi būtų atsižvelgta”, – tikino specialistas.