Svarbu, Temos

Išorinio uosto studija įdomi tik keletui? (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-03


Nors viešumoje netrūksta nepasitenkinimo Uosto direkcijos planais išorinio uosto vietą numatyti ties Melnrage, atnaujinta studija, kuri bus pagrindas Vyriausybei pripažinti tokią Klaipėdos uosto plėtrą svarbiu valstybei ekonominiu projektu, visuomenė per visą jos viešinimo laikotarpį domėjosi labai menkai.

O ir į baigiamąjį studijos pristatymą atėjo tik keli klaipėdiečiai, klausimus studijos rengėjams ir Uosto direkcijos vadovams uždavinėjo tik Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas ir Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas.

Beveik niekam neįdomu?

Rugpjūčio 1-ąją žurnalistams Uosto direkcija pristatė atnaujintą 2011 m. atliktoje Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Pastarojoje buvo teigta, kad Melnragės išorinio uosto projektas galėtų atsieti 1,1 mlrd. eurų, Būtingės – 1,22 mlrd. O ją atnaujinusios bendrovės „Smart Continent LT“ atstovai jau pateikė kitokius skaičius: Melnragės uostui esą reikėtų 619 mln. eurų, Būtingės – 1,163 mlrd. eurų.

Su atnaujinta studija ir internete, ir Uosto direkcijos patalpose buvo galima susipažinti bei pastabas ir klausimus jos rengėjams teikti visą mėnesį. Rugpjūčio 31-ąją buvo surengtas galutinis jos pristatymas, į kurį atėjo tik keli klaipėdiečiai.

Negana to, paaiškėjo, kad ir per visą mėnesį buvo sulaukta tik keleto klausimų. O ir tie buvo gauti ne tiesiogiai, o Girulių atstovui G. Ramašauskui susirašinėjant su Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi Artūru Drungilu.

Kliuvo terminas

Pristatymo metu iš esmės ir buvo aptarti minėtieji G. Ramašausko kelti klausimai.

Pirmiausia rengėjai ir Uosto direkcijos atstovai aiškinosi, kodėl viešinimui buvo numatytas tik mėnuo.

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys tvirtino, kad tai buvo padaryta po konsultacijų su Aplinkos ministerija.

“Jei jis pakankamas teritorijų planavimui, jis turėtų būti pakankamai ir studijai”, – antrino Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Replikuodamas į tai G. Ramašauskas akcentavo, kad bendruomenės iki šiol nematė pirminio studijos varianto, kuris dabar buvo koreguojamas, nors to prašė dar sausį išplatintame atvirame laiške aukščiausiems šalies vadovams.

“Vis tiek tą studiją turėsite paviešinti. Tada mes jau galbūt turėsime papildomų pastabų”, – teigė G. Ramašauskas.

Tuo metu A. Kungys tvirtino, kad Uosto direkcija nebuvo sulaukusi oficialaus prašymo paviešinti pirminį studijos variantą, bet žadėjo, kad jau nuo pirmadienio ją bus galima rasti internete.

Plotas nesvarbu?

G. Ramašauskas pristatymo metu dėstė ir savo viešai jau išsakytas abejones dėl to, kad atnaujintoje studijoje „Smart Continent LT“ lygina “189 ha betonuoto ploto Būtingėje su 93 ha betonuoto ploto Melnragėje” ir dėl to pateikia pastarosios naudai mažesnius kaštus.

“Imti dvigubai didesni plotą yra neprofesionalu. Kaip vieną pagrindinių argumentų naudojate ekonominį, kurio net nedarėte”, – teigė G. Ramanauskas.

„Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis pripažino, kad atnaujinant studiją “nebuvo atliekamas detalus sąmatavimas”, o tik “atnaujintos ir indeksuotos kainos”. Pasak jo, buvo lygintas pirminių studijos rengėjų – Vokietijos įmonės „Inros-Lackner SE“ – atrinktas priimtiniausias Būtingės uosto variantas ir “mažoji Melnragė” (ne maksimalus išorinio uosto variantas, o toks kokio reikėtų pagal prognozes).

“Taip, vandenyje statyti yra penkis kartus brangiau nei sausumoje, bet jiems tikrai nebuvo užduotis perskaičiuoti mažesnio uosto. Esmė ta, kad Būtingės atveju reikia 7 kilometrų bangolaužių ir naujo laivybos kanalo. 90 procentų kaštų būtent šie darbai sudarytų. Imamas realus projektas Melnragėje, o Būtingėje statyti mažesnį uostą net būtų neūkiška. Žemės konvertavimas į krantines yra tik 3 procentų kaštų. Galime sumažinti tuos ploto skaičius ir ta kaina nesumažės”, – tikino A. Drungilas.

G. Ramašauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad keičiant studiją skirtingos sumos Melrnagėje ir Būtingėje atimamos dėl Klaipėdoje jau pastatytų suskystintųjų gamtinių dujų ir ro-ro terminalų.

“Negalima lyginti ro-ro terminalo Būtinėje ir Klaipėdoje, nes čia yra visos komunikacijos, o ten nieko nėra. Klaida yra ir tai, kad lyginate visiškai naują uostą Būtingėje su daline Klaipėdos uosto plėtra. Tas pat, kaip reikiant naujo 20 kvadratinių metrų ploto siūlytumėte statyti naują namą ir sakytumėte, kad tai bus pigiau. Daugelis žmonių čia dirba po 20 metų, jie yra klaipėdiečiai ir tikrai nei Lietuvos priešai. Išorinio uosto plėtra leidžia turėti ženkliai saugesnę įplauką. Tai reikės neišvengiamai padaryti, o išorinis uostas į tai “įsipaišo”. Mes jaučiame, kad mums specialiai trukdoma. Gdanskui ir Gdynei užteko trejų metų sprendimams priimti, o mes nuo 2003 metų diskutuojame ir galime dar tiek diskutuoti, bet tada nesistebėkime, kodėl mažėja žmonių Lietuvoje. Išorinis uostas leistų nukelti krovą į išorę ar toli į pietus ir yra pozityvas”, – teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

“Norime, kad Būtingė gautų lygiavertį dėmesį bent šiame etape, dėl to ir kabinėjamės prie tų skaičių. Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę – ar geomorfologinį Būtingės draustinį naikinti, ar miestui daryti neigiamą įtaką. Į Būtingę būtų galima iškelti ir visą taršų verslą, ir SGD”, – savo ruožtu dėstė G. Ramašauskas.

Kas toliau?

V. Paukštė tikino, kad dabar pateikusi šią studiją Vyriausybei bus prašoma, kad ji išorinio uosto statybas nenustatant konkrečios jo vietos pripažintų Lietuvai svarbiu ekonominiu projektu.

“Konkrečią išorinio uosto vietą nustatys koreguojamas bendrasis Lietuvos planas”, – teigė jis.

A. Kungys savo ruožtu akcentavo, kad studija rodo, jog abi vietos – ir Melnragė, ir Būtingė, atitinka 5 iš 6 kriterijų, kuriais vadovaujantis suteikiamas toks statusas.

Visgi G. Ramašauskas išreiškė pageidavimą kol kas tos studijos nenaudoti, nes ją esą reikia tobulinti.

“Mes už uosto plėtrą, bet tinkamai įvertinant abi alternatyvas”, – tikino jis.


2018-09-03

3 komentarai apie “Išorinio uosto studija įdomi tik keletui?”

  1. Vis dar laukiam kada bus į uosto direkcijos svetainę įkelta ir paviešinta vokiečių konsultantų daryta originali 2011m studija, tirianti Būtingės ir/ar Melnragės giliavandenio uosto galimybes. Mums buvo aiškiai pažadėta originalią studiją su joje esančiais ekonominiais skaičiavimais paviešinti vakar, t.y. pirmadienį , rugsėjo 3d. Deja, kaip ir anksčiau, visuomenei prieinama tik šiemet (prieš mėnesį) atnaujinta nepilna galimybių studija. Atnaujinimą vykdę konsultantai Smart Continent UAB teigia, kad ekonominės dalies atnaujinimas jiems nebuvo užsakytas, todėl vykdomas nebuvo. Laukiam, direkcijos pažadu vis dar tikim, tikrinam port(taškas)lt gal šiandien labiau pasiseks 🙂 Bet jeigu čia rimtas ir atsakingai vystomas strateginis projektas, o ne Argentinos futbolas, kur reikia būtinai spirti į priekį, o paskui improvizuoti be jokio atakos plano – gal būtų prasminga pasidaryti ir ekonominės analizės dalį tokiam mūsų šaliai svarbiam sprendimui?

  2. Mažiau lyginkitės į kitas šalis, nes jos turi daug daugiau pajūrio ruožo, nei mes, o ir tą lopynėlį pajūrio ruožo norite sunaikinti. O dėl žmonių mažėjimo tai taip turbūt žiauriau pasakyti ir negalėjo, lyg pastačius išorinį uostą, pradės į Lietuvą plūsti imigrantai ir tuo labiau į Klaipėdą.. Pasirūpinkite dabartiniais žmonėmis, o ne prieš jų valią viską darykite, žmonės dėl to ir bėga, kad viskas daroma prieš jų valią, atrodo, kad žmogus Lietuvai mažiausiai reikalingas.
    “Išorinis uostas leistų nukelti krovą į išorę ar toli į pietus ir yra pozityvas” – nu gal nebenusišnekam, kokią krovą nukeltumėt į išorę ir pietus.. kaip vyko krova visame mieste, taip ir vyks, tiesiog taip ir sakykite, kad prie jų prisidės dar ir Melnragėje, ir pietuose krovos, ir miestas toliau skendės teršaluose, dulkėse ir triukšme, negana to ir pajūris bus sunaikintas.
    Labai jau greitai bandoma prastumi šį projektą, kažkas nori gerai nusisavinti pinigų, negalvojant kokią žąlą patirs paprastas žmogus. Net neabejoju, kad renkantis tarp Būtingės ir Melnragės yra bandoma parodyti ir prastumti, kad Melnragėje yra daug pigiau tokį monstrą statyti. Manau su šitu sprendimu ir pasimatys valdžios požiūris į žmogų, ar jie dirba žmogui, ar verslui, tik nenustebkit, kad priėmus sprendimą prieš žmonių valią, kad mieste dar labiau žmonių sumažės, nors valdžiai tai nesvarbu, šį miestą jau seniai norima paversti pramonės zona.

  3. Nėra jokio aiškumo, islenda naujos ir naujos uosto direkcijos darbų paslaptys, tiesiog vyniojimas į vatą, pagarba Kulikauskui ir Gintarui,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt