Smeltės kvartalo gyventojai, gyvenantys pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, jaučiasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), uosto įmonių, „Lietuvos geležinkelių” (LG) ir Klaipėdos miesto savivaldybės įkaitais.

Gyventojai kenčia nuo uosto įmonių veiklos, pastarosios nuolat didina savo krovos apimtis. KVJUD atsakomybės kratosi ir jokių veiksmų nesiima, nukreipia į Klaipėdos miesto savivaldybę. Uosto krovos įmonėms (Kamineros krovinių terminalas, Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos konteinerių terminalas ir kitos) teritorijas bei sutartis tvirtina KVJUD, bet nekontroliuoja jų krovos.

Aplink Smeltės gyvenvietę, įsikūrusios arčiau negu 100 metrų atstumu (gyvenvietė įsikūrė daug anksčiau) ir veiklą plečia krovos kompanijos Kamineros krovinių terminalas, Vakarų laivų gamykla ir jos įmonės, Klaipėdos konteinerių terminalas, „Klasco” ir kitos. Visos šios įmonės vykdo taršių, lakių, triukšmingų krovinių krovą.

Aplaidus Savivaldybės požiūris priveda prie skaudžių pasekmių

Savivaldybė apskritai šį Klaipėdos miesto kvartalą ir gyvenvietę yra pamiršusi, nors pagal 2014 metų Klaipėdos miesto plėtros planą numatyta įrengti daug infrastruktūros pakeitimų, kurie gerintų gyventojų gyvenimo kokybę:  šaligatvių įrengimas, garsą slopinančios sienelės, rekreacinių zonų sutvarkymas ir kitos. Tačiau iki šiol gyvenimo kokybė tik suprastėjo, nes vykdomi tik KVJUD ir Savivaldybei naudingi projektai – formuojami nauji komerciniai sklypai tarp gyvenamųjų namų (garažų statiniai komercinei veiklai vykdyti), naikinant žaliuosius plotus, taip pat ir medžius.

Klaipėdos konteinerių terminalui atiduota Perkėlos gatvės dalis, kuri buvo viešo naudojimo ir ja iš gyvenvietės išvažiuodavo sunkiasvoris transportas bei garažų savininkai (kurių yra apie 800).

Dabar visas minėtas sunkiasvorių automobilių srautas yra nukreiptas vienintele Nendrių gatve, einančia per gyvenamąją zoną ir kurioje nėra šaligatvių, o gatvė yra priskirta D kategorijai. Tokioje gatvėje galimas lengvųjų (iki 5 t bendrosios masės) krovininių automobilių ir aptarnaujančio transporto eismas.

Sunkiasvoris transportas krovinius gabena pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Prasidėjus mokslo metams Nendrių gatvėje įvyko skaudus įvykis, kai buvo partrenktas mažametis vaikas su dviračiu (šaligatvių nėra, važiuojamąja dalimi dalinasi pėstieji ir transportas – galioja ženklas gyvenamoji zona). Šis įvykis ir atsakomybė už jį tiesiogiai turėtų kristi ant Savivaldybės klerkų pečių, kurie nesprendžia gyventojams svarbių klausimų.

Geležinkelio eismo ir jo triukšmo problemos niekas nemato

Kita daugiametė problema, kurios nesprendžia miesto valdžia, KVJUD – tai „Lietuvos geležinkeliams” priklausantis kelias Nr. 201, kuris naudojamas aptarnauti didžiausias uosto įmones („Bega”, „Klaipėdos Smeltė”, Birių krovinių terminalas) iš geležinkelio soties „Draugystė”. Šiuo keliu per parą pravažiuoja apie 1000 vagonų pirmyn/atgal.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vienos iš įmonių akcininkai nesenai įsigijo Gargždų geležinkelio depą, kad galėtų į uostą atvežti dar daugiau vagonų. Susitikimo su KVJUD atstovais metu, uždavus klausimus KVJUD gen. direktoriui p. Arvydui Vaitkui, kaip direkcija gali paraginti reikiamas struktūras, kad jos kuo greičiau įrengtų garsą ir vibracijas slopinančias sieneles, sutvarkyti ir modernizuoti pervažas, jis atsakė, kad šio klausimo direkcija nespręs, nes ši infrastruktūra yra „Lietuvos geležinkelių” nuosavybė.

Uždavus šiuos klausimus „Lietuvos geležinkelių” atstovams, jie atsakė, kad geriausiu atveju tai numatyta 2023 metais su dar viena papildoma geležinkelio atšaka. O kodėl yra leidžiamas didinti pervežamų vagonų kiekis naktimis, savaitgaliais, kada gyventojai ilsisi? Kodėl neišsprendus gyventojų gyvenimo kokybės bloginančių problemų tvirtinami plėtros planai?

Gyventojai tam nepritaria, tačiau neturi įrankių ir galios priešintis.

Įmonių interesas – aukščiau gyventojų gyvenimo kokybės

Dar viena didelė problema yra uosto krovos kompanijų vykdoma veikla. Kaip girdėjote,”Klasco” taršius krovinius ruošiasi iškelti iš šiaurinės miesto dalies į pietinę. Iš pradžių manėme, kad tai – nesusipratimas, tačiau dabar tai realūs veiksmai numatyti „Klasco” atsakymuose įvairioms institucijoms.

„ALIO“ – pietinėje miesto dalyje yra Klaipėdos miesto miegamieji kvartalai, yra Smeltės gyvenvietė su 600 gyventojų, vaikai, senoliai….. Čia jau yra daug uosto krovos įmonių, kurių negali pažaboti nei Aplinkos apsaugos ministerijos kontroliuojamos institucijos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamos institucijos.

KVJUD apskritai „nusi…kti“ ant ten gyvenančių gyventojų, o Klaipėdos miesto savivaldybė praradusi bet kokią potenciją ką nors nuveikti gyventojų naudai.

Aplink Smeltės gyvenvietę įsikūrusios arčiau negu 100 metrų atstumu (gyvenvietė įsikūrė daug anksčiau) ir veiklą plečia krovos kompanijos Kamineros krovinių terminalas, Vakarų laivų gamykla ir jos įmonės, Klaipėdos konteinerių terminalas, „Klasco” ir kitos. Visos šios įmonės vykdo taršių, lakių, triukšmingų krovinių krovą – metalo laužo, anglies, durpių, metalo lydinių, bitumo. Krova vykdoma iš vagonų, sunkiasvorių mašinų į sandėliavimo aikšteles. Sukaupiamos didžiulės krovinių rietuvės, kurių aukštingumo nekontroliuoja nei viena institucija, nuo jų dulka tiesiai į gyventojų kiemus, namus, kambarius. Tomis dulkėmis kvėpuoja visi – vaikai, senyvo amžiaus gyventojai…. Daugėja ūminių kvėpavimo takų susirgimų. Vėliau šie kroviniai pervežami arčiau krantinių, kur kraunami į laivus.

Uostininkai siekdami „įtilpti“ į krovos normas, pažeidinėja visus įmanomus reglamentus, miesto įstatymus, potvarkius ir niekas nedrįsta jų kontroliuoti, o kartu ir bausti.

Priemonės, kurios numatomos Aplinkos apsaugos ministerijos institucijų, vykdyti tokias veiklas yra absurdiško lygio. Pavyzdžiui, apdengti metalo laužo krūvą plėvele, palaistyti teritoriją vandeniu, jeigu sausa, na ir svarbiausia – susišluoti…. Juk dėl to gyventojai galės naktimis išsimiegoti, neuostyti krovinių likučių.

Aukščiausio lygio absurdas, kai vienoje miesto dalyje taikomos pažangiausios technologijos ir visi sako dar daugiau reikia, atliekami nuolatiniai matavimai, o kitoje net pasenęs uostininkų traktorius gatvių nenušluoja.

Sprendimų reikia dabar, nes oriai gyventi, vaikus auginti reikia dabar

Smeltės gyvenvietę per paskutinius metus uosto infrastruktūra apsupo iš visų keturių pusių, o miesto valdžia tam neskiria jokio dėmesio ir lėšų. Gyventojų gyvenimo kokybė tik prastėja, turto kaina krenta, išsikelti kitur nepakanka lėšų. O KVJUD, LG, Klaipėdos savivaldybė ir kiekviena iš minėtų įmonių deklaruoja, kad surinko rekordinius biudžetus, vykdomi plėtros planai ir numatomos naujos investicijos.

Kur teisybė mūsų demokratinėje valstybėje? Kodėl gyventojai, Lietuvos piliečiai turi kovoti su įmonėmis, įrodinėti jų pažeidimus ir nusižengimus. Nejaugi pelnų ir didelių tikslų siekiančioms įmonėms neberūpi ne tik žmogui, bet ir gamtai daroma žala, nors visos be išimties deklaruoja socialinę atsakomybę prieš gyventojus, prieš gamtą?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas skelbia, kad Teritorijų planavimo tiksluose yra numatyta kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse. Tai gal viešumas ir pagalbos šauksmas per visas žiniasklaidos priemones privers susimastyti įvairaus lygio klerkus ir vadovus, kad prieš dedant žingsnį į priekį reikia sutvarkyti tai, ko dar nepadarei ten, kur esi!

Mes, Smeltės gyvenvietės gyventojai, ESAME PRIEŠ BET KOKIĄ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO IR KROVOS ĮMONIŲ, „LIETUVOS GELEŽINKELIŲ” plėtrą pietinėje Klaipėdos mieto dalyje tol, kol neišspręstos esamos įsisenėjusios problemos, kurios tiesiogiai įtakoja ir kenkia GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBEI!!!