Aktyviai savo interesus pradėjusi ginti individualių namų savininkų bendrija „Smeltė” praėjusią savaitę į svečius prisikvietė Uosto direkcijos atstovus.
Keletą valandų kartu su bendrijos pirmininku Tadu Baltuoniu po kvartalą važinėję Uosto direkcijos atstovai žadėjo padėti spręsti ir tuos klausimus, kurie ne jų kompetencijoje, tačiau kai kuriais atvejais sutiko, kad, ko gero, nieko jau nebus galima pakeisti.
Uosto direkcijos atstovai sutinka, kad, ko gero, detaliojo plano rengėjai neįvertino visų Perkėlos gatvės užtvėrimo pasekmių, bet dabar jau ką nors pakeisti esą vargu, ar įmanoma. Martyno Vainoriaus nuotr.
Paragins geležinkelininkus
Viena iš šio kvartalo problemų – intensyvus traukinių eismas palei Minijos gatvę nutiestais bėgiais. Gyventojų teigimu, jais per parą pravažiuoja apie 1000 vagonų pirmyn/atgal. Tačiau garsą ir vibracijas slopinančias sieneles, sutvarkyti ir modernizuoti pervažas „Lietuvos geležinkeliai“ čia žada tik 2023 metais.
Uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė patikino, kad nors „Lietuvos geležinkeliams” ir neturima tiesioginės įtakos, tačiau bus paprašyta šio partnerio atsižvelgti į gyventojų pageidavimus.
Jei visgi geležinkelininkai ignoruotų gyventojų norus, jie, pasak T. Baltuonio, įvairiais būdais priešinsis planams lygiagrečiai tiesti dar vieną bėgių liniją.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tuo metu kitas Smeltės kvartalo gyventojų noras, kad dviejų lygių sankryža per geležinkelį būtų statoma ne Senosios Smiltelės, o Nendrių gatvėje, ko gero, ir liks tik noru. Pasak Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininko Algimanto Kungio, sankryža minėtoje vietoje numatyta tam, kad sunkiasvoris transportas nesiverždamas į gyvenvietę galėtų tiesiai važiuoti į krovos kompanijas. O gyventojams važiuojant pro šią sankryžą į miestą kelias esą tikrai nepailgėja. Taip pat buvo akcentuota, kad skirtingai nuo pirminių planų sankryža Nendrių gatvėje nebus naikinama, tad ir toliau liks du išvažiavimo keliai.
Kelias negrįš, bazė bus
Nieko paguodžiančio Uosto direkcijos atstovai negalėjo pasakyti ir dėl Perkėlos gatvės, kurios dalis virto Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) teritorija. Dėl to nebeliko išvažiavimo į Jūrininkų prospektą ir per gyvenvietę dabar važiuoja ne tik visi šalia esančio garažų masyvo naudotojai, bet ir šalia įsikūrusios įmonės sunkusis transportas.
A. Kungys akcentavo, kad toks sprendinys buvo numatytas galiojančiame detaliajame plane – pagal jį KKT turėjo išasfaltuoti šios gatvės atkarpą, o už tai galėjo ją, jau tapusią uosto teritorija, užsitverti ir išsinuomoti.
„Iki tol įmonė turėjo dvi nesusisiekiančias teritorijas, tad kildavo problemų dėl skirtingų režimų. Gali būti, kad detaliojo plano rengėjai neįvertino visų niuansų, bet sprendiniai buvo viešinami. Dabar jau tikriausiai sunku ką nors pakeisti”, – sakė A. Kungys.
Uosto direkcijos atstovai sakė nelabai suprantantys ir gyventojų nuogąstavimus dėl naujos šios įmonės laivyno bazės statybos šiame kvartale. Jie tikino, kad dėl šio objekto nebus jokių sunkiasvorių transporto priemonių.
Spaus krovos kompanijas?
V. Paukštė patikino, kad Uosto direkcija jau „spaudžia” krovos kompanijas dėl bene didžiausios šio kvartalo bėdos – triukšmingos ir taršios krovos. Esą ketinama tai daryti ir ateityje.
Smeltės kvartalo gyventojai skundžiasi ne tik dėl durpių, anglies dulkėjimo krovos metu, bet ir dėl naktimis kraunamo metalo laužo. Be to, pasak T. Baltuonio, jokie raštai ir skundai nepadeda, kad iš Perkėlos gatvėje esančios „Kamineros” krovinių terminalo aikštelės gabenami kroviniai į patį terminalą būtų vežami tvarkingai ir neterštų gatvių. Jose lieka atliekų nuo grūdų, medienos iki anglių, trąšų ir metalo.
Smeltės kvartalas yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, bet valdininkų požiūris į šį kvartalą kaip stručio filosofija, pabėgti ir nuo problemos ir nuo jos sprendimo būdo.
Daugybė metų savivaldybė laikė uosto rezervine teritorija, matyt ir dabar panašiai, viskas atiduota uosto verslui. Uostininkų tvoros priartėjo prie gyvenamųjų sklypų, keliai vedantys į gyvenvietę staiga tampa uosto (Perkėlos g.). Didžioji dalis garažų koperatyvo apie 500 garažų ir UAB Klaistvitos sunkioji technika nukreipiama per pagrindinį įvažiavimą į Smeltės bendruomenę, kurios kelias pagal Kelių įstatymą priskiriamas D kategorijai ir sunkiojo transporto technika turėtu būti draudžiama. Neagana to formuojami nauji komerciniai sklypai (netgi geležinkelio sanitarinėje zonoje Upelio 11 ir Upelio 13) Sandėlių kompleksas Upelio 36, Laivyno bazė, į kuriuos tai pat numatomas papildomas automobilių srautas. Karo flotilės autotransportas kartais skaičiuojamas 80-100 automobilių.
Geležinkelis kuris funkcionuoja apie 30 metų ir kuris kertą pagrindinį Smeltės kvartalo įvažiavimą projektuojamas kaip 201 kelias su dviem geležinkelio vėžėm. Jau daugybę metų valdininkai žaidė karštą bulvę atsisakydami spręsti garso ir vibracijos problemas motivuodami jog nei vienam (KVJUD, Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos miesto savivaldybei) nepriklauso įrengti triukšmą slopinančias sieneles, pabėgių keitimą ir t.t.
Taigi apart kanalizacijos ir vandentiekio įrengimą, kurį finansavo EU sąjunga, miesto savivaldybė išasfaltavo duobėtus kelius , tiesiog uzpildama asfaltą ant nugreideriuoto kelio.
(čia greičiausiai p. Masiulį reikėtu pasikviesti kelių ekspertizei). Na dar keli smulkūs darbai kaip krepšinio aikštelė ir… matyt viskas, nes kitos priežiūros kaip savo teritorijos šienavimas, medžių genėjimas, rudeninių lapų surinkimas miesto valdžiai niekada nerūpėjo. Taigi kaip sakoma: „Valžia visuomet pavojinga, ji traukia blogiausius ir pakenkia geriausiems”.
Pratęsiant „IŠVADĄ:
KOL KIEKVIENAS PILIETIS, ŪKIO SUBJEKTAS, VALSTYBINĖS INSTITUCIJOS NEPRADĖS VYKDYTI SAVO FUNKCIJŲ SĄŽININGAI TOL TIKĖTIS PERMAINŲ SUNKU. LABIAUSIAI TURĖTŲ KEISTIS POLITIKAI. ŠIUO METU LIETUVOJE MANAU POLITIKAI IR PARTIJOS VERTINAMOS PAGAL NAUDĄ LIETUVAI – NEIGIAMU BALU.”
Kad turim tokią situaciją kokią yra šiandien turime būti dėingi mūsų Susiekimo Ministerijai. Jos atstovai laimina taršią krovą, kokios net nebuvo tarybiniais laikais, nei prie E. Gentvilo uoste valdymo laikų. O juk buvo ne vienas pasiūlymų krauti taršius produktus mūsų mieste, bet tik atsakingas požiūris į miestiečius ir jų gyvenimo kokybę, sveikatą neleido to daryti. Kad uostamiestis turėtų du bendruosius planus, kurių viršesnis yra uosto, nei miesto, galime būti dėkingi buvusiam Aplinkos ministrui Mazuroniui, kuris valdė prie Butkevičiaus. Kad turim tokią situaciją mieste galime būti dėkingi visiems tiems, kas sąmoningai prisidėjo ir prisideda prie šios veiklos. Juk niekas jokios atsakomybės dėl nieko neturi. Mūsų uostas dar tarybinių laikų palikimas. Jis turėtų tapti municipaliniu, kad miestas įgautų galių jo veiklai kontroliuoti ir atstovauti miestiečių poreikius.
Gerbiamieji atskirkime tris ūkio subjektus:
1. Klaipėdos miestas.
2. Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija.
3. Ūkio subjektai vykdantys verslo funkcijas mieste, uoste ir prieigose.
Kiekvienas iš šių subjektų atlieka jiems pavestas funkcijas. Jų veiklą kontroliuoja piliečiai arba valstybinės institucijos.
Klaipėdos miestas – miesto taryba, kurią renkame mes Klaipėdos miesto gyventojai. Tarybos veiklą privalo kontroliuoti klaipėdiečiai. Pastaroji savo sprendimais kuria Klaipėdos miesto vystymosi strategiją. Ar tarybos priiminėjami sprendimai tikrai atitinka Klaipėdos miesto gyventojų lūkesčius? Ar kuriama strategija nuosekli ir nukreipta į į gyventojų poreikius? O gal ši strategija kuriama vadovaujantis zuikio sindromu (svarbiausiai pabėgti nuo vilko, o paskui žiūrėti ar tuo keliu bėgau).? Kokią infrastruktūrą miestas siūlo verslui nesupriešindamas gyventojų su verslininkais? Kaip miestas derina urbanistinių teritorijų plėtrą su miegamaisiais rajonais? Įmonių „NEO GROUP” , ” Mestila”, „Fortum” ir kitų išmetamų atliekų per kaminus, filtrus kontrolė tikrai nėra Klaipėdos miesto tarybos narių reikalas – tam yra valstybinės įstaigos kontroliuojančios ūkio subjektų veiklą, bet tarybos nariai drąsiai gali kontroliuoti valstybinių įstaigų vykdomas funkcijas. Užsiduokim klausimą kodėl taip nėra daroma?
Klaipėdos uostas buvo yra ir bus. Jo plėtros vystymasis Klaipėdai kaip miestui – uostui gyvybingai svarbus reiškinys. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos funkcijos kurti infrastruktūrą ir suprastruktūrą reikalingą verslui. Tam yra daromi detalūs planai jų derinimai ir ne tik rinkiminių metų laiku. Uosto direkcija su savo funkcijomis tvarkosi gana gerai, bet ar keliami reikalavimai ūkio subjektui norinčiam vystyti veiklą uoste atitinka ir gyventojų lūkesčius kelia abejonių. Kodėl taip yra ?????????
Ūkio subjektai mieste – uoste. Jų įvairovė yra platesnio spektro negu eiliniame mieste. Tai sąlygoja žemės ribojimasis su vandeniu. Ūkio subjekto tikslas ir funkcijos: plėsti verslą, gauti didesnį pelną, kurti darbo vietas ir vykdyti veiklą pagal reglamentuojančius teisės aktus. Atrodo viskas tvarkingai, bet ar tikrai viskas yra taip????????
Manau, kad daugelis verslo atstovų išlaiko jiems keliamus reikalavimus. Tuos reikalavimus, kaip sakoma liaudyje, protingus, kvailus ar dar kokius priiminėja politikai ir ne tik Klaipėdos miesto taryboje, bet ir seime. Seime priimtų įstatymų miestų tarybų nariai nepajėgūs pakeisti.
IŠVADA:
KOL KIEKVIENAS PILIETIS, ŪKIO SUBJEKTAS, VALSTYBINĖS INSTITUCIJOS NEPRADĖS VYKDYTI SAVO FUNKCIJŲ SĄŽININGAI TOL TIKĖTIS PERMAINŲ SUNKU. LABIAUSIAI TURĖTŲ KEISTIS POLITIKAI. ŠIUO METU LIETUVOJE MANAU POLITIKAI IR PARTIJOS VERTINAMOS PAGAL NAUDĄ LIETUVAI – NEIGIAMU BALU.
Trumparegystė – dažnas mūsų valdžios sindromas.
Klausimas tik ar tai dėl kompetencijos trūkumo ar jiems paprasčiausiai nusispjauti: atseit, kaip bus taip, o toliau bus matyti.
Smeltės bendruomenė yra gyvas ir labai svarbus pavyzdys to, kokia ateitis uosto kompanijoms ir miesto gyvenamiems rajonams yra projektuojama uždarant visą uosto plėtrą vien miesto ribose. Net į naujai planuojamą išorinį uostą numatoma gabenti visus krovinius per miesto gyvenamus rajonus, o dėka vyraujančių vėjų tarša iš „išorinio” pusiasalio keliaus link miesto. Žmonių reikalavimai dėl švarios ir sveikos gyvenamos aplinkos nuolat tik didės – tai jau įvykęs faktas. Uosto kompanijos, kaip verslas, sieks nuolat krauti ir gabenti per miestą kuo daugiau. Akivaizdu, kad ši konfliktinė situacija tęsis dešimtmečiais, kentės žmonių gyvenimo kokybė, uosto kompanijos nuolat patirs nuostolius tai dėl stabdomos veiklos, tai dėl tam tikrų krovinių praradimo, tai dėl spaudimo nuolat investuoti neadekvačiai daug į taršos prevenciją. Miesto erdvių ir aplinkos planavimas ir miesto augimas trukdys uostui plėstis miesto ribose. Trumparegiška strategija, už kurią mokam jau dabar, o ateityje mokėsim keleriopai daugiau. Jei kadaise valdininkai nebūtų sustabdę Būtingės projekto – bent jau SGD „bambalis” ir Ro-Ro džiaugsmas nebūtų šalia gyvenamų kvartalų, o naujoms uosto veikloms atsirastų erdvė plėtrai ten, kur miestas netrukdys uostui. Pažangesnės uosto vystymo strategijos pavyzdys – Talino uostas, kurio direkcija valdo 4 uostus Estijoje ir kuri uždirba beveik dvigubai daugiau pajamų už Klaipėdos uosto direkciją, taip pat ir didesnį pelną. O mes tik tonų daugiau kraunam ir kažkodėl krykštaujam iš džiaugsmo. Rekordų ant duonos neužtepsim, tai tik trumpa euforija juos pasiekus – o didesnis uosto direkcijos pelnas būtų įdomu visai Lietuvai.