Apie padorią inteligentišką kauniečių šeimą ištikusią nelaimę, kai iš jų buvo atimti du mažamečiai vaikai, vaikų teisių specialistams itin „stropiai” vykdant naująją Socialinės apsaugos ministro prastumtą vadinamąją Mato reformą, jau plačiai prirašyta.

Užteko vieno ryškiai su protu nedraugaujančio piliečio pranešimo ir vos už nedidelį pliaukštelėjimą du mažamečiai vaikai buvo ilgam atskirti nuo juos mylinčių tėvų, ir vienus, ir kitus palikus klaikioje nežinioje.

Lyginti mažųjų kauniečių patirtus išgyvenimus dėl nemokšiškų valdininkų veiksmų su laikinai prarastomis neįgaliųjų sūpynėmis nėra lygiavertis dalykas. Tačiau šis sugretinimas parodo, kiek daug absurdo, nelogiškumo, o kai kurias atvejais – ir nusikalstamos veikos požymių kuo toliau, tuo labiau įsigali mūsų visuomenėje. Palmiros Mart nuotr.

Kad ne vienam lietuviui, pradedant kai kuriais valdžios atstovais ir baigiant etatiniais piketuotojais prieš visus ir viską, su protu nėra labai gerai, akivaizdu. Pavyzdžių tam apstu, apie tai galima pasiskaityti portaluose ir socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir tie pavydžiai kuo toliau, tuo labiau darosi visiškai nebejuokingi.

Antai pakako vos vieno anoniminio skundo ir jau pluša išsijuosusios net kelios institucijos, mat kažkam, greičiausiai, graužiamam tautinio lietuvių bruožo – pavydo, pasivaideno, jog Sąjūdžio parke pastatytos neįgaliems vaikams skirtos sūpynės yra nesaugios ir dėl to jas būtina pašalinti arba bent jau perkelti į kitą vietą.

Neįgaliesiems, kurių didžiulėmis pastangomis tos sūpynės čia ir atsirado, jos tinka, dėl to neprieštarauja ir vaikų žaidimo aikštelėje besilankantys sveikų mažylių tėvai, tačiau kažkoks ekspertas nutaria, jog jos ten netinka, ir visi, kas dėl to stengėsi, pastatomi ant blakstienų, priverčiant juos vykdyti vieno pono sprendimą.

Tuo metu minėtasis ponas ekspertas žurnalistei rimtu veidu ir abejonių nekeliančiu balsu aiškina, kad jo atlikta ekspertizė yra prilyginama kone valstybės paslapčiai, mat jos rezultatų demokratinės Lietuvos piliečiai neturi teisės žinoti.

Svarbu tik, kad neįgalieji vaikai, gink Dieve, „nesusimaišytų“ su sveikaisiais. Nors kone kasdien kalbama apie būtinybę juos integruoti į visuomenę ir tam net priimtas specialus įstatymas. Tačiau pono eksperto žodis šioje vietoje yra galutinis ir neskundžiamas, prilyginamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, su kurio sprendimais, skirtingai nei eksperto, visuomenė, beje, gali laisvai susipažinti.

Žinoma, lyginti kauniečių  ir ypač – jų mažųjų vaikų patirtus išgyvenimus dėl nemokšiškų valdininkų veiksmų su laikinai prarastomis neįgaliųjų sūpynėmis nėra lygiavertis dalykas. Tačiau šis sugretinimas parodo, kiek daug absurdo, nelogiškumo, o kai kurias atvejais – ir  nusikalstamos veikos požymių kuo toliau, tuo labiau įsigali mūsų visuomenėje, toleruojančioje, susitaikančioje, o kai kada net ir skatinančioje šiuos vargo dėl proto protrūkius.

Visgi gal atėjo laikas šiuos skatintojus, kaip antai vyrą, iškvietusį policiją Kaune dėl vaiko krepštelėjimo, bei uoliuosius to pranešimo vykdytojus, kaip ir anoniminį skundiką, privertusį išmontuoti neįgaliems vaikams skirtas sūpynes, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už jų proto trūkumo sukeltas pasekmes?

P. S. Antradienį pranešta, kad dėl pliaukštelėjimo vaikui Kauno apylinkės prokuratūra mamos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dar vienas akivaizdus vargo dėl proto trūkumo pavyzdys… O gal tokie „svarbūs” tyrimai pradedami dėl statistikos pagerinimo, siekiant, kad prokuratūros biudžetas, kaip pranešta, kitais metais pasipildytų keliais milijonais eurų, mat rimtų tyrimų, kaip jaunos manekenės žūtis Klaipėdoje, per metus laiko ištirti niekaip nesugebama…