Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui praėjusį pirmadienį paskelbus apie savarankišką kandidatavimą mero rinkimuose ir kuriamą rinkimų komitetą bei pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio, šios partijos uostamiesčio skyriuje prasidėjo pokyčiai.

„Atvirai Klaipėdai” apie pasitraukimą iš partijos patvirtino trys miesto Tarybos nariai – vicemerė Judita Simonavičiūtė, Arvydas Cesiulis ir Vidmantas Plečkaitis bei buvusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabar Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja Elida Mantulova.

Po pirmadienį vykusio frakcijos pasitarimo paaiškėjo, kad ji kol kas išlieka, tačiau iš partijos traukiasi ir frakcijos pirmininke buvusi Vaida Žvikienė, laikinai dar eisianti šias pareigas. Apie pasitraukimą iš partijos patvirtino ir „Klaipėdos vandens” vadovas Leonas Makūnas, tikinantis, jog nebegali atlaikyti Savivaldybės administracijos direktoriaus, partijos skyriaus pirmininko Sauliaus Budino spaudimo. Tačiau pastarasis teigia tik siekiantis, jog visos Savivaldybės įmonės laikytųsi galiojančio reglamentavimo dėl jų valdymo.

Būsimojo partijos sąrašo lyderis Simonas Gentvilas teigia, jog iki rinkimų visgi tikisi konstruktyvaus darbo ir tikina, kad nepaisant šių pokyčių komanda yra susitelkusi, net sulaukiama naujų narių, tad kandidatų miesto Tarybai esą nepritrūks. Analogiškai teigia ir S. Budinas.

Vaizdas iš „Facebook”

Postas – mero valioje?

J. Simonavičūtė patvirtino penktadienį parašiusi prašymą išstoti ir partijos, o jį nunešė kolega Vidmantas Plečkaitis, kartu su analogišku savo pareiškimu.

„Netenkina vykdoma politika. Tikrai ne dėl kandidato į merus pasirinkimo, nors tai ir buvo viena iš tos vykdomos politikos pasekmių. Liberalų sąjūdis dabar neatitinka dviejų mano pagrindinių kriterijų – ideologijos nebeliko ir einama link populizmo. Tai netenkina. Šiaip jau visos partijos populistinius elementus labai naudoja, bet Liberalų sąjūdis visada buvo racionalus savo idėjomis, ideologija. Mano galva, šiuo metu to trūksta ne tik Klaipėdoje, bet apskritai partijoje. Per tuos dvejus metus ir Eugenijus Gentvilas kalba, kad jam labai svarbu išlaikyti struktūrą ir žmones, bet aš manau, kad tai yra per mažai, nes liberalai buvo gerbiami Lietuvoje už tai, kad ideologiją neša. O dabar kad ir Klaipėdoje proveržis tampa vos ne keiksmažodžiu, nors iš tikrųjų buvo atlikti labai geri darbai, prie ekonominio proveržio strategijos dirbo daug žmonių, o dabar mes einame ir kalbame per visas sritis, kad padarysime proveržį, bet tam reikia įdirbio, ne vien skleisti tai. Va šitie dalykai manęs ir netenkina”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Anot jos, tai, kad partija neišgirdo frakcijos nuostatos dėl kandidato į merus buvo „kažkoks nepasitikėjimas”.

„Tad iš mano pusės parama merui bus, jei ji bus reikalinga. Gali būti, kad būsiu ir jo buriamame komitete, nors esu ant ribos. Pakankamai ilgą laiką buvau politikoje, bet manau, kad klaipėdiečiai rinkdami mane labai daug į tai investavo, tai paprastai nueiti reikia ir šiek tiek atsakomybės. Nemanau, kad blogai dirbau, jei rinko, tai bent jau į Tarybą eiti tai tikrai”, – sakė pašnekovė.

Paklausta, ar išeidama iš partijos, neturėtų dabar atsisakyti ir politinio vicemero posto, J. Simonavičiūtė akcentavo, kad meras teikė ją į šias pareigas.

„Jei meras išreikš pasitikėjimą, tai ir toliau dirbsiu. Manau, kad reikėtų galvoti apie kadencijos užbaigimą, o ne postų persidalinimą”, – sakė politikė.

Ji taip pat teigė siūlysianti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija išliktų iki kadencijos pabaigos.

„Sėkmės jaunimui”

V. Plečkaitis sako pastebėjęs, kad „daugelis pagyvenusių, esančių partijoje nuo devyniasdešimt pirmų, ketvirtų – Vasiliauskas, Cesiulis ir kiti – išeina iš liberalų”.

„Kadangi jaunimas eina į lyderius, tai sėkmės jiems.  Dar liepos mėnesį buvo posėdis, aš išsakiau savo nuomonę, kad negeras socdemų pavyzdys yra, kai daug pagyvenusių savo narių išmetė iš partijos. Sakiau tokio žingsnio nedaryti, bet vis tiek kažkaip yra pasisakymai, kad didžiausia jėga ir džiaugsmas yra, kad jaunimas eitų, labiau teigiamai į juos žiūrima. Tačiau visi tie pagyvenę niekada nesmerkdavo kitų nuomonės. Niekad mes tarpusavyje nekariavom, o dabar tokia situacija… Aš tikriausiai jiems jau per senas. Mano akimis žiūrint, rinkimus gali laimėti tik dabartinis meras. Kiek prisimenu liberalus, iki tol visada be jokio triukšmo buvo išrenkamas lyderis ir tai džiugindavo, o dabar situacija yra klaustukas. Nenoriu, kad Klaipėdoje būtų karas”, – sakė V. Plečkaitis.

Kas bus toliau, jis sakė dar nieko nežinantis, nes jau ir dabar aktyviai nedalyvauja politikoje.

„Bet, ko gero, Vytauto keliu eisiu, nors sprendimo dar neturiu”, – sakė Vidmantas Plečkaitis.

Jis kaip ir J. Simonavičiūtė vylėsi, kad liks Liberalų sąjūdžio frakcijoje, nes „reikia bendrauti miesto naudai”.

„Toli nuo politikos”

Tuo metu Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, vienas iš keturiolikos pasirašiusiųjų raginimą V. Grubliauskui vėl kelti savo kandidatūrą į merus, paneigė V. Plečkaičio žodžius apie išstojimą iš partijos.

„Kas čia taip sako? Maža ką šneka, tokios kalbos tikrai neturi pagrindo. Planai? Apie tai negalvoju – esu toli nuo politikos ir nesiruošiu į ją grįžti”, – sakė P. Vasiliauskas.

Paklaustas, ar nesulaukė pretenzijų iš partijos už paramą V. Grubliauskiui, sakė nieko nežinantis.

„Aš paskutinis penkerius metus esu labai pasyvus politikoje, labai pasyvus liberalas. Net nepamenu, kada dalyvavau visuotiniame susirinkime, net gėda. Dėl to nebent reikėtų išstoti iš liberalų, nes esu labai pasyvus narys. Tikrai rinkimuose nedalyvausiu, nepamenu, prieš keliolika metų lyg dalyvavau, užtenka man, kiekvienas savo veikla turi užsiimti. Mano interesai – toli nuo politikos”, – sakė P. Vasiliauskas.

„Rasime būdą, kaip palaikyti civilizuotus santykius”

Seniausiu Klaipėdos liberalu save vadinantis A. Cesiulis (jis įstojo į pirmąją Liberalų partiją dar 1990 metų žiemą, kai Leonidas Donskis apsigynė disertaciją) sakė pareiškimą parašęs dar praėjusį pirmadienį, kai V. Grubliauskas viešai pranešė apie kandidatavimą, o prieš tai dar jis pats išplatino minėtąjį keturiolikos asmenų raštą merui, kuriame yra ir jo parašas.

„Per visą tą laiką, kai liberalai skyrėsi, tuokėsi aš buvau ir neieškojau kokios nors geresnės vietos. O dabar motyvai tai labai įvairūs, nesinori detalizuoti. Tačiau pirmas dalykas, kad man atsibodo tas skandalas, susijęs su liberalais, kai vis reikia teisintis už kažkokius blogus darbus, kurių pats nepadariau ir mano aplinkos žmonės nėra niekuo dėti. Dabar jau prasmės būti Liberalų sąjūdyje nebematau, esu linkęs pasitraukti ramiai, be jokio pykčio ir palinkėjau jiems sėkmės. Papildomas argumentas buvo tai, kad aš negaliu dirbti tiems žmonėms, kuriais aš netikiu. Gerbiu Simoną, bet man kaip senos mokyklos žmogui yra priimtina, kad žmonės kažką aukotų, o Simonas kandidatuoja neatsisakydamas savo vietos Seime, kaip ir Bilotaitė. Jeigu Simonas būtų atsisakęs savo mandato, aš, ko gero, būčiau likęs jo komandoje. Apsispręsti padėjo ir tai, kad skyriuje santykiai kažkokie nelabai normalūs pasidarė, stiprėja radikalizmas, kai kurie rėkia, kad yra labai dideli liberalai, nors liberalizmo ten mažai. Tad tyliai ir ramiai pasitraukiau”, – sakė A. Cesiulis.

Toliau jis sakė dalyvausiantis V. Grubliausko komiteto veikloje, nes mato perspektyvą.

„Laimėsi ar pralaimėsim – kitas klausimas, bet aš manau, kad šis žmogus miestui gali duoti kur kas daugiau, jo potencialas pilnai nebuvo išnaudotas ir bandysiu jam tą tikslą pasiekti”, – sakė A. Cesiulis.

Kas bus su frakcija, anot pašnekovo, bus galima pasakyti tik po jos posėdžio, bet jis sakė esąs suinteresuotas, kad darbai būtų tęsiami, problemos nebūtų nešamos į išorę, nenukentėtų įsipareigojimai, duoti prieš rinkimus.

„Daug kas laukia, kad mes susidaužysime, susimušime, bet manau, kad to nebus ir mes rasime būdą, kaip palaikyti civilizuotus santykius”, – sakė A. Cesiulis.

Turi politinių pasiūlymų

E. Mantulova, buvusi viena iš Liberalų sąjūdžio kūrėjų, sakė pareiškimą parašiusi penktadienį. Ji, beje, irgi pasirašė minėtąjį 14 asmenų laišką V. Grubliauskui.

„Ko gero, šiuo metu nelabai galiu tapatintis su Liberalų sąjūdžiu, tokiu, koks jis yra dabar. Priėmus iššūkį laikinai dirbti Savivaldybės administracijoje vietoje Alinos Velykienės, buvo labiausiai pikta dėl to, kad mieste daroma labai daug, bet buvo toks netinkamas transliavimas į išorę apie daromus darbus, o ir buvo nesusikalbėjimas tarp administracijos ir politinio antstato, įtampa. Jos neturi būti, nes dirbama daug ir nuoširdžiai. Pasigedau, kad susitikimai tiek merijoje, tiek administracijoje buvo labai formalaus pobūdžio, nors reikėtų bendrauti lyg šeimai, be jokios hierarchijos. Nebuvo kaltų ar klystančių, abi pusės nesiekė tokio bendravimo. Na, ir visi kiti dalykai, kurie atsitiko su partija – ir politinės korupcijos skandalas, ir dabar atotrūkis skyriuje, ir kituose regionuose. Nebėra vieningos partijos – turi pasirinkti kurią nors pusę, kuri tampo kaldrą, arba turi pasitraukti, nes tuo pačiu traukiami į viešumą visi neskalbti baltiniai. To tikrai man nereikia, man tai nepatinka, aš daug geriau jausiuosi būdama išorėje. Tiesiog nutariau pasitraukti iš partijos veiklos, nors širdimi tebesu liberalė ir visada savo pažiūromis ja būsiu. O kur gyvenimas nublokš, dar anksti prognozuoti, nes nelabai dar kas matosi”, – sakė E. Matulova.

Pasak pašnekovės, skyriaus sprendimas dėl kandidato į merus jos žingsniui įtakos neturėjo, nes „reikia gerbti skyrių”, nors S. Gentvilas ir nebuvo tas kandidatas, kurį jį palaikė.

„Grubliauską laikau stipriu meru, nes jo pagrindinė funkcija yra užtikrinti ryšius tiek su centrine valdžia, tiek su partneriais iš kitų šalių. Jis tą funkciją atlieka tobulai, o mero komanda ir administracija turi formuluoti strategiją ir ją įgyvendinti. Ne mero funkcija nueiti į visiškai buitinius dalykus, nors viską apie juos turi žinoti. Taip, kaip aš vertinu mero institutą, tai Grubliauskas yra stipriausias atstovas mieste”, – sakė pašnekovė.

E. Mantuvola teigė, kad kol kas bus apolitiška, nors turi trijų komitetų ir vienos partijos siūlymus prisijungti prie jų veiklos.

„Nė vieno pasiūlymo nesu dar priėmusi. Miestui tikrai padirbėčiau, nes žinau, kaip tai daroma, kokių reikia sprendimų. Neturiu ambicijų į administraciją, bet miesto Taryboje galėčiau ir tikrai svarstau, renkuosi, nežinau, ką dar pasirinksiu”, – sakė pašnekovė.

„Skyrius susitelkęs”

Liberalų sąjūdžio kandidatas į merus S. Gentvilas teigė nežinantis minėtųjų asmenų pasitraukimo motyvų.

„Nepasakiau nieko, kas galėtų įžeisti ir užkirsti kelią, kaip ir Grubliauskui, dalyvauti kartu rinkimuose. Man atrodo, kad tai ambicija, aukštesnė už komandą. Linkiu sėkmės, nesusipykti, dirbti išvien Klaipėdai, nes besiskaldanti liberalų komanda nėra joks Klaipėdos sustiprėjimas. Kita vertus, visą kadenciją buvo galima jausti liberalų nuomonių skirtumus, tik kol kas buvo galima dirbti po vienu vardu. Šiandien frakcija rinksis ir kalbėsime apie bendrus darbus ateityje – tikiuosi, kad kolegos, kurie išėjo iš partijos ir komandos, nesiims destruktyvių dalykų. Pavyzdžiui, atrodo labai apmaudžiai, kaip stabdomas bendrasis planas – vien savivaldybė sustabdo apie milijoną eurų investicijų, kurios nusikels iš 19 į 20 metus. Tai ir Paryžiaus Komunos sporto aikštynas, ir kiti. Bendrasis planas, tų pačių politikų ruoštas, tų pačių vicemerų kuruotas ketverius metus staiga atidėliojamas antram posėdžiui, nes neva reikia išsiaiškinti, reikia korekcijų. O juk bet kokia elementari korekcija iššaukia strateginį poveikio aplinkai vertinimą, kuris užtrunka 5-6 mėnesius. Tai atrodo truputį nesolidu, kad tie, kurie pasitraukia, pradeda atakuoti administracijos darbą kaip blogą, nors tai yra be galo reikalingas dokumentas.  Tokių precedentų labai noriu išvengti, o jų ir bent keletas ir miestas mato, kas staiga apsiverčia ir pradeda kritikuoti. Bandysiu įtikinti kolegas šią kadenciją toliau dirbti efektyviai, nepaisant nuomonių skirtumo”, – sakė S. Gentvilas.

Paklaustas apie būsimą Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą jis minėjo pavyzdį, kad prisijungė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė.

„Tai žmogus iš šono. Kai kurie nariai po išėjimo grįžta į partiją, net gyvenantys užsienyje parašė pareiškimus, kad nori grįžti. Išorėje nuomonė apie mus, kaip nestabilią organizaciją, labiau banguoja nei viduje. Yra labai susitelkta. Neringa Poškutė yra vienas iš tokių įrodymų”, – sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, iš 340 Klaipėdos liberalų pareiškimus parašė tik apie 10, tad tai tikrai nėra joks byrėjimas.

„Nepakeičiamų nėra. Aš taip pat pakeičiamas. Nematau jokios tragedijos. Tačiau išsiskyrimas vyksta ne dėl Simono Gentvilo, o dėl skirtingų greičių, požiūrių frakcijos viduje. Mano kandidatūros patvirtinimas tik išprovokavo šį jau keletą metų vykusį procesą”, – sakė S. Gentvilas.

„Kėlė dvi sąlygas”

Pasibaigus Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžiui jos pirmininke iki tol buvusi Vaida Živikienė sakė, jog frakcijoje ir toliau dirbs partijai nebepriklausantys J. Simonavičiūtė, V. Plečkaitis, V. Grubliauskas, A. Cesiulis ir ji pati. Tad po senąją vėliava liko Saulius Liekis, Lina Skrupskelienė, Audrius Vaišvila, Vygantas Vareikis ir Jurgita Choromanskytė.

„Atsistatydinau iš frakcijos pirmininkų, nes niekada nesilaikiau jokių pozicijų, bet vis tiek laikinai man pavedė eiti šias pareigas. Svečiavosi Simonas ir diskusija vyko dėl to, ar lieka viena frakcija. Pagrindinis tikslas turėtų būti orus, pagarbus miestui koalicinės programos įgyvendinimas iki kadencijos pabaigos. Simonas iškėlė dvi sąlygas, kurioms esant matytų bendrą darbą frakcijoje. Viena – dėl bendrojo plano, kad nebebūtų daromi jokie pakeitimai ir nebūtų užtrunkama laike. Nors ir buvo apsikeista nuomonėmis, tačiau komitetai gana sėkmingai praėjo antrąją šio klausimo seriją ir pakeitimų kaip ir nėra – visų pozicija yra, kad reikia priimti ir neabejoju, kad bus priimta. O antra sąlyga buvo nutraukti tyrimą dėl miesto ženklo, bet tai nesulaukė palaikymo. Visgi daugumos nuomonė buvo išlaikyti bendrą frakciją, tad kitą savaitę bus sprendžiama dėl jos pavadinimo ir pirmininko”, – sakė V. Žvikienė.

Pasak jos, frakcijos posėdžio nebuvo keltas klausimas dėl to, ar J. Simonavičiūtė pasitraukusi iš partijos turėtų trauktis ir iš vicemerės pareigų, nes tai apima koalicinę sutartį, kurioje numatytas ne tik šių pareigybių pasiskirstymas.

V. Žvikienė taip pat patvirtino pirmadienį parašiusi pareiškimą palikti Liberalų sąjūdį, nes jai „nepriimtina tai, kas darosi partinėje struktūroje”.

„Tikrai gerbiu partijos skyriaus pasirinkimą, nors turiu savo nuomonę ir man tas kelias atrodo šiek tiek lengvabūdiškas. Matau tam tikras grėsme stabiliam ir užtikrintam Klaipėdos progresui, kuris yra dabar, kai turime valdžią. Dabar reikia daryti darbus, o ne vaidytis ir nenoriu tokiam procese dalyvauti. Turiu omenyje ir Vilniaus situaciją. Niekada nedarau to, kuo netikiu”, – teigė V. Žvikienė.

Paklausta apie ateitį ji sakė, kad, ko gero, liks politikoje, „tiesiog dar reikia viską permąstyti”.

„Atviros Klaipėdos” šaltinių teigimu „atsikėliai” dabar labai akcentuoja koaliciją, nes tarp jos partnerių turi palaikymą (žinia, po laišku V. Grubliauskui yra pasirašęs ir jai priklausantis Rimantas Taraškevičius, ir Artūras Razbadauskas). Tuo metu liekantieji po Liberalų sąjūdžio vėliava neskubėjo spręsti dėl naujo frakcijos pavadinimo, nes tam esą dar turi pritarti partijos skyriaus Taryba.

Po frakcijos pasitarimo S. Gentvilas, aiškindamas savo poziciją dėl komisijos ženklo istorijai tirti teigė, jog reikia žiūrėti į ateitį, o ne praeitį.

„Dabar Seime tenka žiūrėti, kaip valantieji kalba ne apie šalies ateiti, o visokių komisijų dėka bando knaisiotis po praeitį. Ką rodo ta pati „mikriukų” istorija? Ar vertėjo gaišti laiką komisijai, vėliau dar ir teismams, jei vis tiek dabar gatvėse važinėja naujos transporto priemonės, džiuginančios keleivius? Klaidų daro visi, svarbu iš jų pasimokyti ir padaryti išvadas. Tiek šeimoje, tiek versle, tiek politikoje būtinas sutarimas dėl esminių dalykų, o ne tarpusavio ginčai. Sunku įsivaizduoti bendrą darbą tik pakeistus pavadinimą, ne tai tik makiažas, kai kolegos atsiskiria bet nepaaiškina atsiskyrimo motyvų”, – sakė S. Gentvilas.

Patyrė spaudimą?

Savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas taip pat patvirtino, kad pirmadienį parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš partijos.

„Pagrindiniai motyvai būtų tokie, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius daro visokį nelabai pagrįstą, neteisėtą spaudimą ir man tai įkyrėjo. Maždaug prieš metus prasidėjo spaudimas, kad reikia bendrovės valdyboje pakeisti narius, nes anksčiau ją sudarė įmonės darbuotojai, o Stebėtojų tarybą – visi politikai. Kai Dangeras Aleksandrovas išėjo dirbti į „Gatvių apšvietimą”, atsirado vienas nepriklausomas valdybos narys – „Fortum Klaipėda” direktorius Tomas Eikinas, tačiau atsirado spaudimas, kad reikia ir kitus pakeisti. Mano pozicija buvo, kad tai yra Stebėtojų tarybos reikalas – jei ji norės, tai ir pakeis, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius ragino atlaisvinti vietą. Bet aš atsisakiau. Po to jau Stebėtojų taryba nusprendė pati pakeisti Valdybos narius, o aš nusprendžiau, kad man jau laikas eiti į pensiją. Paprašiau Valdybos, kad rinktų naują vadovą, o kai pradėjome šį klausimą svarstyti, gavome iš Savivaldybės administracijos direktoriaus laišką, kuriame nurodoma nevykdyti jokių naujo vadovo atrankos procedūrų, kol savivaldybėje nebus patvirtina nauja tvarka. Tai nebuvo teisingi motyvai ir reikalavimas, nes dar 2016 metais miesto Taryba patvirtino ir valdybų, ir Stebėtojų tarybų, ir įmonių vadovų atrinkimo tvarką, kurią prieš porą savaičių vienuose korupcijos mokymuose pats Savivaldybės administracijos direktorius pristatinėjo kaip didelį pasiekimą. Galiausiai prieš dvi savaites jis atsiuntė raštą, kad Tomas Eikinas esą pasidarė priklausomas valdybos narys, nes „Fortum” priima „Klaipėdos vandens” dumblą deginti. Stebėtojų tarybai pateikiau motyvus, kad nurodoma tvarka galioja kitos kadencijos valdyboms, o nurodomoje Vyriausybės tvarkoje mūsų atveju kalbama apie Stebėtojų tarybą, o ne valdybą. Neteisingai interpretuojama ir tvarka dėl manęs, kaip valdybos pirmininko, nes kai yra Stebėtojų taryba, tai įmonės vadovas gali būti ir valdybos pirmininku”, – pasakojo L. Makūnas.

Pašnekovo teigimu, jis tvirtai apsisprendė iš pareigų pasitraukti nuo gruodžio 31 dienos, o įmonės valdyba nepaisant S. Budino rašto visgi paskelbė naujo vadovo paieškas – tuom rūpinsis atvirą konkursą laimėjusi (tai turėtų paaiškėti maždaug per savaitę) personalo atrankų bendrovė.

„Manau, kad iki naujų metų pretendentai bus užfiskuoti, bet vadovas dar neišrinktas. Valdyba turės paskirti laikiną vadovą”, – sakė L. Makūnas.

Jis pats sakė pirmiausia norintis pailsėti, o vėliau galvos apie kokį nors lengvesnį darbą, kad nereikėtų „arti pagal 40 valandų per savaitę grafiką”.

„Kol kas tikrai negalvoju eiti į rinkimus, nežinau, ar galėtų kas pasikeisti. Kategoriškai neatmetu, bet kol kas tikrai neplanuoju”, – sakė L. Makūnas.

„Klaipėdos vandens“ valdybą šiuo metu sudaro jos pirmininku esantis L. Makūnas, įmonės Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorė Jūratė Spudulienė , T. Eikinas, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė ir Dainius Budrys.

Stebėtojų tarybą sudaro Klaipėdos miesto tarybos nariai A. Šulcas, Audrius Vaišvila, Vygantas Vareikis, Arvydas Cesiulis, Artūras Razbadauskas, Andrej Kugmerov ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Kelia tostus?

Vienas Liberalų sąjūdžio kūrėjų, vicemeras Artūras Šulcas sako, kad šiuo metu išgyvenantis rezignacijos (visiškas nuolankumas, pasidavimas lemčiai, likimui arba atsisakymas ko nors savo valia – autor. past.) laikotarpį.

„Aš kailio nekeičiu. Visa frakcija palaikė Vytauto Grubliausko kandidatūrą į merus ir aš toliau manau, kad jis yra tinkamiausias šioms pareigoms, bet ir iš partijos trauktis nesiruošiu. Jei išmes kaip kažkada ir Zuokas, prieš kurį teko kovoti, tai ką jau padarysi”, – sakė A. Šulcas.

„Atvira Klaipėda” gavo nuotrauką su jo „postu” vidiniame Klaipėdos liberalų „Facebook” puslapyje, kur jis šalia nuotraukos su taurėmis parašė: „Girdėjau apie pakeltą tostą už tai, kad aš greičiau pasitraukčiau iš Liberalų sąjūdžio. Į sveikatą!”. Į jį, beje, komentaru sureagavo Ukrainoje, Odesoje vykusio Eligijaus Masiulio ir Vytauto Grubliausko susitikime sudalyvavusi ir taip išgarsėjusi Simona Jucienė. „Aš neišėjau ir manę neišmetė. Pabūkim kartu”, – parašė ji.

KOMENTARAS

Saulius Budinas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas

Kai kurie žmonės atnešė pareiškimus ir tiek. Vertinu normaliai – kiekvienas žmogus turi savo kelią, kurį pasirenka. Partija yra priėmusi sprendimą dalyvauti rinkimuose, turi savo kandidatą į merus, lapkričio 23 dieną vyks visuotinis susirinkimas, sureitinguosime savo kandidatus ir eisime į rinkimus. 

Kalbant dėl Leono Makūno tai specialiai niekas jokio spaudimo nedaro. Yra Stebėtojų taryba, valdyba, yra atsakingos institucijos, kurios yra suformuotos ir tiek. Nėra jokio nesusikalbėjimo – visos mūsų įmonės valdomos pagal naujausius reikalavimus, tai, ką ir valstybė yra deklaravusi, kad būtų nepriklausomi valdybos nariai, yra ir mūsų taisyklės, tos nuostatos ir įgyvendinamos. Nieko išskirtinio „Klaipėdos vandeniui” nėra taikoma. Už naujo vadovo išrinkimą yra atsakinga įmonės valdyba. 

NUOMONĖ

Vykintas Zulonas, klaipėdietis teisininkas

Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui pasitraukus iš Liberalų sąjūdžio, iš partijos taip pat pasitraukė trys miesto Tarybos nariai – vicemerė Judita Simonavičiūtė, Arvydas Cesiulis ir Vidmantas Plečkaitis bei buvusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabar Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja Elida Mantulova. Dar kiek anksčiau iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus. Kas vyksta Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriuje?

Turbūt niekam nekyla klausimų, kad pasitraukė Vytauto Grubliausko aplinkos žmonės. Kodėl jie išeina iš partijos skyriaus, kurį patys kūrė, lipdė, atstovavo miesto Taryboje? Galimi du variantai. Pirmas – paprastasis. Vytautas Grubliauskas ir jo komanda negali susitaikyti su tuo, kad Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyrius nepasirinko jo kaip kandidato į miesto merus ir todėl kandidatuoja trečiai kadencijai atskirai. Antras – toliaregiškesnis. Dėl tam tikrų viešai žinomų politinių įvykių ir smukusių reitingų Vytautas Grubliauskas ir jo komanda tiesiog nenorėjo, kad jį pasirinktų Liberalų sąjūdis. Ir tai yra seniai kurtas planas chuliganas – tokiu būdu skambiai išeiti ir kandidatuoti su visuomeniniu rinkimų komitetu.

Kokias išvadas galima iš to padaryti? Pirma, pasitraukiantieji yra žmonės, kurie nemoka pralaimėti. Žmonės, kurie negali dirbti komandoje, jei partijos skyrius pasirinko kitą lyderį. Antra, tai yra žmonės, kurie ilgą laiką buvo ir šiuo metu yra vietos valdžioje. Tai jų dėka mes turime Klaipėdą tokią, kokią turime. Rinkimuose jie dalyvaus su jų pačių kuriamu visuomeniniu rinkimų komitetu. Pasitraukti ir užleisti vietą kitiems jie negali. Taigi, išlikimas valdžioje yra jų pirminis interesas. Ne miesto ir miestiečių interesai. Trečia, tai yra žmonės, kuriems nesvetima smaigstyti peilius saviems į nugaras. Žmonės, kurie išeidami iš partijos, leidžia sau „užstumti” ant savo pačių sukurto produkto, lyg ne jų pačių rankomis jis būtų lipdytas. Žmonės, kurie būdami valdančiojoje daugumoje ir užimdami politinius postus, leidžia sau elgtis taip, lyg būtų opozicijoje, bet tuo pačiu oficialiai teigti, kad tikisi bendro komandinio darbo.

Kokia ir kam iš to nauda? Pirmiausia – nauda liekantiems. Jie galės susitelkti dar labiau ir dirbti konstruktyviau. Antra – nauda yra mums visiems, nes būtent dabar pradeda aiškėti, kas yra kas. Spėju, bus ir daugiau „pabiručių”. Sekite naujienas. Ir rinkitės atsakingai.

P. S. aš neagituoju. Tai yra tiesiog mano asmeninė nuomonė apie pastarųjų dienų įvykius.