Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Skvero projektą pasitiko gana priešiškai (16)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-11-13


Rangovų nesutarimų ir galiausiai bankroto pažymėtos Dangės skvero ir krantinių rekonstrukcijos projektavimo istorijoje šviesesnių spalvų nematyti.

Nors pirmadienio vakarą jau antrojo Klaipėdoje surengto sprendinių pristatymo metu naujojo projektuotojo  – UAB „ICS projectus group“ – vadovas Algirdas Alijošius tikino, kad per porą mėnesių susitiko su daugmaž 40 įvairioms sritims atstovavusių miestelėnų ir atsižvelgė į apie 70 proc. jų pageidavimų bei pasiūlymų, iš susirinkusių projektas sulaukė vien kritikos. Galiausiai miesto Tarybos opozicijos atstovei Ninai Puteikienei po pristatymo pradėjus rinkti parašus iš anksto paruoštuose lapuose, savo nepritarimą projektui išreiškė 33 iš 77 į pristatymą atėjusių asmenų.

„ICS projectus group“ vizualizacija

Vargsta jau senokai

Skvero projektavimo konkursas buvo vykdomas ekonominio naudingumo principu – 60 proc. konkursinių balsų nulėmė idėja, 40 proc. – kaina. 2016-ųjų pabaigoje 137,9 tūkst. eurų vertės sutartis buvo pasirašyta su UAB “Hidrostatybos projektai” ir “Hidrosfera”. Tada planuota, kad statybų darbai gali prasidėti 2018-aisiais, valstybės atkūrimo 100-mečio proga.

Visgi projektavimo procesas “pasipuošė” teismus pasiekusiais ginčais tarp “Hidrostatybos projektų” ir jos subrangovų UAB “Tau projektai”, o galiausiai “Hidrostatybos projektams” šiemet gegužę buvo paskelbtas bankrotas. Susiklosčius tokiai situacijai, Savivaldybės administracija nusprendė tęsti projektą ir birželį pasirašė papildomą susitarimą su “Hidrosfera” – esą perkamos papildomos projektavimo paslaugos, atsieisiančios 48 400 Eur, o “Hidorsfera” pasirinko naują partnerį projektavimui – „ICS projectus group“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pagaliau parengto projekto pristatymo metu Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikino, kad dabar jau planuojama darbus pradėti vykdyti kitais metais, jie truktų apie dvejus metus. Pasak jo pavaduotojos Alinos Velykienės, sąmatinė projekto vertė siekia 5,9 mln. eurų, iš Europos Sąjungos tikimasi gauti apie 3,4 mln. eurų.

Ką suplanavo?

„ICS projectus group“ direktorius Algirdas Alijošius tikino, kad per pastaruosius porą mėnesių jam teko nemažai dirbti su žmonėmis, “kuriems labai rūpi Klaipėda”.

“Įsivertinome apie 70 procentų minčių, susitikome su daugiau nei 40 žmonių. Didelė dalis buvo pozityvios kritikos. Tiesa, kai kurie interesantai, pamatę, kad reaguojame į jų siūlymus, tiesiog dingdavo”, – sakė A. Alijošius.

Jau iš pat pradžių jis akcentavo, kad žalioji zona skvere po rekonstrukcijos liktų tokia pat – būtų iškertama tik 16 mirusių ar mirštančiais pripažintų medžių bei dar 5 “dėl planinių sprendimų”, bet esančių “abejotinos būklės”. Papildomai būtų pasodinti 56 medžiai, 91 krūmas, 780 kanų, 100 kv. m gėlynų, 620 kv. m gyvatvorių.

“Daug klausimų sulaukėme būtent dėl kanų. Juos pasirinkome dėl labai gražių žiedų, o kai jie nežydi, būna sodri lapija”, – sakė A. Alijošius, pripažinęs, kad šiems augalams reikės kasmetinės priežiūros.

„ICS projectus group“ vizualizacija

Projektuotojų atstovas tikino, kad pavyko surasti geresnius nei siūlė senieji projektuotojai magistralinių ryšių tinklų ir krantinių konstrukcijų sprendimus, kurių dėka esą pavyks sutaupyti mažiausiai  1,6 mln. eurų, o šią sumą galima nukreipti  kokybiškesnėms skvero statybinėms medžiagoms ir infrastruktūrai.

Kadangi rekonstruotą skverą ir toliau numatoma skirti valstybės atkūrimo šimtmečiui, „ICS projectus group“ suprojektavo “datų taką”, kuriame einant nuo paminklo vieningai Lietuvai (arkos) iki dabartinės vaikų žaidimo aikštelės būtų įrengtos dekoratyvinės apšviestos lentelės su istorikų rekomenduotomis reikšmingomis 1918-2018 metų laikotarpio Klaipėdos datomis bei išraižytomis nuotraukomis. Laikotarpiui iki 1918 m. būtų skirta speciali lenta ties šio tako pradžia

Laisvalaikio zona projektuojama dabartinės vaikų žaidimo aikštelės vietoje. Po pasitarimų su menininkais nuspręsta suprojektuoti “menų krantinę”, kur būtų amfiteatrinė zona, skirta jaunųjų menininkų pasirodymams. Netoli šio vietos numatomas “projekcinis-dinaminis” fontanas.

Laikinos kavinės bei staliukai projektuojami ir prie Biržos tilto, ir prie vaikų zonos. Ties ja numatoma medinė terasa iš kebony medžio, kuris, anot A. Alijošiaus, gamintojų tikinimu išsilaiko mažiausiai 30 metų.

“Visur naudojamos natūralios medžiagos. Akmeniniai suoliukai būtų su medžio intarpais, kad būtų nešalta sėdėti”, – sakė projektuotojas.

Kokia reakcija?

Išklausius pristatymą Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Aušra Zarambienė pareiškė, kad po tokio rekonstrukcijos “liks nesaugios krantinės, nors labai daug pinigų investuojama”.

“Reikia padaryti bent pusės metrų tvorelę, kaip daugelyje užsienio šalių”, – teigė ji.

Tačiau tiek A. Alijošius, tiek A. Vekykienė, pati auginanti tris vaikus, teigė, jog būtent tokio aukščio tvorelės yra daug pavojingesnės, nes ant jų vaikai laipioja.

N. Puteikienė priekaištavo, kodėl šiam projektui nebuvo rengiamas architektūrinis konkursas, tačiau S. Budinas akcentavo, jog įstatymas, kai prasidėjo procesas, tuo metu dar neįpareigojo to daryti.

“Man tai primena 2005 metų Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos konkursą Palangoje. Tokio nuviliančio projekto nesu matęs. Jei realizuosime, bus labai liūdna”, – pareiškė architektas Edmundas Benetis.

“Tokį patį skverą galima pamatyti Ukmergėje, Kretingoje, Balbieriškyje, nes minimos universalios detalės, kur pilna Skandinavijoje, Vengrijoje. Ši vieta skaudulys –  randas, sunaikinta urbanistinė struktūra. Mažai kas skaito tuos užrašus. Niekas nekalba apie buvusį užstatymą. Kur tapatumas? Elementarus skveras, sumestas viskas į vieną vietą. Čia istorinės miesto dalies vizitinė kortelė. Prie siūlomų kalnelių žmonės įkvėps daugiau dvideguonio, nes važiuos transportas Bastionu tiltu”, – rėžė istorikas Dainius Elertas.

“Pritarčiau Edmundo minčiai, ten matosi elementarios klaidos. Suoliukai – kodėl žmogui sėdėti veidu į kalną, kaip iš po tokių suoliukų lapus valys? Stulpeliai su grandinėmis – nei saugumui, nei atskyrimui, nelogiškas sprendimas. Kaip žiemą eksploatuos medinę krantinės dalį? Kodėl krantinė netaikoma laivams? Nėra knechtų ir kilpų, būdingų jūriniam miestui. Turi būti dizainerio darbas. Reikia pasinaudoti archeologiniais tyrimais, juk žinomas buvęs užstatymas, turėtų būti istorinės sąsajos. Nepraeis tokie dalykai mūsų mieste, negalima taip dirbti”, – dėstė ir dizaineris Kęstutis Mickevičius.

Martyno Vainoriaus nuotr.

A. Alijošius savo ruožtu aiškino, kad yra numatytas ir stilizuotas knechtas toje vietoje, kur buvo prisišvartavęs vienintelis tarpukario Lietuvos karo laivas “Antanas Smetona”, yra ir kiti knechtai, buvusios vilos pamatų vietą žadama pažymėti, taip pat numatomos laivų pakėlimo gervės čia buvusiai laivų statyklai atminti, o tokios medinės krantinės puikiai esą eksploatuojamos ir šiaurinėse šalyse.

“Šis darbas nieko bendro neturi su tuo projektu, kuris laimėjo. Negalima ignoruoti archeologinių tyrimų ir jų nefiksuoti savo darbe yra negerai. Krantinė turėjo įplaukas, kurias galima panaudoti. Reikia rinktis ne dirbtinį, o tikrą istorijos fiksavimą. Projektas – žalokas. Ar principingai nebendravote su Klaipėdos architektų bendruomene? Laukėme, bet nebuvo, nors buvo tai garantuojantis Budino raštas”, – teigė Klaipėdos regioninė architektūros tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas.

Tačiau A. Alijošius priminė, kad ir asmeniškai jo paties prašė padėti suorganizuoti pristatymą architektams ir rašė laišką architektų bendruomenei, bet tik sulaukė atsakymo, jog bus informuota papildomai ir nieko daugiau.

“Nekorektiška kalbėti, kad nebendravome”, – sakė A. Alijošius, pabrėžęs, kad su ankstesnių projektuotojų subrangovų UAB “Tau projektai” architektu Romu Gailiumi “kokius tris mėnesius bendravo”.

“Situacija nekokia, o vieta – nepaprastai atsakinga. Muzikinis teatras ir skulptūra lieka nuošalyje, nėra jokio ryšio. Yra galimybių padaryti kur kas profesionaliau. Nelabai norėčiau skaityti pasilenkęs, kas parašyta ant žemės, o jei jei dar užkris sniegas, lapai. Jūrinių dalykų nematau – bet kur toks sprendimas gali būti, o norisi, kad Klaipėda turėtų unikalų sprendimą ir tai galima padaryti operatyviai. Neįmanoma patarti – prisirašiau apie 50 pastabų. Neaišku, kur kokie aukščiai, triukšmo grafikų, kur kokia tarša. Saugumas turi būti numeris pirmas. Siūlomi stulpeliai su grandinėmis yra apribojimas, o ne sauga, juk yra ir tokių sprendimų kaip permatomas stiklas”, – teigė Petras Grecevičius, pažadėjęs per savaitę pateikti savo pastabas raštu.

Beje, tiek A. Alijošius, tiek su projektu besidarbuojantys Savivaldybės tarnautojai “Atvirai Klaipėdai” tikino, kad ir su P. Grecevičiumi (jam esą rugsėjį buvo rodyti darbiniai failai ir siūlyta bendradarbiauti), ir su D. Elertu buvo bendrauta rengiant projektą ir ypač pastarasis esą nepateikė nė vieno konkretaus pasiūlymo, kurį būtų galima panaudoti techniniams projekte.

Tikinčiųjų bendruomenės atstovais prisistatę vyrai klausė, kur iš projekto dingsta skvero pradžioje esantys kryžius, pastatytas Sąjūdžio metais.

“Taip įžeisite visą tikinčiųjų bendruomenę, nes laisvę atgavome tik per dievo malonę”, – teigė vienas iš pasisakiusiųjų.

Tačiau Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas tikino, kad dėl kryžiaus buvo kalbėta su visų parapijų kunigais ir jie sutiko, kad būtų perkeltas į kurios nors bažnyčios šventorių.

Pasisakymams ir pastaboms tašką padėjo N.  Putiekienė, paprašiusi stabdyti projektą, o palaikančius tokį prašymą pasirašyti jos atsineštuose lapuose. Iš 77 į pristatymą atėjusių asmenų tai padarė 33.

„ICS projectus group“ vizualizacijos


2018-11-13

16 komentarai apie “Skvero projektą pasitiko gana priešiškai”

  1. Gražu, bet, kodėl visur kur miestas tvarkomas, suoliukai pastatomi ant saulės, tas skveras buvo ir yra patrauklus, kad ten tylu, ramu, žalia ir suoliukai pavėsyje, po medžiais. Sutvarkytas skveras priešais vadinamą trečią polikliniką, tragedija, vasarą oro temperatūra apie trisdešim, saulė plieskia iš dangaus, visas tas betonas su suoliukais įkaitę, skleidžia šilumą iš apačios, jokio pavėsio, jokio medelio, jautiesi kaip orkaitėje, fontanas negelbėja. Miestas dūsta.

  2. Baisu kad bus platinama Danės gatvė dėl Bastionų tilto ir Muzikinio teatro parkavimui… Tai kas ten dėsis?! Triukšmas, tarša… Atgimimo aikštėje požeminiai garažai… Visiškas nonsensas visiškas…
    Kodėl Muzikinio teatro nestato naujo, erdvioje vietoje, kur viskas sutilps, nereikės Dangės skvero medžių kirsti dėl parkavimo įrengimo muzikiniui. Kaip statybos leidimus išduoda tokių atveju, tai yra, kokių pagrindu, visuomenės poreikiams tenkinti ar kieno?!…

  3. Nežinau kaip aiškiau paaiškinti nei parašiau prieš tai? Amsterdamas šimtai kilometrų kanalų, 1500 tiltų, 90 salų. Jie ištisai aptverti ir negali, o dar laivų laiveliai. Ten nuo krantinės iki vandens nedaug, gal metras, gal truputį daugiau. Nedidelė bėda, jei kas iš metro įkris į vandenį, vandens gylio ties krantine pakanka, kad nesusižeisti. Amsterdame ten, kur iki vandens daugiau, aptverta, krentant iš didesnio aukščio į vandenį kiti pavojai atsiranda. Amsterdame aptverti visi tiltai, jų prieigos ir kitos pavojingesnės vietos, kur žmonių gali susiburti ar dviračių takas praeina. Jūs sakysite, kad būna neaptvertos laivų prieplaukos uostuose ar jachtų krantinės. Bet ir aiškinau, svarbu teritorijos paskirtis, ar žmogus tik praeina, ar leidžia laiką, pavyzdžiui, su darželinuko amžiaus vaikais. Klaipėdoje kalbama apie koncertus krantinėje, tai reiškia, daug žmonių, o iki vandens daugiau nei pora metrų, gerai vasarą, o žiemą jei atšals orai ir Dangė užšals. Kaip Jūs manote, kodėl Berlyne visos krantinės aptvertos? Dar svarbus momentas, žmogui turi būti netik saugu, bet jis turi ir jaustis saugiai. Nebūtina aptverti, pavyzdžiui prie Meridiano saugi krantinė, nors ir neaptverta, yra ir kitų būdų padaryti krantine saugia, vienu žodžiu, reikia projektuoti, vieno recepto nėra.

  4. P. Martinkienei – beje valdžia leidžia mano sumokėtus mokesčius t.y. visol labo 4,5 milj. ir leidžia ne mano reikmėm. Vadinamas sutaupimas 1,5 mlj. yra priedas prie tų 4,5 mlj. Taigi, jau ir 6 mlj. vietoje “sutaupius” 3 milj. Bet ir tai už ką?
    Taip sakant grįžtame link Stalino skulptūros – beje, tuo metu bent kartais vykdavo konkursai. Tiesa, rezultatus vertino viena partija ir dažniausiai vienbasiai. Dabar irgi vienmabasiai ir dažniausiai viena partija arba vienas toks B t.y. administratorius, bet konkursų jokių… O pasitarimai ar apklausos tik su “patikimais” kadrais. Ar jie žilaplaukiai senoliai ar geltonsnapiai jaunuoliai ne taip svarbu. Svarbu visi pūstų į vieną pusę, viena nata ir netrukdytų ramiai įsisivinti likučių… dydžiam viršininkui arba teisiog organui B.

  5. Studentu būnant, teko padėti laidoti lietuvių architektūros klasiko žmoną. Pasistatė namą, terasą aptvėrė tik 10 cm žemesne tvorele. Klaipėdoje garsus grafikas privačiame name tik iš antro aukšto per neaptvertą varstomą langą iki grindų iškrito. Dėl grožio, skonio, pavydo sėkmingiems profanams neverta aiškintis, bet, kad užsieniuose krantinės yra neaptveriamos, gal vertėtų pasiaiškinti. Reikia pažiūrėti koks kranto aukštis nuo vandens, vandens gylis ar negylis, ar vanduo žiemą gali užšalti, kokia teritorijos paskirtis, kiek žmonių joje būna, kiek laiko, ką daro. Iš kitos pusės, gal nieko ir neatsitiks, jei kas ir įkris į vandenį, o jei ir atsitiks, gal tokia lemtis, natūraliosios atrankos dar niekas neuždraudė. O jei žmogus bus apsidraudęs, o draudimas ims aiškintis, kaip ten su normomis ir reglamentais? Todėl manyčiau, kad mieste turėtų būti saugu ir patogu, o žiemą net neslydu.

    • Ponas Kęstuti, pažiūrėkit į Amsterdamą – kiek kanalų, ir jokių atitvarų. Į ką lygiuojamės? Rytų tradicijas, kur valdžia “saugo” visus, ar visgi į vakarietišką kiekvieno atsakomybę už save?

  6. O Andrijauskas, sukūręs savo “šedevrą” Ravelino namus, “papuošusius” Senamiestį, dar turi kokio balso teisę?

  7. Kas yra tiems lietuviams? Kodėl jiems amžinai viskas negerai? Netvarko – negerai, tvarko – vėl negerai, nes tvarko „ne taip“, ne pagal juos. Dalyvavau pirmame pristatyme, projektas – puikus, šiuolaikinis, modernus. Mamytėms patarčiau daugiau po pasaulį pavažinėti ir pasižiūrėti, kur konkrečiai vaikai yra varomi į gardus, atskiriami kažkokiom tvorom?! Architektus, suprantama, tradicinis pavydas graužia, kad ne jie, genijai, suprojektavo. O Nikai norisi palinkėti nedaryti reklaminio šou iš tokių dalykų, kurie, švelniai tariant, nėra jos daržas. Pavydūs, pikti žmonės, kitų akyse ir šapą matantys, o savojoje nė rąsto nepastebintys. Pradedu suprasti tautiečius, kodėl jie masiškai emigruoja iš tokių piktų, viskuo amžinai nepatenkintų žmonių krašto. Ir valdžia čia niekuo dėta, beje.

    • jus zurnaliste, jus turite buti nesaliska, ar sitas portalas yra saliskas ir formuoja nuomone?

    • Na bet tikrai nekoks projektas…gėlės-kanos…ne gėlynas, o krūmai bus ( koks puikus gėlynas Palangoje prie rūmų!)..suoliukai- nesusipratimas, nuo ar iš tokio atsistot nėra paprasta, tiesiog pliažiniai gultai.LIŪDNA…

  8. Viso šio ir kitų viešų erdvių projektų esminė klaida, kad mūsų miesto atstovai yra gerokai atirūkę nuo miestiečių. Taip negirdi jų bėdų, poreikių iškeldami kaip siekiamybę – vien savo asmeninius poreikius. To pasekoje yra vagiami garbingų architektų projektai, kišami tik vieni projektai, nedarant architektūrinio konkurso, netasižvelgiant į miestiečių poreikį – turėti unikalias vietas, neatsižvelgiant į Klaipėdos dizainerius, architektus, istorikus ir kraštotvarkininkus. Visa tai, manau, kad yra mūsų miesto atstovų suteiktų neoficilių sąlygų projektuotojams pasekmė. Tai kaip tuomet gali būti atsižvelgiama į atitinkamų asmenų pastabas? Reikia gi projektuotojams klausyti duotų nurodymų. Turim būti dėkingi, kad yra stabdomi mūsų savivaldos kelių asmenų negražūs darbai…

  9. Tikrai kad taip…. nieko nedarykim, nieko neatnaujinkim, viska stabdykim, visada parekim kaip viskas blogai ir tada sedekim po medeliu nupuvusiu ir sakykim nieko neturim ir vistiek blogai gyventi.
    Kai kam reiketu islysti is savo burbulinio kiauto ir pamatyti kuo miestas kvepuoja, kuo jaunimas kvepuoja, ko nori zmones, o ne atsivesti kruva pensininku, neprigirdinciu ausimis ( arba girdinciu tik kas į zodi) ir rekti kaip viskas blogai. Galit geriau? pirmyn! tada butu idomu stebeti jusu drasius zingsnius, kurie drasus butu tik ir sleptis uz to supuvusio medzio. o as noriu sedeti ant naujo suoliuko, ar pievoje tarp parko medziu graziu guleti ir skaityti knyga.
    Atsibuskit-gyvenat siuolaikineje Klaipedoje – o ne sovietiniame pensininku rojuje.

    • Tai kuo tas projektas, kuriuo buvo laimėtas konkursas pačiam buvo blogas, kodėl jo neįgyvendinus?

  10. Informacija dėl bendravimo su Alijošiumi netiksli. Ponas Alijošius skambino ir pareiškė, kad norini susitarti dėl susitikimo. Tačiau nei susitikti, nei išklausyti konstruktyvių siūlymų – nebepanoro ir nebepaskambino. Tačiau ir anksčiau buvo išsakyta aiškių konstruktyvių siūlymų apie kuriuos šis ponas vadybininkas save pavadinęs architektu be diplomo (suprask inžinierius) – didžiu menininku ir palyginęs su Le Corbusier visai ignoravo. Beje, susirinkusius klaipėdiečius architektus pvz. Andrijauską ir Benetį, dizainerius pvz. Mickevičių, kraštovaizdžio architektus pvz. Grecevičių ir kitus malonusis ponas įvardijo tiesiog neišmanančiu “proletariatu”. Įdomiausia, kad vadybininkas – inžinierius – menininkas išradingai slepia realius projektuotojus ir dizainerius. Tikėtina, kad šie gana pilkai t.y. nykiai atrodantys pagyvenę asmenys turi dar vieną asmeninę problemą – nemoka valstybinės kalbos ar moka tik rytų kaimynės šalies R ar B kalbą.

  11. Turbūt jau Klaipėdoj geriau nieko nwbedaryti, o Puteikienei laikas pagalvoti, ar ne laikas užsakyti mišias už miestą- velionį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt