P0

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Mitinge už saugią ir švarią aplinką – pora šimtų žmonių (10)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-11-17


Į Klaipėdos bendruomenių kvietimą šeštadienio rytą ateiti į Atgimimo aikštėje rengiamą mitingą „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką“ atliepė apie porą šimtų žmonių, tarp kurių buvo ir specialiai su didžiuliais plakatais atvykę kauniečiai.

Per beveik dvi valandas trukusį renginį pasisakė įvairių uostamiesčio bendruomenių ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai, kauniečiai. Buvo leista pasisakyti ir Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriui Rimantui Jonui Pilpavičiui. Jiems kalbant epizodiškai vis suskambėdavo šūksniai “gėda”.

Viso mitingo metu po organizatorių parengta Vyriausybei ir Klaipėdos savivaldybei skirta rezoliucija pasirašė beveik 200 žmonių. Iki šeštadienio popietės internete ją buvo pasirašę dar 197 žmonės (kai kurie pasirašinėję aikštėje pripažino tai darę ir internete). Mitingo metu taip pat buvo rengiami parašai prieš planuojamus bendrojo plano sprendinius, susijusius su galima uosto plėtra.


Sekmadienį Atgimimo aikštėje nuo 11 val. bus rengiamas dar vienas mitingas – „Prieš vaikų atiminėjimą“.

REZOLIUCIJOS TEKSTAS

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų.

Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos – visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą.


Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais:

● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo.

● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai.

● Pietinės Klaipėdos miesto dalies ir Klaipėdos raj. gyventojus jau dešimt metų kankina nemalonūs kvapai, sklindantys iš mieste ir rajone įsikūrusių perdirbimo, gamybos ir tiekimo įmonių teritorijų. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³.

Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame:

1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius – jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus.

2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius.

3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre.

4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą.

5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus.

6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose.

7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę.

8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui.

9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą.

10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame:

1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią.

2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus.

3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis.

4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą.

5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas.

6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose.

7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias:

7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus;

7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių;

7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą.

8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Pasirašiusiųjų vardu peticiją teikia:

Girulių bendruomenė, asociacija Gintaras Ramašauskas
Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE), asociacija Alina Andronova
Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA), asociacija Renaldas Kulikauskas
Klaipėdos „Berželio“ bendruomenė, asociacija Audronė Zalumskienė
Klaipėdos Marių bendruomenė, asociacija Ligita Girskienė
Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė, asociacija Andrius Petraitis
Klaipėdos žalieji, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė
Klaipėdos žvejybos uosto bendruomenė, asociacija Rasa Senkienė
Melnragės bendruomenė, asociacija Daiva Kavaliauskienė
Paupių bendruomenė, asociacija Regina Baguckienė
Smeltė, Individualių namų savininkų bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis
Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė, asociacija Rasa Kuzavienė
Vakarų Lietuvos tėvų forumas, asociacija Aušra Zarambienė
Žolynų gatvės bendruomenė, asociacija Renata Bertužytė

Manto Bučnio ir Martyno Vainoriaus nuotr.


2018-11-17

10 komentarai “Mitinge už saugią ir švarią aplinką – pora šimtų žmonių”

  1. Man gaila atviros Klaipėdos. Kažkaip prieš metus buvo kilę minčių, ar šis naujas portalas nėra eilinis politinio ir visokio kitokio kapitalo besikraunančių žmogystų irštva (bundanti klaipėda, klzinios ir pn.), tačiau įrodė, kad ne. O dabar Atvira Klaipėda tampa mylimiausiu “nuskriaustųjų” gynėja ir tuo naudojasi – plakatai, aktyvistų pasisakymai ir t.t., su kokiu patosu aprašomi tie mitingai, kuriuose, atsiprašau už žodyną, susirenka žemiausio intelektualinio lygmens padugnės – tie patys veidai, kurie piketuoja kiekvienoje pakampėje kiekvieną mielą dieną. Šok aukščiau, Atvira Klaipėda, nebūk padugnių rupore.

    • Gaila>>> Širdingas ačiū už deramo intelektinio lygio parodymą. Skaitykite vien dienraštį “Klaipėda” – ten nuolat rasite jums aktualiausią informaciją ir niekada nieko, kas prieštarautų savivaldybės, ar uosto komplekso nuomonei. Venkite kitų informacinių kanalų, nes tik vėl be reikalo susijaudinsite.
      Viskas tik į gera, likite ant sofos prieš savo tv, ten tikrai saugu.

    • Gerbiamas ar gerbiama “Gaila”, neskirstome mes nei “padugnes”, nei į “aukštuomenę” – kur spėjame ten ir einame, o kur nespėjame – siūlome patiems parašyti. Lygiai taip pat ir Jūs galit parašyti savo nuomonę apie šį mitingą – paskelbsime. Kiekvienas iš mūsų komandos taip pat turi savo nuomonę apie visus reiškinius, turi ir politines pažiūras, bet jei pradėtume pagal tai “filtruoti”, ką čia skelbti ar apie ką patiems rašyti, tai tada kažin, ar būtume verti laisvos žiniasklaidos vardo. Ir nepykit, bet niekaip nepavyksta šiame informaciniame pranešime surasti patoso. Gal pacituotumėte kurioje vietoje jį radote?

    • Tarp kita ko, vieni žmonės pasakojo, kiti pasakojo apie mitingą. Sakau, pažiūrėsiu Vakarų Ekspresą, nieko neradau, galvojau, negi Atvira Klaipėda nieko nepapasakos? Išeitų, Atviroje Klaipėdoje radau ko ieškojau. Man toks informavimo būdas patinka.

    • Laikrastis persprogtu kiekvienu debilu mitingus sudejus :DD matosi is foto kad susirinko etatiniu piketuotoju gaujos. Ir nesakau kad nera problemos mieste su kvapais bet tie prietrankos su savo numozotais plakatais tik diskredituoja bet koki socialjni judesi mieste. Juokingiausia kad visi tie patys ir kita diena i vaiku mitinga suejo Paziurekit fotkes ir pamatysite tuos pacius intelekto nepaliestus ir pragertus veidelius

  2. Kam čia kliedesiai? Mirt nuo taršos norisi? Švariausias šalies miestas, geriausias gyventi, ar ne? Nebent liberalams. Grubliauskas su Pilipavičium akis parodė, tik pamanykit! O kas Fortumui raudoną kilimą paklojo? O kas leido rūdą ir anglis miesto centre kraut? Gal verta žinoti leidimus išdavusius didvyrius?!

  3. Tikrai teisingas pastebėjimas, Donaldai. Vidutinis statistinis klaipėdietis renkasi ne aktyvius veiksmus ir savo nuomonės gynimą teisinėmis ir mums įstatymais bei Konstitucija duotomis priemonėmis, o burbėjimą į televizorių, nenulipant nuo savo sofos.
    Tačiau yra ir kita tiesos pusė – dar šių metų pradžioje Molo Užeigoje, ar Simonaitytės bibliotekos kavinėje Pauzė mūsų susirinkdavo vos 5 -10 žmonių ir mes tarėmės ką mes kiekvienas ir kartu galėtume padaryti, kad pasipriešinti valdininkų ir politikų savivalei ir bendruomenių nuomonės ignoravimui. Per konferenciją, kuri iš esmės buvo švietėjiškas renginys klaipėdiečiams, mūsų buvo jau apie 150. Šiandien mūsų buvo gerokai virš 200. Sekantį kartą bus daugiau. O paskui – dar daugiau. O labiausiai džiugina tas augantis ir akivaizdžiai stiprėjantis renginių organizatorių potencialas, jungiantis į bendruomenių veiklą įvairių sričių specialistams – klaipėdiečiams, savo miesto patriotams. Manau, kad šiandien nei viena miesto biurokratinė struktūra nebeaplenktų bendruomenių aktyvo pagal kartu dirbančių įvairių sričių specialistų komandos kvalifikaciją, gebėjimą staigiai gauti ekspertų nuomonę ir norą siekti permainų. Ačiū renginio organizatoriams, nes dirbot be atlygio, nesiekdami politinio dividendo – o dėl savo šeimų, kaimynų ir miesto teisės į kokybišką gyvenimą mūsų mieste.

  4. Apie šį mitingą žinojo virš 60 000 žmonių. Matematinis procentas atėjusių žmonių įspūdingai mažas. Na, bet atėjo tie, kuriems tikrai rūpi ir jie galbūt nulems naujos valdžios atėjimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt