Bendrasis planas: politikai ir vėl atsitraukė

Svarbu, Temos

Po mėnesio prie naujo miesto bendrojo plano koncepcijos keitimo svarstymo sugrįžusi miesto Taryba po kelių valandų trukmės pasisakymų ir diskusijų vėl atidėjo jos tvirtinimą – šį kartą jau neapibrėžtam laikotarpiui, kol Savivaldybės administracija ir rengėjai „ją pakoreguos”.

Iškart po tokio sprendimo ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, ir Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, ir bendrojo plano rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas Saulius Motieka „Atviros Klaipėdos” žurnalistui sakė nesuprantantys, ką gi reikės koreguoti.

Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aiškino, jog ši formuluotė reiškia, kad turi būti atsižvelgta ir į antrojo svarstymo komitetuose, ir dabar miesto Tarybos posėdžio metu išsakytas pastabas, ir į bendruomenių pasiūlymus.

Posėdyje nedalyvavo tik Tarybos narys Valdemaras Anužis. Už klausimo atidėjimą balsavo 21 Tarybos narys, prieš buvo penki (Jurgita Choromanskytė, Vygantas Vareikis, Saulius Liekis, Lina Skrupskelienė ir Jurijus Šeršniovas), susilaikė 4 (Tatjana Fedotova, Vidmantas Plečkaitis, Algirdas Grublys ir Audrius Vaišvila).

Iš „Klaipėdiečių tribūnos” – ir Seimo narys

Po prieš miesto Tarybos posėdį Melnragės, Miško kvartalo ir Eglės seniūnaitijos bendruomenių surengto mitingo nuomonių raiška persikėlė ir į „Klaipėdiečių tribūną”. Tiesa, pirmasis pasisakė Seimo narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Klaipėdos merus Simonas Gentvilas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Aš šį planą proveržio planu, nes nė vienas dokumentas nėra toks svarbus. Jam ruoštasi jau ketvertą metų ir pasiruošta, išdiskutuota su bendruomenėmis. Jis strateginis – arba atvers galimybes arba išsskys ir leis visiems viską. Iki tol sakėme, kad esate svarbūs visi, o turime dabar ištuštėjusį senamiestį ir išsiplėtusius priemiesčius, į kurių vandentiekio infrastruktūrą investavome dešimtis milijonų europinės paramos. Ar tikrai verta brūkšniuoti veikiančių uosto įmonių teritorijas ir kvestionuoti jų ateitį, kai esamų nepanaudojame? Uosto potencialas pirmiausia turi būti išnaudotas viduje ir tik vėliau ties Melnrage. Išorinis uostas yra 20-30 metų perspektyva, nereikia ties ją užstrigti, ji gali būti vėliau pakeista”, – sakė S. Gentvilas.

Tuo metu Molo (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė sakė čia atėjusi, nes „rūpi vaikų ir anūkų ateitis”.

„Miesto bendrasis planas yra nonsensas. Juk Taryba pritarė antrajai koncepcijai. Tvirtinant dabartinę atsiranda galimybė gamtai padaryti negrįžtamą žalą. Užstatymas uoste numatoma iki 80 procentų, tai reiškia, kad neprieisime prie vandens, nejausime jo stichijos. Uostas turi būti municipalinis – tokia sąlyga reikia papildytu dalykinių sąlygų sąvadą. Ateityje turi būti numatyta galimybė iškelti pramoninį uostą iš miesto”, – dėstė M. Kalendė ir prašė politikų netvirtinti siūlomos koncepcijos.

„Eglės” seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė įteikė merui peticiją, kuria reikalaujama „užtikrinti pamatinę teisę į sveikatą, saugias sąlygas”.

„Siūloma koncepcija yra mirtis miestui, jūs sužlugdysite miestą, gyventojus padarysite uosto vergais. Gyvenantiems šalia Šiaurės prospekto tai reiškia užterštumą, baisesnį nei pietiniame rajone. Negalima peršokti Lietuvos bendrojo plano, kuriame tebeegizstuoja du variantai. Pirma Lietuvos respublika turi apsispręsti, kur turi būti uostas. Modernus uostas yra už miesto, estai iškėlė, o mes norime gyventi vakarykšte diena, norima nuolat kariauti su gyventojais. Keista, kai kalbėjo Simonas Gentvilas, kad su bendruomenėmis išdiskuota. Tragedija toks pasisakymas – kiek mes esame prirašę pastabų”, – dėstė V. Jurgilevičienė.

Architektas Edmundas Benetis teigė, kad siūlymas keisti miesto Tarybos sprendimą dėl koncepcijos, jo supratimu, yra neteisėtas.

„Pasakymas, kad geriausias kelias yra maksimali uosto plėtra, yra neteisingas. Tai, kad rodomi sprendiniai už miesto ribos, neatitinka įstatymų. Būtų gerai, kad tas laiškas į kaimą seneliui, 17 sąlygų sąvadas, įgautų juridinį pagrindą – atsirastų ir koncepcijoje, ir bendrojo plano sprendiniuose. Be to, sprendimas negalios nuo pat pirmos dienos, nes yra sąlyga, kad Vyriausybė kažkada ir kažką padarys”, – dėstė E. Benetis.

Rengėjų pozicija

Pristatydamas sprendimo projektą Savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas teigė, kad stabdant bendrojo plano rengimo procedūras stotų ir tokie svarbūs projektai kaip senelių namų Melnragėje statybos, idėja koncesijos būdu pastatyti sporto kompleksą II vandenvietės teritorijoje, platesnės galimybės LEZ, Jono bažnyčios atstatymas.

„Dar apie 200 nepaminėjau įvairių fizinių ir juridinių asmenų prašymų, kurie laukia šio bendrojo plano patvirtinimo”, – sakė S. Budinas.

Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė prie galinčių sustoti projektų pridėjo ir Vasaros estrados rekonstrukcijos projektą.

Ji taip pat informavo, kad buvo gautas Aplinkos ministerija išaiškinimas, jog uostas gali rengti savo bendrąjį planą be miesto Tarybos leidimo, nes jis rengiamas pagal atskirą įstatymo straipsnį kaip valstybei svarbus projektas.

Tuo metu „Urbanistikos” atstovas S. Motieka, reaguodamas į anksčiau išsakytus nuogąstavimus dėl sprendinio, pagal kurį tarp Melnragės ir Girulių numatyti galimybę statybas paliekant tankiai apželdintus sklypus, pateikė Estijos pavyzdį.

„Estai šalia Talino miške pasistatė vieno kompozitoriaus centrą”, – galimą protingos urbanizacijos pavyzdį nurodė S. Motieka.

Ilgos diskusijos

Po pristatymo prasidėjusios politikų diskusijos ir pasisakymai truko beveik porą valandų. Politikai Rimantas Taraškevičius ir Lilija Petraitienė posėdžio metu pasigedo bent jau susisiekimo ministro, kuris galėtų įvardinti, kokia dabar yra padėtis svarstant Vyriausybei sudėliotą miesto ir uosto dalykinių sąlygų sąvadą.

Reaguodamas į tai S. Budinas informavo, kad yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja pats premjeras, vyko jos trys pasitarimai, „dar gryninama, kokie klausimai kokiam lygmeniui priklauso”.

„Procesas dar nėra pasibaigęs”, – sakė S. Budinas.

Meras, patikinęs, kad buvo išsiųsti prašymai centrinei valdžiai dalyvauti šiame miesto Tarybos posėdyje, sakė paliekantis retorinį klausimą, ar pakanka tiek minėtosios darbo grupės susitikimų.

Vicemeras Artūras Šulcas savo ruožtu klausė rengėjų, kodėl jie miestui siūlo blogesnį variantą, nes ir pačiuose dokumentuose esą rašoma apie neigiamą, negrįžtamą, ilgalaikį poveikį.

„Kam administracija tarnauja – ar miesto Tarybai, ar ministerijai?” – klausė Artūras Šulcas.

Tačiau Mantė Černiūtė-Amšiejienė tikino, kad suminis poveikio įvertinimas rodo, kad siūloma koncepcija tikrai nėra blogesnė, nei galimybė palikti dabartinę padėtį.

„Dar nežinoma išorinio uosto apimčių, o jo infrastruktūra žemyninėje dalyje jau planuojama. Statomas vežimas prieš arklį”, – teigė Aldona Staponkienė.

„Planas rengiamas ne dėl uosto, bet jis rengia planą ir turime atsižvelgti į tai, kas planuojama”, – aiškino Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Tuo metu V. Grubliauskas abejojo argumentais, kad kai kurių projektų negalima įgyvendinti nepakeitus detaliojo plano – jis teiravosi, ar tai negali būti padaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

„Man tikrai nesmagu buvo klausytis, kai metami tokie jautrūs koziriai, kaip senelių namai, Jonų bažnyčia, kurie „groja”, – sakė jis.

Tačiau Mantė Černiūtė-Amšiejienė tikino, kad direktoriaus įsakymai galėtų gelbėti tik tuo atveju, jei dabar galiojantis bendrasis planas būtų parengtas pagal 2014 m. teisinę bazę, o jis parengtas dar 2007 m.

„Dėl to ir siekiama, kad jis dabar būtų laisvesnis”, – sakė specialistė.

Konservatorius Tomas Meškinis pakvietė nepritarti koncepcijai arba susilaikyti, „kadangi neatsižvelgta į Vitės ir kitų bendruomenių pasiūlymus, labai nukentės gyventojų gerovė”. Jo partijos kolega Arūnas Barbšys irgi siūlė atidėti klausimo svarstymą, kol bus aišku, „kokie bus kompensavimai”.

„Geriausia sustoti ir žengti žingsnį atgal. Siūlau nepritarti, nes koncepcija apgauna ir mus, ir miestiečius. Verslo grupelė diktuoja sąlygas miesto ateičiai. Jei patvirtinsime tokį planą, atsitrauksime kaip miestas. Reikėtų didinti miesto potencialą, o ne teritoriją plėsti. Už mano nugaros sėdi visiška impotencija, jei per tiek metų nesugebėjo pastatyti senelių namų”, – sakė N. Puteikienė, už kurios nugaros posėdžio metu sėdi konservatorių frakcija ir Savivaldybės administracijos vadovai.

„Darosi panašu į armagedoną. Mes esame akivaizdžiai supriešinti – sąmoningai ar nesąmoningai. Vietoje to, kad analizuotume miesto bendrąjį planą, ginčijamės dėl kažkokios vizijos, esančios už miesto ribų. Sprendimas negali būti priimtas, nes nepateiktos dvi alternatyvos. Nėra ir dokumento, kuriame suvestos visos pastabos. Visi siekia, kad uostas klestėtų, bet priešpastatyti taip yra ciniška”, – teigė A. Šulcas.

L. Petraitienė taip pat tikino nesanti prieš uosto plėtrą, bet jai nerimą esą kelia tai, kad „de facto svarstomos dvi koncepcijos” ir neturima saugiklių dėl uosto plėtros.

„Siūlau sustoti, grįžti ir dalykiškai susidėlioti visus akcentus, kad nebūtų uosto plane neįpareigojančių, iliustracinių sprendinių”,  – sakė ji.

Tuo metu Vytautas Čepas stebėjosi, kaip svarstomas šis, anot jo, pagrindinis šios kadencijos Tarybos klausimas.

„Pirmą kartą visi komitetai pritarė, bet atidėjome. Vėl atėjome po pritarimo komitetuose, vėl Taryboje kalbama kitaip. Gal čia užkeikta kokia vieta? Stovėjimas vietoje yra ėjimas atgal. Kai sustoji, prarandi perspektyvą. Net eidamas atgal bent jau kažką matai. Jau kalbama apie krizę, tai ar aprūpinsime miestiečius darbu, iš kur bus pinigų švietimui, sveikatai, jei stovėsime vietoje?” – sakė jis.

Tačiau vicemerė Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad rengėjai esą neišgirdo esminių komitetų siūlymų.

„Reikėtų atidėti sprendimą ir būtų ženklas administracijai ieškoti kitokių variantų”, – teigė ji.

„90 procentų kalbame apie uostą, kuris tėra tik miražas. Jei Vyriausybė norės, griebs už gerklės ir viską sutvarkys. Klausimas tik, ar mes pirmieji užbrėšime tam tikras ribas. Jei iš tiesų nebus galima keisti kai kurių sklypų paskirties, tai mes stabtelkime. Neatsiečiau visko nuo prasidėjusių rinkimų – kalbama „priešas-draugas”, „mes-jie”, yra grupės suskilusios ir skaičiuoja, kaip geriau pasipiarinti miestiečių akyse. Prieš metus prasidėjo svarstymas, ponai, kur buvot? Gal yra ir praktinis interesas – ar tik kai kurios uosto kompanijos netrokšta, kad atsirastų tas išorinis uostas”, – sakė liberalas Vygantas Vareikis.

Jo partijos kolegę Lina Skrupskelienė sakė besijaučianti kaip krepšinio varžybose, kur visi žino, kaip elgtis ir žaisti, tik ne tie, kurie žaidžia aikštelėje.

„Patogu dabartiniam ar būsimam politikui kalbėti. Negali tas dokumentas visiems tikti. Baikime daryti tokią reklamą. Pasaulis eina, o mes stovim ir laukiam. Už politinę reklamą mokės verslas, visuomenės interesai ir visas miestas”, – sakė Lina Skrupskelienė.

Po pastarųjų dviejų buvusių partijos kolegų pasisakymų sureagavo V. Grubliauskas, pareiškęs, kad „niekam nekyla abejonių, jog tai yra išskirtinės svarbos dokumentas, kurio pirmiausia reikia miestui, o Tarybos nariai yra kompetentingi, su juo susipažinę, atskiria koncepciją nuo kontracepcijos”.

„Aš už patvirtinimą, bet už tokį, kuris atliepia visų interesus juos suderinant. Atrodo, kad mūsų bendrojo plano procedūros šiek tiek forsuojamos net prasisukant ratams. Mes šiandien kalbame ne apie politinę reklamą. Šiandien aš susidarau įspūdį, kad nebuvo išgirstos visos grupės, nors ir atliktas didelis darbas. Tik šiandien pradedame girdėti. Ar užtenka tik formaliųjų derinimų? Kas geriau – nepatvirtinti ar daryti pertrauką ir geriau patvirtinti vėliau? Negali būti kalbos, kad miestas prieš uostą. Situacija suponuojama tokia, kad automatiškai tampi priešu”, – dėstė meras.

Prireikė pertraukos

Baigus pasisakymus politikai sprendė, kaip elgtis su konservatoriaus Rimanto Didžioko siūlymu, kad dalykinių sąlygų sąvadas turi būti patvirtintas miesto Taryboje, o koncepciją būtų tvirtinama tada, kai „meras suderins jį su Vyriausybe ar įgaliota institucija”.

„Turime galimybę dar šioje kadencijoje viską padaryti. Girdžiu komentarus „be šansų”, bet galbūt Vyriausybė apsispręs dėl uosto Būtingėje”, – teigė R. Didžiokas.

Tačiau A. Šulcas antrąją jo siūlymo dalį pavadino užduotimi sunešioti geležines klumpaites.

„Tai gali ir niekada nenutikti. Reikia tik pauzės, kad administracija paruoštų tokį variantą, kuris tenkintų daugumą Tarybos. O jei sakoma, kad negalima dėl to senelių namų pastatyti, tai reikia diplomą pasitikrinti”, – sakė vicemeras.

„Kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau ką galėsime padaryti. Gal trečias kartas ir nemeluos, bet aš labai abejoju. Liberalai suskilę įvėlėte mus į tokią maišalynę. Niekada nebus taip, kad liks visi patenkinti”, – replikavo V. Čepas.

„Ko gero, artimiausiu metu Vyriausybė pripažins svarbiu projektu uosto statybas ir visi tie svarstymai po to bus beverčiai ir beprasmiai”, – sakė Rimantas Taraškevičius.

Po šių diskusijų meras paprašė pertraukos, kurios metu tarėsi su R. Didžioku ir šis jau po tokio pasitarimo atsiėmė siūlymo dalį, kuria būtų nurodyta merui derėtis dėl dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo. Tačiau ir toks pakoreguotas siūlymas sulaukė kritikos.

„Kas pasikeis, jei Taryba pritars toms sąlygoms?” – klausė R. Didžioko partijos kolega A. Barbšys.

„Iš tiesų Didžiokas lyg koks Susaninas mus su savo pasiūlymu nori įvilioti, kad mes taip pritartume išoriniam uostui. Reikia balsuoti ir nepritarti”, – pareiškė N. Puteikienė.

„Galime tikėtis tik didesnės pelkės, iš kurios niekas neištrauks”, – replikavo V. Čepas.

Galiausiai politikai visgi nusprendė balsuoti už formuluotę, pagal kurią „sprendimo projektas toliau nebesvarstomas ir pakoreguotas gali būti teikiamas svarsti toliau”. Už tokį siūlymą balsavo 21 Tarybos narys, prieš buvo penki, susilaikė 4.

9 Comments

  1. Artūras Šulcas

    Politikai neatsitraukė: jie nuosekliai gina Klaipėdos žmones ir Lietuvos pajūrį nuo socialiai neatsakingos pramonės savininkų invazijos. Bent aš tos pozijos laikausi jau kelioliką metų. Tokios pozijos iki šiol laikėsi ir Liberalų sąjūdis. Iki šiol.

    Reply
    • Martynas Vainorius

      Tai ir reikėjo Tarybai nepatvirtinti siūlytos koncepcijos, koks, beje, buvo ir paties, vicemere, siūlymas – rinktis dabartinę situaciją. O dabar to, kad jau antrą kartą iš eilės atidedamas svarstymas, na niekaip kitaip kaip atsitraukimu pavadinti neišeina. Manau, kad yra kokia 95 procentų, jei ne didesnė tikimybė, kad šios kadencijos Taryba jau tikrai nepatvirtins jokio bendrojo plano.

    • Apsispręskite pagaliau

      Gerb. Šulcai, juk viešai pareiškėt, kad į rinkimus nebeisit, tai kam marginaliai publikai pataikaujate? Be to, ar ne Jūs už miesto plėtrą buvote šią kadenciją atsakingas ir tebesate? Kelis metus tiko bendrasis planas ir jo rengėjai, o vat dabar bac nebetinka? Jei netinka – parodykite politinę valią ir nepatvirtinkite, bet kai norite įtikti ir marginalams, ir tuo pačiu oligarchams – atrodote nesolidžiai.

  2. Alvi

    Tiek kurie nori išorinio uosto arba negyvena Klaipėdoje, arba yra nevispročiai, kuriems pirmiausia privalu būtų išpirkti butus ir namus Vitės kvartale prie uosto. Manau būtų labai teisinga, nori pramonės, gyvenk šalia jos, gyvenk su ja. Klaipėdos gyventojai gyvenatys šalia krovos kompanijų patiria didžiulius nepatogumus, kompanijos plečiasi, auga krova, visa tai gal ir gerai, tačiau kur pasidėti šeimoms gyvenačioms šalia tos kompanijos. Savo buto, namo persinešti negali, o uosto krova nenumaldomai artėja ir artėja, kaip kokia išsiveržusi ugnikalnio lava. Matai, kad ateina, o pabėgti nėra kur, bandai stabdyti, atsiranda tų kurie yra saugūs ir turi pelno iš to, kurie šaukia – gražu, šilta, fantastika, – progresas reikalauja aukų. O, kad aukos tokie pat žmonės, daug žmonių? Nerūpi. Uosto krovos kompanijų savininkai per 27 nepriklausomybės metus tapo šimtus milijonų eur valdanys ponai (žvilktelkite į turtingiusių žmonių sąrašus, skelbiamus viešai). Paklausiu JŪSŲ gerbiami žmonės jei per tiek metų uždirbo tiek milijonų, ar tikrai teisingai dalijosi su dirbančiaisiai, su visuomene, miestu? Ar naiviai tikite, kad išsiplėtus uostui, tapsite turtingesni? Gal būt išdirbsite daugiau, bet vaistai, sanatorijos , skausmas vaikų veiduose, jų dusulys, tikrai nepadarys laimingesnių ir geriau besijaučiančių. Pagarba visiems tarybos nariams kurie suprato miestiečių rupestį, ypač ačiū Puteikienei.

    Reply
  3. Tiek tos politikos

    Už aklai tie, kurie nesigilina i turini. Svarbu proverzis. O kas gilinasi i turini ir nori ilgalaikes kokybes yra ivardinami stabdziais.

    Reply
  4. Neįgalieji

    Kažkokia neįgali taryba, jau 2 metai nepatvirtina pagrindinio miesto dokumento.

    Reply
  5. Nikulinas

    Grubliauskas vėl gudrauja. Prisižais. Neberinks tokio žmogaus, kuriam rūpi tik savi interesai ir šilta vieta.

    Reply
    • Anonimas

      tik dar neaišku kieno interesais jis žaidžia su Simonavičiūte ir Šulcu. Pripratę savo gimines visur sukišt šiltai. Tai dabar dreba, kad neliks vietelių

    • No name

      Bijo netekt savivaldybės lėšų, skiriamų jo šeimos džiazo festivaliui. Va ir visa esmė, ko dabar pučia į vieną dūdą su marginalais ir bendro plano netvirtina. Manosi nuo Puteikienės dalį rinkėjų nusivilios su populizmu. Ninai vertėtų susirūpinti. Turi rimtą konkurentą – mero komitetą 🙂

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Medžių kirtimas: sprendžia vykdomoji institucija - meras

Želdynų komisijos išvada nėra galutinis žodis, nes vykdančioji institucija gali priimti kitokį sprendimą – tai yra reglamentuota įstatymu. O Vietos ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Politikai pritarė „kosminės kainos“ socialinio būsto statybai

„Net šiurpuliukai per kūną nuėjo: ar tai tiesa, kad skaičiuojamoji vienos kv. metro kaina – virš 4 tūkstančių eurų?”- taip ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Spyglys

Klaipėdos mero dviveidystė - kaip ant delno*

Arvydas Vaitkus lyg gaidys ant skiedryno pučiasi, kad neatiduos ministerijai Vaikų ligoninės, nors atidavė dešimt kartų didesnį ir vertingesnį turtą ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This