Miestas, Svarbu

Jono bažnyčia: atstatymui reikėtų apie 30 mln. eurų (6)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-12-14


Penktadienį visuomenei pristatant Šv. Jono bažnyčios projektinių pasiūlymų bei žemės sklypo detaliojo plano keitimo koncepciją buvo paskelbta ir preliminari galima jos atstatymo kaina.

Be interjero suma gali siekti apie 16,8 mln. eurų, o pilnas atstatymas – apie 30 mln. eurų.

Labai pagelbėtų valstybei svarbaus objekto statusas

Žinia, liuteronų bendruomenės atstovai bei specialistai lapkričio viduryje pritarė šv. Jono bažnyčios atstatymo projektiniams pasiūlymams, kuriuos rengė UAB „Senamiesčio projektai“ architektas Aurimas Širvys. Dabar ir jie, ir bažnyčios sklypo detaliojo plano keitimo koncepcija penktadienį buvo pristatyti visuomenei.

Specialų renginį pradėjęs Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška prisiminė, kad praėjo lygiai 10 metų nuo pirmojo renginio, skirto Jono bažnyčios atkūrimo problematikai. Tačiau jie esą neprabėgo tuščiai – pasirašyta Savivaldybės sutartis su liuteronais, parengta galimybių studija, jau užbaigti projektiniai pasiūlymai.

“Kol kas senamiestis yra be tam tikrų dantų, kuriuos turi susidėti. Vienas iš jų yra bažnyčia. Vyriausybės nutarimo projektas dėl valstybei svarbaus projekto jau guli, nėra jokių kliūčių jam priimti. Atsiradus tokiam statusui gali ir kitos valstybės, kiti fondai paremti bažnyčios atstatymą. Pirmiausia reikia išjudinti, kad bendruomenė galėtų pradėti pritraukti pinigus. Dėl bokšto turime sutartį, bet neturime tolesnių veiksmų. Yra nemažai kausimų, dėl kurių turės būti diskutuojama ir susitarta, tačiau reikia pirmiausia išjudinti”, – teigė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.


Jai antrino ir miesto Tarybos narė Lilija Petraitienė.

“Valstybinis statusas atvertų kelią, nes dabar atrodo, kad tik mums vieniems reikia. Dar yra gyvi memelenderiai, kurie galėtų prisidėti. Yra ir dabar kas mėnesį aukojančių po 100 eurų nuo savo pensijos. Tai būtų kaip visų kartų susitaikymas, istorinės atminties simbolis”, – sakė liuteronų bendruomenei priklausanti politikė.

25 metus uostamiestyje besidarbuojantis Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras prisiminė, kad pirminė idėja buvo atstatyti Jokūbo bažnyčią (vietoje jos dabar stovi buvęs restoranas “Neptūnas”), tačiau vokiečiai liuteronai esą sakė, kam griauti pastatą, kai yra sklypas.

“Jokūbo laiške rašoma, kad jeigu Dievas norės, tai ir bus. Manau, kad Dievas tikrai nori, bet reikia ne tik liuteronų, o ir visos miesto bendruomenės noro, kad senamiestis turėtų gražią bažnyčią, kurioje ne tik pamaldos galėtų vykti. Kai miestas sudegdavo, bendruomenė atstatydavo bažnyčią, o po sovietinio gaisro mes dar nieko neatstatėme”, – sakė R. Moras.

Prireikė 840 valandų

Atliktą istorinį bažnyčios tyrimą pristatęs istorikas prof. Vasilijus Safronovas akcentavo, kad suvedant aprašytus bažnyčios matmenis į dabartinę metrinę sistemą “gaunasi kalambūras”, tad tik archeologiniai tyrimai gali parodyti, kokie jie iš tiesų buvo. Pasak jo, bažnyčia buvo aukščiausias Klaipėdoje statinys, bet jo aukštis buvo nurodomas skirtingas – tai 75, tai 76 metrai.

“Apie vidines bokšto erdves daug duomenų nėra. Taip pat yra prieštaringi duomenys apie bažnyčios griuvimą ir demontavimą”, – sakė istorikas.

A. Širvys, suskaičiavęs, kad prie bažnyčios atkūrimo sprendinių praleido 840 valandų, sakė, jog 3D modeliavimo pagalba įkeldamas nuotraukas nustatė, kad bokšto aukštis buvo 76 m, su kryžiumi – 82. Tačiau šie skaičiai po išsamių archeologinių tyrimų dar gali pasikeisti. Beje, architektas nustatė, kad viena iš populiarų bažnyčios nuotraukų buvo kažkaip retušuota ir kompiuterinė programa jos nepriimdavo.

“Sunku pasakyti, kaip tai buvo padaryta, kai tais laikais nebuvo “fotošopo”, – juokėsi architektas.

Vienintelė bažnyčios vieta, neužfiksuota gausioje ikonografijoje, yra apatinė vakarinės bokšto pusės dalis.

Pasak architekto, bažnyčia buvo plytinė, nutinkuota, padaryta fasado rustika, įrėžos.

“Tai tikrai nebuvo blokeliai, nors taip atrodė”, – sakė jis.

Pasak A. Širvio, kaip ir visų bažnyčių, taip ir šios, stogas buvo dengtos skalūno plokštelėmis, o ne čerpėmis.

“Pavyko nustatyti, kad bažnyčios antras aukštas buvo amfiteatrinės struktūros”, – dar vieną niuansą įvardijo A. Širvys.

Jam baigus pristatymą Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas, anksčiau kritikavęs Savivaldybės pasirinktą paslaugos pirkimo būdą, teigė esąs “nudžiugintas darbo kokybe”.

Per mažas sklypas

A. Širvys, jau suskaičiavęs ir preliminarią galimą bažnyčios atstatymo kainą, sakė jai reikėtų apie 170 pamatų polių, kurių kiekvieno ilgis turėtų siekti po 14 metrų.

“Konkretūs sprendiniai paaiškės po detaliųjų archeologinių tyrimų. Tačiau palaidojimų čia yra daugybė, tad jei būtų vykdomi pilni archeologiniai tyrimai, jie galėtų trukti ir apie dešimtmetį. Mano nuomone, galima ištirti pamatus, o visus kitus tyrimus daryti jau pastatytos bažnyčios rūsyje. Preliminariai be interjero, sklypo sutvarkymo ir atstatymo kaina siekia 16,8 milijono eurų. Reali visų darbų suma – iki 30 milijonų”, – sakė  architektas.

Jo nuomone, pačios bažnyčios atstatymo projektui architektūrinio konkurso tikrai nereikėtų skelbti, nes jam būtų siūlomi identiški darbai, bet interjerui, bokšto vidiniam suplanavimui tokia procedūra būtų logiška.

“Miestas turės susitarti dėl funkcijos, čia labai tiktų Rytprūsių kolekcija, kurią turi klaipėdiečiai. Vargonai koncertinę veiklą gali sukurti. Juridiniai pagrindai neleidžia miestui skirti pinigų tokiam atstatymui, bet jei atsirastų kokia projektinė programa, pavyzdžiui, skatinanti statyti bokštus, tada visoms bažnyčioms vienodais pagrindais būtų galima skirti lėšas”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Jai antrinęs Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sakė, kad Savivaldybė į ne savo turtą negali investuoti, bet gali “ateiti su funkcijomis” – koncertinėmis, apžvalgos aikštelės, turizmo informacijos centro.

“Kai turėsime techninį projektą ir grafiką, tada tos lėšos pradės plaukti, nes niekas nenori duoti pinigų į kiaurą maišą”, – sakė jis.

“Yra išsakytų minčių, kad čia būtų liuteroniško tikėjimo centras, nes Karaliaučiaus jau nebėra. Ir Vokietijoje, ir JAV laukia pirmo žingsnio. Prašo, duokit projektą, pradėkit. Didelis miestas be tokio akcento yra ne miestas”, – sakė liuteronų bendruomenės narys Jurgis Aušra.

V. Juška savo ruožtu akcentuoja, kad dabartinis 2001 m. parengtas detalusis sklypo Turgaus g. 24 planas leidžia atstatyti tik mažesnę bažnyčią, todėl rengiama jo korekcija.

Ją atliekančios UAB “Urbanistika” architektė Rūta Garuckienė teigė, kad į suformuotą sklypą netelpa bažnyčios apsidės. Keičiant planą numatoma, kad leistinas aukštingumas čia būtų 90 m, kad paaiškėjus, jog galbūt bokštas buvo dar aukštesnis, nereikėtų daryti korekcijų. Ji priminė, kad dabartinis Klaipėdos miesto bendrasis planas šioje vietoje nėra numatęs aukštybinio pastato, tad tai numatoma padaryti tekstinėje naujojo bendrojo plano dalyje, tačiau jo tvirtinimo procedūros užstrigo.

Detaliojo plano keitimo procedūros Savivaldybei atsieis 19 299,5 Eur.

Beje, po pristatymų prasidėjus diskusijai vienas renginyje dalyvavęs klaipėdietis pareiškė, kad per trisdešimt metų Klaipėdoje jau pastatytos 8 bažnyčios ir nė vienos mokyklos, tad esą pirmiau reikia jas statyti, o tik paskui šią bažnyčią.

Istoriniai faktai*

Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Profesoriaus Vasilijaus Safronovo teigimu, seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad į dabartinę vietą parapija persikėlė 1706 m.  Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.

Naujos bažnyčios statybai buvo atseikėti penki Didžiojo Turgaus gale buvę sklypai, kurie, kaip likęs miestas, ko gero, nukentėjo per 1678 m. gaisrą. Lėšos naujos bažnyčios statybai buvo pradėtos rinkti 1682 m. paskelbus, kad statybos fondas sudaromas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus pirklių prekes bei vietoje vartojamą mėsą ir alų. Per 14 metų buvo surinkta 12 tūkst. guldenų. 1696 m. gegužės 14 d. karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.

Pradėtoji statyba dėl lėšų trūkumo 1698–1699 ir 1703–1704 m. buvo sustojusi. Atlikus svarbiausius įrengimo darbus, maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d., per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę. Tačiau bažnyčios bokštas dar ilgai liko neužbaigtas. Tik 1790 m., Klaipėdos pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, darbai buvo atlikti per aštuonis mėnesius ir lapkričio 24 d. įvyko užbaigto bokšto vainikavimo šventė.

Jono bažnyčios vidus stilistiniu požiūriu nebuvo vientisas. Interjere dominavo paauksuotas altorius, padovanotas nežinomo Žemaitijos didiko. Jį puošė drožinėti ornamentai. Virš jo kabėjo fundatoriaus herbas auksinis liūtas juodame fone. Iš senosios bažnyčios buvo pernešta drožinėtais ornamentais puošta sakykla (ją laikė angelo figūra). Aplink jos šonus buvo drožinėtos apaštalų figūros. Iš senosios bažnyčios buvo perkelta baltai dažyta, paauksuota
krikštykla. Ant bažnyčios sienų kabėjo portretai. Seniausias portretas buvo pirmo po Reformacijos Prūsijos hercogo vietininko Klaipėdoje – Georgo von Klingenbecko. Minima bažnyčioje buvus 1594 m. nutapytą Mato Prätorius portretą.

Šventoriaus kapinės buvo uždarytos 1781 m. Iki to laiko dėl uždarytų senųjų miesto kapinių (ant jų supilant bastioną prie dabartinio Senojo turgaus) čia buvo laidojami visi miesto mirusieji apie 60 metų.

Jono bažnyčios bokšte kabėjo keturi varpai. Vienas buvo skirtas greta esančiai mokyklai. Bokštas buvo svarbiu orientyru į uostą plaukusiems laivams, nes kai 1802 m. audra apgadino bokštą, uostas tuojau skyrė pinigų sumą jam pataisyti.

1823 m. bokšto remonto metu vėjarodis su burlaiviu buvo nuimtas ir jo vieton patalpintas sparnus išskėtęs erelis, virš kurio puikavosi paauksuotas kryžius.

1854 m. gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus ir mūro liekanas.

1857 m. rugsėjo 13 d. popietę įvyko atstatytosios bažnyčios pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., pašventinimo ceremonija vyko dar visiškai neužbaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko pinigų, buvo išmūrytas tik iš dalies, laikinai uždengiant šią dalį toliu. Jo statyba galutinai užbaigta 1863 m. lapkričio 23 d.  Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai.

Bokštas buvo lengvas, tarsi ažūrinis – varpinė siekė 75 metrų aukštį (kai kur nurodomai 76 m). Viršutinė jo dalis buvo aštuonkampė ir stovėjo ant masyvaus keturkampio tūrio. Šių detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte buvo varpai ir laikrodis. Virš bokšto durų buvo pritvirtintas rėminis Simono Dacho biustas. Klaipėdoje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas, svarbiausias miesto vertikalusis akcentas, geografinis miesto centras.

Stilistiniu požiūriu bažnyčios fasadai nebuvo vientisi. Vyravo gotikinės formos ir iš romaninio stiliaus perimtas arkatūrinis karnizas, kuris puošė apsidę, tačiau visą bažnyčią reikia priskirti neogotikai. Bažnyčioje buvo daug vertingų dailės kūrinių. Altoriuje buvo nutapytas dailininko F. Boutervieck paveikslas kompozicija „Kristus alyvų darželyje“, kurį miesto katedrai padovanojo Frydrichas Vilhelmas IV. Abipus jo stovėjo skulptoriaus Alberti išdrožtos Kristaus ir Mozės statulos. XX a. pr. bažnyčios fasadai buvo suremontuoti. 1925 m. įvestas centrinis šildymas, 1931 m. – elektra. Prie bažnyčios, požemyje, buvo įrengti tualetai.

Bažnyčia buvo nugriauta po II pasaulinio karo. Čia buvo pastatyti menkaverčiai pastatai – parduotuvė, tualetas.

1970-1974 m. Turgaus g. (buv. P. Cvirkos) buvo tiesiama šiluminė trasa, kurios darbų archeologinę priežiūrą vykdė Vladas Žulkus. 1,4 m gylyje buvo rastas Šv. Jono bažnyčios vakarinio galo priestatas (XIX a. mūras) ir kiemo grindinys. Taip pat buvo rastas bažnyčios kontraforso fragmentas. Atidengus XIX a. šiaurės vakarų fasado koplyčios pamatus, po jais ir šalia bažnyčios buvo aptikti 2 palaidojimai, kurių vienas buvo suardytas, o kitą pavyko atidengti. Mediniame karste buvo XVIII a. palaidota moteris. Visoje tranšėjoje, kastoje iki 1-1,5 m gylio, buvo randama žmonių kaulų.

Archeologiniai tyrimai buvusios bažnyčios vietoje vyko 1994-1995 ir 2012 m.

2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama, įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą, taip išvengiant sudėtingų techninių sprendinių, susijusių su autentiškų pamatų apsauga.

2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų E. N. Bučiūtės/O. Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.

Savivaldybės užsakymu UAB „Civitta“ ir MB „Pupa-Strateginė urbanistika“ 2015 metais parengė Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studiją. Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos. Pirmoji – autentiškos bažnyčios atstatymas, antroji – mažesnės bažnyčios ir mažesnio bokšto pastatymas, trečioji – autentiško bokšto atstatymas su mažesnio tūrio bažnyčia ir ketvirtoji – naujos, modernios architektūros bažnyčios pastatymas. 2015 m. balandžio 8 d. miesto Tarybos Kolegija pasisakė už autentiškos bažnyčios atstatymą.

*Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtą „Šv. Jono bažnyčios (Turgaus g. 24, Klaipėdoje) atkūrimo situacijos analizę“, archeologės Raimondos Nabažaitės studiją „Buvusios Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24 archeologinių tyrimų situacijos analizė ir siūloma programa“ ir istoriko Vasilijaus Safronovo studiją „Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas“.


2018-12-14

6 komentarai apie “Jono bažnyčia: atstatymui reikėtų apie 30 mln. eurų”

  1. Kiek Klaipėdoje yra praktikuojančių liuteronų? Jiems grąžintas pastatas, kuriame iki šiol veikia ne maldos namai, o kavinė! O dabar dar 30 mln. atseikėt? Tai gal Aušra ir Simonavičiūtė prisideda patys? O tai iš mūsų mokesčių pratę.

  2. Jei tą bažnyčią ruošiasi iš mokesčių mokėtojų pinigų, tai nesąmonė, yra kur lėšas padėt, o ne vienai konfesijai statyt maldos namus. Jei atstatys tikinčiųjų bendruomenė savo lėšomis, tai viskas ok, bet klausimas, ar jie tų pinigų turi ir kam jiems toks didelis pastatas, jei tikinčių tik saujelė….

  3. ar čia dvigubi reikalavimai ? Kai Jono namus statė, tai ir archeologai greit prasisuko, nei reikėjo iki gruntinio vandens kapstytis, nei senamiesčio sugriovė. Salamander pastatą taip pat atstatinės ir čia senamiestis taip pat nesugrius. Muzikinį teatrą naujai stato ir nieko.
    Taip pat bus ir su Šv. Jono bažnyčia (skirtumas, čia keturios sienos, stogas ir bokštas, ne apartamentai ar parduotuvės).
    Tiesa brukis senamiestyje suklotas kaip ne rankomis, bet čia darbų priežiūros tema ir ne nuo sunkiosios technikos.

  4. Įdomu kokią žalą sunkioji statybų technika padarys sutvarkytam senamiesčiui. Ar čia toks ir planas vieną statai, kitą griauni ir vėl iš naujo.

  5. Manau ateinantiems 20 metu mums pakaks ir pilies. O per ta laika gali specialistai ramiai atlikti issamius archeologinius tyrimus ir toliau tobulinti projekta.
    O 30 mln mums siandien tikrai labiau reikia mokykloms, aplinkeliams ir laboratorijoms.

  6. manau neatsakinga mėtytis tokiomis sumomis: pastatas 16,8 mln, įrengimas 13,2 mln – suolai ir vargonai tiek nekainuoja. už tokią sumą moderniausią mokslinį centrą su laboratorine įrangą pastatyti galima. parinkti 170 polių – kai apkrovos dar neapskaičiuotos ir gruntas su išlikusiais pamatais tinkamai neištirtas. brėžiniai parengti senų nuotraukų ir surastų brėžinių pagrindu, keistoka istorikų pozicija, jog pernai surasti brėžiniai absoliučiai beverčiai, nors jų pagrindu atkuriami skliautai ir fasadai, bent man jie atrodo labai identiški.
    Tam darbui atlikti anot autoriaus reikėjo 840 valandų – čia tik perbraižymui ir berods penkiem procentam vaizduotės. o tai kiek metų prireiktų rimtam techniniam projektui parengti ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt