P0

Miestas, Svarbu

Skvero grindinyje – tremties žemėlapis (11)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-12-17


Tarp nemažai erdvių, kuriose turėtų pradėti darbuotis statybininkai, patenka ir skveras prie S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos su tautos kančios memorialu.

Rekonstrukcijos sprendinių pristatymo visuomenei metu paaiškėjo, jog didžiulių revoliucijų architektai čia nesuplanavo. Esminė naujovė – memorialą siūloma pratęsti grindinyje įrengiant žemėlapį ir jame lemputėmis pažymint tremties vietas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Skvero rekonstrukciją projektuojančios UAB “Vakarų siluetas” architektas Mantas Daukšys pasakojo, kad skveras rekonstrukcijos metu būtų išgrįstas akmens plokštėmis, supjautomis taip, kad siūlės atkartotų meridianus ir lygiagretes. Taip pat būtų grafiškai pažymėta poliarinio rato vieta, o švieselės grindinyje žymėtų tremties ir įkalinimo vietas, šalia jų būtų pavadinimai.

Stilizuotame žemės pusrutulio atvaizde Lietuvą žymėtų jos kontūro gintaro spalvos šviestuvas.

Ant sienučių, vakariniame ir šiauriniame skvero krašte, būtų įrengiamos atsisėdimo vietos, šiukšliadėžės. Už jų puslankiu išdėstomi parko tipo šviestuvai. Kančios skulptūra būtų apšviečiama iš apačios, jos papėdę siūloma papildyti neužmirštuolių juosta.

Prie I. Kanto gatvės siūloma pasodinti rožių, taip primenant buvusį gatvės pavadinimą – rožių krūmo takas.

Rekonstrukcijos metu būtų iškirsti 7 prastos būklės medžiai, tiek pat būtų atsodinta.

“Numatoma tik paremontuoti ištrupėjusius paminklinius akmenis, o šonus įrėminti šviesiu granitu – toks rėmelis geriau suskambės”, – sakė architektas.

Pasak jo, rengiant projektą buvo ne kartą susitikta su tremtiniais ir jie išreiškė normą, kad skvere atsirastų kryžiaus ženklas.

“Dionyzas Varkalis yra radęs autentiškus geležinkelio bėgius ir iš jų galėtų tokį pagaminti. Tarp aukuro ir ąžuolo jis puikiausiai tilps”,  – teigė M. Daukšys.

Skvere numatomas informacinis stendas, kuriame būtų ir informacija brailio raštu.

Tarp skvero ir Herkaus Manto gatvės esantys pravažiavimo kelias bus taip pat sutvarkytas, atsiras šalia šaligatvis.

Pristatyme dalyvavusi asociacijos “Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė pareiškė, kad projekte trūksta žydinčių augalų. Tačiau Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė replikavo, kad čia yra pavėsis ir vargu, ar kas ten žydėtų.

“Kad būtų jaukiau, gal reikėtų paplėtoti rožyno temą”, – visgi siūlė miesto Tarybos narė Nina Puteikienė, kurios nuomone, taip pat reikėtų pažymėti atstumus iki tremčių vietų.

“Daukanto gatvė yra viena pagrindinių, negalime daryti darželio, kur ateinama pagerbti žmonių, atvyksta valstybės vadovai, atvažiuoja diplomatai. Čia memorialinės funkcijos”, – sakė M. Daukšys.

Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vadovas Pranciškus Vytautas Mickus savo ruožtu pareiškė, kad jau seniai pribrendo reikalas tvarkyti šį skverą, tik jam esą dar reikia ir pavadinimo. Tremtiniai turi keletą pasiūlymų ir rašys atitinkamą raštą merui.

“Nuoširdžiai padirbėjo projektuotojai. Pirmiausia tremtiniams tai yra memorialas. Mūsų iki šiol buvo apleistas lyginant su kitais miestais. Išraiškos paprastai būna lakoniškos memorialuose, nereikia perkrauti užrašais. Kuo greičiau, kad sutvarkytų, nes visada dabar net nepatogu į jį nusivesti svečius”, – sakė P. V. Mickus.

Preliminariai skaičiuojama, kad šio skvero sutvarkymas gali atsieiti 460 tūkst. eurų.

ISTORIJA

Skvero vieta ilgą laiką buvo prie miesto ribos, iki XIX a. ji buvo neurbanizuota. XVIII a. dab. S. Daukanto gatvė buvo gynybinių įtvirtinimų pakraštys, skvero vietą kirto keliai, jungiantys buvusią Palangos (dabar – S. Šimkaus) gatvę su buvusiu Liepojos (dabar Herkaus Manto) gatvės tęsiniu – keliu Palangos ir Liepojos kryptimi.

XVIII a. pab. teritorijoje nuo S. Daukanto g. į šiaurę steigėsi virvių bei lynų gamyklos. Vadinamieji „virvininkų keliai” tęsėsi beveik iki pat dabartinės J. Janonio gatvės. Virvių gamyklos statinių, išdėstytų prie buvusios Palangos gatvės ir dabartinio skvero vietoje, kieme buvo dabartinės I. Kanto gatvės (tuometinio virvininkų tako) pradžia. Vėliau virvių gamyklų pastatuose įsikūrė nedidelės audyklos, mezgyklos. Po II-ojo pasaulinio karo jų likučiuose veikė kojinių fabrikas (skvero rytinėje kaimynystėje).

Virvininkų keliu, vakariniu dabartinio skvero pakraščiu, XIX a. planuose pažymėtu kaip Rožių krūmo takas (Rosenbaumscher gang), XX a. pr. pradėta tiesti I. Kanto gatvė. Jungtis su S. Daukanto gatve išplatinta po karo nugriovus čia buvusius pastatus.

Dabartinė S. Daukanto gatvė iki XX a. pr. buvo riba tarp miesto ir Vitės (Bomelio Vitės) gyvenvietės, kuri prijungta prie miesto tik 1918 m. Skvero sklypas rodomas miesto dalimi jau XIX a. planuose.

Skveras suformuotas XX a. II pusėje, čia buvusio želdyno vietoje, prie vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo,  kuris iki 1945 m. priklausė Katalikų bažnyčios klebonijai. Vėliau čia veikė antrasis vaikų darželis. Nuo 1969 m. iki 1971 m. pastate veikė vaikų dailės mokykla (nuo 2006 m. turinti A. Brako vardą). Skveras ilgą laiką vadintas S. Daukanto g. vardu.

Kitoje S. Daukanto gatvės pusėje esančiame name pokario metais buvo įkurdintas KGB skyrius, I, II aukštuose –  tardymo kambariai, rūsiuose buvo kankinama.

I. Kanto ir S. Daukanto gatvių kampe 1997 m. atidengtas ir pašventintas  memorialas, skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Skvere pastatyta skulptūra „Kančia“ (autorius J. Genevičius) ir puslankiu eilėmis sudėti buvusių kalinių ir tremtinių artimųjų sunešti akmenys su nukentėjusiųjų vardais.


2018-12-17

11 komentarai “Skvero grindinyje – tremties žemėlapis”

  1. Sveiki. Vien granitas kainuos apie 110 tuks eur be pvm su pristatymu. Detaliu storis 8 cm…… galima buvo plonesnes deti, jei jis ne is Kinijos. Ir is vis sudeda kinietiska sieanita (raso, kad granitas ant dokumentu) ir paskui po pirmos ziemos prasideda …… isplaukimas

  2. Gintarai, nesu architektas, tad labai komentuoti profesionalų darbų nenorėčiau, bet būnu Belyne, Paryžiuje ar Londone gerokai dažniau, nei gimtojoje Klaipėdoje. Man rodos, reiktų daryti, kaip dažnai ten būna- gražiai sutvarkyti takai, sutvarkyta augmenija, apšvietimas, vienas kitas mažosios architektūros elementas ir jauku, o visa šių erdvių grožį jame besilankantys žmonės sukuria- nereikia nei mėnulių, nei urologų džiaugsmo- betoninių suolų. Man nepatinka, kuomet vasaromis grįžti namo ir randi stagnuojantį miesto centrą be žmonių, apšiurusį Senamiestį ir Manto gatvės pradžioje esančių namų klaikūs fasadai. Skaitau jau kelintus metus apie projektų gausą, o kaip viskas stovi, taip ir stovi. Tos nesibaigiančios diskusijos baigia miestą pribaigt. Mano pastebėjimai tik iš šalies, kelis dešimtmečius čia negyvenu, bet nebuvo dar dienos, kad nesidomėčiau mūsų miesto aktualijomis.

  3. Nojau, su visa pagarba tamstai kaip žmogui, neabejingam kaip miestas atrodo ir kuo traukia mus jį mylėti… O vis dėl to – ar tikrai lėšų įsisavinimo greitis yra taip jau svarbiausia? Ar galėtumėt sutikti su teiginiu, kad miesto viešos erdvės kiek per dažnai vystomos batų lygyje. Paaiškinsiu mintį – Dangės skvero alėjoje už Kartuvių bus kažkokie variniai loviai ant dirvos nudrėbti, su miestui svarbių įvykių datomis. Tiesiog kvies kokį nors pašlemėką mėšlą nuo padų nubraukti, geriausiu atveju – bus tai lapų pūvančių prikritę, tai sniegu užversti. Tos mūsų datos tiek tevertos, kad ant žemės volioti? Interaktyvumo lygis – pasilenki, sniegą nusigramdai ir tada perskaitai kas ten parašyta. Ir pilna akmeninių suolų po atviru dangum. Ferdinando skveras – vėl “veiksmas parteryje”, vėl žvilgsnis tik žemyn, senovinių gatvių schemos dėlionė ant betono, betoniniai suolai ir stulpeliai. Žmonės kalba – plagijatas, kažkur kitur ta idėja jau įgyvendinta, bet reiktų tiksliai įvardinti kur ir kaip ir kas, tada bus aiškiau. Atgimimo aikštė – vėl bambos lygis, kuo didesnis bliūdas, kad žmonėms susirinkti kokį nors buvusį atgimimą pašvęst, ar neduokdie naują prišaukt, vietos neliktų. Užtat vaizdas nuo viešbučio stogo bus super, visi lipsim asmenukę darytis. Tokia tos pagrindinės aikštės vertė – tik nuo stogo. Bet tada, kai bliūdas nebus žuvėdrų apvarytas, nes tada nekažką. Gal nuplaus. Daukanto skveras – vėl surprise surprise – dėlionė ant betono (Yes!!!), su lempelėm kad originalu būtų. Ir dar akmeninių suolų amfiteatras. Tiesus kelias į sveikesnę prostatą. Mes ir svečiai tas lempeles, žyminčias mūsiškių tremties vietas, padais minsim, kad labiau pajusti ir įprasminti savo prosenelių, senelių ir tėvų kančią. OK, matyt, čia yra vieninteliai ir patys geriausi mūsų sprendimai, kad ir toliau gyventume kaip dauguma – snukiu į betoną ir kasdienybę, kad ausys Saulę mūsų žvilgsniui uždengtų. Gal tuos konkursus (jei tokie būna) kažkaip plačiau skelbti reiktų, kad daugiau architektų, kūrybos, minties, drąsos fantazuoti ir į ateitį kurti būtų? Gal į specialistų atrinktų kokių 10 galimų varijantų kiekvienam objektui svarstymą visuomenę įtraukti reiktų? Nežinau, recepto neturiu, nes čia profesionalų virtuvė. Bet kad šiandien su miesto erdvėm daroma nuobodžiai, pilkai, be ateities vizijos ir perspektyvos, belekaip, kad tik greitai įvyktų ciklas pažintys-projektas-pinigai, tai tokia nuojauta tikrai yra. Nežiūrint į tai, kas pasakyta – deja, net tokie vargdienių projektai gal ir yra geriau, nei nieko nedarymas ir dabartinių griuvėsių laikymas.

    • Gerbiamasis, siūlau apsilankyti tremtinių skvere, o paskui postringauti apie akmeninių suolų amfiteatrą. Tamsta supainiojai jau esančius kenotafus (simnolinius paminklus mirusiems tremtyje) su akmeniniais suolais. Jau geriau patylėti, nei vėjus rašyti. Taigi ir tamstos nuomonė yra nulio vertės, jei jau darote tokias grubias faktines klaidas.

  4. Jei nori susidaryti objektyvią nuomonę, apie tai kas vyksta Klaipėdos savivaldybėje, skaityk “Atvirą Klaipėdą”

  5. Nesakau, kad visi projektai buksuoja, bet kas darosi su Donelaičio ar Dangės skverais, tikrai optimistiškai nenuteikia, o dar Ferdinando skverą paskandinkime duskusijose, kaip ir nežinau reikalingą ar ne Bastionų tiltą. Gal Atgimimo aikštės pertvarka man abejonių kelia. O kur šįmet turėjusi prasidėt Priešpilio gatvės rekonstrukcija?

  6. Identiška šiai įamžinimo idėja jau yra Leipcige. Ar galėtų originalių, savo sugalvotų idėjų aikštės planuotojai pasiūlyti?

  7. Dar tiesa, is kur jus istraukete, kad liksime be europiniu pinigu? 🙂 Cia, atsiprasant, visiska nesamone… neplatinkite propagandiniu teiginiu 😉

  8. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas. Tad jokio vėlavimo nėra. Projekto rengimas buvo gana sklandus ir jis buvo suderintas su visomis institucijomis iš pirmo karto, o tai yra gana retas atvejis. Darbai turėtų startuoti kitais metais.

  9. Kone visi Klaipėdoje tvarkymo darbai buksuoja, paskendę nuolatiniuose svarstymuose, prieštaravimuose. Ir kasmet darbai kokiu 30 nuošimčiu brangsta vis brangsta. Tuoj liksim be europinių pinigų ir stagnuojančiu miestu. Neseniai Bastionų tiltas būtų atsiėjęs 8 mln, dabar be 9,5, sako, niekaip.

    • Nebukit jau toks pesimistiskas, taip buksuoja daug, bet pvz. Sajudzio parkas, Zardes, Pempininku, Debreceno aikstes, Debreceno pesciuju takas, Poilsio parkas, Karlskronos aikste, Piliavietes aikstele sutvarkyti, kam butinai matyti pusiau tuscia stikline? 😉
      O kas liecia kaina, tai yra toks dalykas – infliacija, suma isauga, nes ta suma mokama nuvertejusiais pinigais 😉 Palyginkite ka reiske 1000 litu pries kokia 15 metu, ir ka dabar reiskia 300 euru? 🙂 Jei pries 20 metu buciau pasakes, kad zmones mokes 2 eurus uz kavos puodeli ir per daug galvos del to nesuks, butumet pirstu prie smilkinio pasukiojes 😉
      O kas del skvero, tai pakolkas vienas geriausiu projektu, kokius cia teko matyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt