Svarbu, Temos

Kandidatų turtai ir interesai: TOP15 (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-02-11


Dėl vietų ateinančių ketverių metų kadencijai Klaipėdos miesto Taryboje Vyriausioji rinkimų komisija leido kandidatuoti 368 politikams, iš kurių du – liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorė Agnė Bilotaitė – kandidatuoja tik į mero postą ir jam automatiškai tenkančią vietą Taryboje. O po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo „reabilituoti“ komitetą „Už pokyčius Klaipėdoje“ prisijungė dar 15 kandidatų su pretendentu į mero postą Artūru Žaliu priekyje.

„Atvira Klaipėda“ peržiūrėjo visų šių 15-oje partijų ir rinkimų komitetų sąrašų esančių kandidatų deklaracijas ir sudarė 15 turtingiausių politikų, kurių turtas viršija pusę milijono eurų, sąrašą bei panagrinėjo jų interesus.

1. Vidmantas Dambrauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 15,66 mln. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

51-erių V. Dambrauskas savo biografijos rinkėjams nepateikia, tik mini, kad 1991 m. baigė Lietuvos policijos akademiją (nuo 2004 m. pavadinimas pakeistas į Mykolo Romerio universitetą) ir turi magistro laipsnį.

Klaipėdos uosto krovos lydere pernai tapusiai UAB Birių krovinių terminalas ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijai vadovaujantis klaipėdietis yra vienintelis UAB “Ferticonta” akcininkas, taip pat turi akcijų bendrovėse “Granmax” (10 proc. priklauso jam, 90 proc. – Igoriui Udovickiui), Naftos regeneracijos grupė (apie akcijų skaičių duomenų dar nėra, iki 2018 m. vienintelis akcininkas buvo I. Udovickis), “Fertimara” (jam priklauso 30 proc., tiek pat – Leonidui Bergeriui, 40 proc. – Baltarusijos kalio kompanijai). V. Dambrauskas taip pat valdo Šilutės rajone registruotą žemės ūkio bendrovę “Agromanija” – jam pačiam priklauso 2,6 proc. jos pajų, o kontroliuojamai UAB “Ferticonta” – 97,4 proc.

V. Dambrauskas taip pat yra deklaravęs, kad pernai kovą iš verslininko Sigito Ambrazevičiaus už 15 992 Eur įsigijo VšĮ Neptūno krepšinio klubas dalininko teises.

Deklaracijos duomenimis, V. Dambrauskas turi 3,35 mln. eurų vertės privalomo registruoti turto, 10,28 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių ir 2 mln. eurų grynaisiais ar banke. Verslininkas taip pat kažkam yra paskolinęs 20 200 eurų.

2017 m. V. Dambrauskas gavo 3 033 396,63 Eur pajamų ir sumokėjo 448 297 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Trečiu numeriu rinkimų sąraše įrašytas politiku tapęs verslininkas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai savivaldos rinkimams paaukojo 8 800 eurų.

2. Aidas Kaveckis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 5,54 mln. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

1973 m. lapkritį gimęs A. Kaveckis savo biografijos rinkėjams taip pat nepateikia, tačiau ją buvo pristatęs politinės reklamos publikacijoje.

“1996 m. būdamas jaunas verslininkas užsiiminėjau statybinės medienos eksportu. Deja, vieną kartą nuvykęs į medienos apdirbimo cechą, kuriame buvo ruošiama mediena eksportui, pastebėjau didelį produkcijos trūkumą ir išgėrusius darbininkus. Įtariau turto vagystę. Kadangi verslui vystyti buvau sudėjęs visas savo lėšas, paėmęs nemenką kreditą, užstatęs mūsų jaunos šeimos namus, o žmona tuo metu dar ir laukėsi. Tiesiog nesusivaldžiau ir momentinio impulso pagautas gerokai sudaviau tiems, kurie, mano įsitikinimu, pradangino mano turtą. Pagal tuo metu galiojusį dar sovietinį baudžiamąjį kodeksą gavau teistumą už savivaldžiavimą, bausmę atidedant. Šiuo metu teistumo neturiu ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus esu laikomas neteistu. Tokia impulsyvi mano reakcija buvo klaida, dėl kurios labai gailiuosi ir iš kurios gerokai pasimokiau”, – savo anketoje rašo 1991 m. Klaipėdos prekybos mokykloje virėjo specialybę įgijęs A. Kaveckis.

Verslininkas šiuo metu yra vienintelis UAB “Grūdoteka” akcininkas. Pastaroji valdo UAB “Friedricho pasažas”.

1-uoju numeriu partijos sąraše įrašytas A. Kaveckis deklaracijoje dar nurodo, kad dirba Latvijoje, Liepojoje, įregistruotoje bendrovėje “GROSTATRANS SIA”, tačiau pamiršo čia informuoti, kad vis dar yra vienintelis UAB “2 AK” savininkas. Pastaroji buvo įsteigta 2013 m. kartu su kitu uostamiesčio verslininku Aloyzu Kuzmarskiu, su kuriuo 2012 m. A. Kaveckis ėmėsi gelbėti tragiškos būklės burlaivį “Meridianas”. Prieš porą metų šių verslininkų keliai išsiskyrė, A.  Kaveckiui pasitraukus iš laivą valdžiusios įstaigos.

Po publikacijos pasirodymo A. Kaveckis informavo, kad patikslino deklaraciją ir atsiuntė tai įrodantį dokumentą. Verslininkas teigė, jog UAB “2 AK” akcijas buvo deklaravęs kaip turtą, bet užmiršo tai pažymėti ir privačių interesų deklaracijoje

Deklaracijos duomenimis, A. Kaveckis turi 672 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, 4,1 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių ir 105 tūkst. eurų grynaisiais ar banke. Verslininkas taip pat kažkam yra paskolinęs 658 849 eurus, pats pasiskolino 577 tūkst. eurų.

Užpernai verslininkas gavo 124 220,85 Eur pajamų ir sumokėjo 17 202 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

3. Arūnas Tuma, (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 5 mln. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

alfa.lt sudarytame turtingiausių 2018 m. Lietuvos žmonių 500-uke A. Tumai skirta 301 vieta ir rašoma, kad šis 54-erių klaipėdietis valdo 8,2 mln. eurų vertės turtą. Tačiau pats verslininkas Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė, kad turi 5 mln. eurų vertės turto: 292 tūkst. eurų sudarė privalomas registruoti turtas, 2,96 mln. eurų sudarė vertybiniai popieriai, meno kūriniai ar juvelyriniai dirbiniai, 56 tūkst. eurų verslininkas turėjo grynaisiais ar banke, dar 1,69 mln. eurų buvo kažkam paskolinęs.

alfa.lt rašo, kad A. Tuma anksčiau turėjo „Sanito“, „Vilniaus degtinės“ akcijų. Dabar deklaracijoje jis nurodo, kad turi akcijų bendrovėse “Kamineros grupė” (jam priklauso 26 proc., žmonai ir dukroms – 40 proc., Šveicarijoje registruotai “SEASHORES HOLDING SA” – 34 proc. akcijų),  “Kamineros” krovinių terminalas (valdo 19,22 proc. akcijų, likusios priklauso “Kamineros grupei”), Jungtinis turto centras (valdo 70,4 proc. akcijų, 18,83 proc. priklauso jo dukrai Rūtai, 10,77 proc. – Daivai Žaromskienei) ir UAB “Verslo vertikalė” (valdo 34,1 proc. akcijų, 14,9 proc. priklauso jo dukroms, 17 proc. “Kamineros grupei”, 34 proc. – SEASHORES HOLDING SA”) akcininkas bei VšĮ Neptūno krepšinio klubas dalininkas.

A. Tuma savo deklaracijoje pamiršo nurodyti, kad turi interesų ir atsinaujinančios energetikos srityje bei vykdo verslą kartu su Gusiatinų šeima, pernai įsigijusia buvusios “Laivitės” pastatus valdančią įmonę. Tumų šeimos kontroliuojamai “Kamineros grupei” priklauso 15 proc. bendrovės UAB “Amberwind” , valdančiai Pagėgių savivaldybėje esantį didžiausią  Lietuvoje – 73,5 MW galios – vėjo elektrinių parką. Dar tiek pat šios bendrovės akcijų priklauso Vokietijos bendrovei “Enercon Independent Power Producer GmbH”, o 70 proc. valdo “Stemma Group” (40 proc. akcijų priklauso Martinui Gusiatinui, 60 proc. jo dukrai Ingai).

Taip pat A. Tuma nenurodė savo ryšio su buvusį “Viktorijos” viešbutį valdančia UAB “Klaipėdos Viktorija”. Pastaroji priklauso “Kamineros grupei”.

5-uoju partijos kandidatų Klaipėdos sąraše įrašytas A. Tuma taip pat yra deklaravęs, kad kaip ir V. Dambrauskas pernai kovą iš verslininko Sigito Ambrazevičiaus įsigijo VšĮ Neptūno krepšinio klubas dalininko teises. Tiesa, už jas sumokėjo šimtu eurų mažiau nei V. Dambrauskas –  15 892 Eur.

Užpernai verslininkas gavo 122 031,76 Eur pajamų ir sumokėjo 17 847 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Jis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai savivaldos rinkimams paaukojo  maksimalią leistiną sumą 8 850 eurų – 50 eurų daugiau nei V. Dambrauskas.

4. Remigijus Jakštas, (partija “Tvarka ir teisingumas”) – 2,23 mln. eurų
Palmiros Mart nuotr.

3-iuoju numeriu partijos “Tvarka ir teisingumas” sąraše įrašytas uostamiesčio advokatas Remigijus Jakštas taip pat nenurodo savo biografijos. Jis advokato praktika užsiima nuo 2002 m.

Be įvairių situacijų, kurias žurnalistams komentuodavo advokatas, internete dar galima aptikti “Vakarų ekspreso” 2007 m. straipsnį, kad “Palangos prokurorai nusprendė nutraukti buvusiam prokurorui, šiuo metu advokatui, 1968 metais gimusiam Remigijui Jakštui iškeltą baudžiamąją bylą dėl trukdymo tirti nusikaltimą ir piktnaudžiavimo”. O “Lietuvos rytas” 2017 m. rašė apie konfliktą dėl prabangios mašinos tarp advokato ir verslininkų.

“Atvira Klaipėda” rašė, kad R. Jakštas kartu su žmona 2017 m. įsigijo ir pamažu pradėjo rekonstruoti ilgai buvusį apleistą XIX a. pasatų kompleksą Kūlių vartų g. 14, kuriame sovietmečiu čia kelis dešimtmečius veikė odos ir venerinių ligų ligoninė.

R. Jakštas yra deklaravęs, kad jam priklauso 2,16 mln. eurų vertės privalomas registruoti turtas, taip pat jis turi 71 723 Eur santaupų. Tačiau advokatas turi ir nemenką skolą – yra pasiskolinęs 677 777 Eur.

Kandidatas nurodė, kad 2017 m. gavo 140,3 tūkst. eurų pajamų. Jis taip pat 82 000 eurų vertės sandorius, susijusius su turto pardavimu. Advokatas užpernai sumokėjo 9 469 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

Jis partijai “Tvarka ir teisingumas” rinkimams paaukojo 1 500 eurų.

5. Egidijus Sabataitis, (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) – 1,33 mln. eurų
Nuotrauka iš “Facebook”

55-erių E. Sabataitis savo biografijos rinkėjams taip pat nepateikia, tik nurodo, kad 1982 m. baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumą, kur įgijo vet. felčerio specialybę, o 2005 m. Sveikatos mokslų universitete baigė studijas ir tapo technologu.

E. Sabataitis 2007-2011 m. jau buvo Klaipėdos miesto tarybos nariu, bet tada atstovavo partijai “Tvarka ir teisingumas”, tačiau netrukus tapo vienu iš Žemaičių partijos įkūrėjų.

2010 m. politikas turėjo nemalonumų su teisėsauga – Klaipėdos apylinkės teismas jam skyrė 350 litų baudą už narkotikų vartojimą.

2007 m. kandidatuodamas į Klaipėdos miesto Tarybą E. Sabataitis buvo nurodęs turįs 7,79 mln. litų vertės turto (2,25 mln. eurų). Tada jis nurodė, kad su darbo santykiais susijusias pajamas gauna iš UAB “Metva”. Pastaroji klaipėdiečio Gintaro Vasiliūno valdyta bendrovė 2011 m. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta bankrutavusia. Užbaigus bankroto procedūras ir prieš išregistruojant įmonę liko 70 kreditorių, iš viso neatgavusių 5,4 mln. eurų skolų.

Dabartinėje deklaracijoje penktoje partijos sąrašo vietoje esantis E. Sabataitis nurodo turintis 1,33 mln. vertės privalomo registruoti turto ir 17 377 eurų paskolą, kurią jam suteikė darbovietė – UAB “Jle”.

Kandidatas taip pat nurodo, kad yra UAB “Demidus” akcininkas, tačiau šiai bendrovei 2016 m. lapkritį buvo iškelta bankroto byla, o 2017 m.  balandį teismas priėmė sprendimas pradėti jos išregistravimo procedūras. E. Sabataičiui priklausė 60 proc. šios bedrovės akcijų, likusios – klaipėdiečiui Tomui Monkevičiui.

E. Sabataitis šiuo metu vadovauja UAB “Jle”, kurios vienintelė akcininkė nuo 2017-ųjų vasario yra klaipėdietė Audronė Misiukonytė.

Politikas nurodo, kad 2017 m. gavo 7118,18 Eur pajamų ir sumokėjo 329 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

6. Audrius Vaišvila (Liberalų sąjūdis) – 1,16 mln. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

53-iejų liberalas Audrius Vaišvila savo biografijos rinkėjams nepateikia, tik nurodo, kad 1984 m. Klaipėdos politechnikume įgijos suvirinimo technologo profesiją. Pastaraisiais metais turtingiausiu miesto Tarybos nariu buvęs verslininkas yra UAB “Alvos verslas” savininkas. Šios UAB pradžia yra 1991 m. rugpjūtį įsteigta individuali įmonė A. Vaišvilos komercinė firma “Alva”. Ji numatė verstis prekyba ir komerciniu tarpininkavimu. Tarp pirminių planų tikriausiai buvo ir prekyba alkoholiu, bet pareiškime Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įmonės įregistravimo ši veikla buvo išbraukta.

Miesto Tarybos nariu nuo 2009 m. esantis politikas pernai ypač pagarsėjo, kai miltais per mitingą apipylė kitą buvusį miesto Tarybos narį Viačeslavą Titovą.

Galima daryti prielaidą, jog A. Vaišvila turi nemenką įtaką partijos Klaipėdos skyriuje, nes po jos narių atlikto reitingavimo sąraše buvo 24-as, tačiau skyriaus Taryba pirmininko siūlymu dar galėjo pakoreguoti sąrašą ir tai padarius A. Vaišvila atsidūrė 11 vietoje.

A. Vaišvila yra deklaravęs 1,07 mln. privalomo registruoti turto, 2 896 eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyriniai dirbinių ir 90 200 eurų santaupų. Jis taip pat turėjo 60 260 Eur paskolą.

Politikas 2017 m. uždirbo 59 800,18 Eur ir sumokėjo 8 970 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

7. Eurelijus Žukauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 1,11 mln. eurų
Matas Baranauskas www.fotomatas.lt nuotr.

Politiku nusprendęs tapti buvęs krepšininkas savo biografijos rinkėjams taip pat nepateikia, tačiau ji daugeliui ir taip žinoma. 1994-1997 m. Klaipėdos “Neptūne” žaidęs sportininkas 1994 m. NBA naujokų biržoje buvo pašauktas 54 numeriu, jį pasirinko Sietlo „SuperSonics“, netrukus ši komanda teises į E. Žukauską perleido Milvokio „Bucks“ komandai. Po “Neptūno” E. Žukauskas tęsė karjerą Kauno „Žalgiryje“, Bolonijos „PAF“, Mineralinių Vandenų „Lokomotiv“, Kazanės „Uniks“, Stambulo „Ulker“, Pirėjo „Olympiacos“, Vilniaus „Lietuvos ryte” ir karjerą baigė 2009 m. “Žalgiryje”.

Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, Europos, Eurolygos čempionas ir dar daugelio kitų titulų laimėtojas šiuo metu yra vienintelis  VšĮ „Meno ir kultūros projektai“ dalininkas ir kartu vadovas, dirbantis neatlygintinai.

Jis savo anketoje nurodo, kad yra Klaipėdos ROTARY klubas „Maris“ narys, tačiau užmiršo pažymėti, kad dar pernai gruodžio 16 d. buvo išrinktas Aukštkiemių kaimo bendruomenės pirmininku – asociacijos Registro centrui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad jis gyvena ne Klaipėdoje, o šiame kaime.

Devintu numeriu partijos sąraše įrašytas E. Žukauskas nurodo, kad jo sutuoktinė Jolanta yra UAB “Jožuva”, kuri šiuo metu nevykdo veiklos, direktorė. Ji yra ir vienintelė šios bendrovės akcininkė. Kandidatas taip pat nurodo, kad ir jis, ir žmona per pastaruosius metus buvo atlikę sandorius su mišku, sklypais, butu ir namu.

E. Žukauskas yra deklaravęs turįs 1,05 mln. eurų vertės privalomo registruoti turto, 3 000 eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar  juvelyriniai dirbinių ir 59 000 eurų santaupų.

Buvęs sportininkas 2017 m. uždirbo 20 000 Eur, atliko sandorių su turtu už 21 tūkst. eurų ir sumokėjo 2 115 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

8. Kazys Paulikas (rinkimų komitetas “Mano Klaipėda”) – 1,06 mln. eurų

Aštuntoje turtingiausių kandidatų vietoje atsidūrė pirmasis pretendentas į merus – rinkimų komiteto “Mano Klaipėda” sąrašo lyderis, 54-erių Kazys Paulikas.

“1978 m. baigė Klaipėdos 21-ąją vidurinę mokyklą, 1981 m. – Klaipėdos 42-ąją profesinio lavinimo mokyklą. Nebaigtas aukštasis pedagoginis išsilavinimas Šiaulių pedagogikos universiteto Klaipėdos fakultete. 1981–1983 m. dirbo Vakarų laivų remonto įmonėje. 1983–1985 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. 1987–1989 m. dirbo Klaipėdos valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu. 1991 m. įsteigė įmones „Nesė“, „Pramogų bankas“ ir joms vadovavo. Šiuo metu eina direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2008 m. įsteigtos UAB „Sėkmės tiltas“ buvęs vadovas, UAB „Investicijų spektras“ savininkas ir vadovas. 2010 m. – Klaipėdos kredito unijos steigėjas, valdybos pirmininkas. 1993–1995 m. – Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentas. 1995–1996 m. buvo Klaipėdos apskrities sunkiosios atletikos federacijos prezidentas. 2003–2010 m. – Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus narys. 2003–2007 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Turto komiteto pirmininkas. 2009 m. – vienas iš asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ steigėjų, pirmos kadencijos asociacijos prezidentas.  2009–2016 m. – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas. 2018 m. – vienas iš visuomeninio rinkimų komiteto „Mano Klaipėda“ steigėjų ir iniciatyvinės grupės narys”, – išsamiai savo biografiją rinkėjams yra išdėstęs K. Paulikas.

Jis valdo 251 910 eurų vertės privalomą registruoti turtą, taip pat 310 748 eurų vertės vertybinius popierius, meno kūrinius arba juvelyrinius dirbinius, turi 70 074 eurus siekiančias santaupas ir yra kažkam paskolinęs 435 348 eurus. Pats jis yra pasiskolinęs 177 558 eurus.

K. Paulikas savo deklaracijoje nurodo, kad yra tik UAB „Nesė“ ir UAB „Investicijų spektras“ akcininkas. Tačiau pastaroji įmonė dar valdo UAB „Nesė Group“, kuriai jau priklauso UAB „Sėkmės tiltas“, UAB „Pramogų bankas“ ir 80 proc. UAB „Nesė“ akcijų (likusios 20 proc. priklauso tiesiogiai K. Paulikui). Kartu su partnere Inga Česnakiene K. Paulikas yra Klaipėdos kredito unijos valdybos nariai.

Kandidatas į merus deklaravo 2017 m. uždirbęs 148 790,66 Eur ir sumokėjęs 21 976 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

K. Paulikas dar nurodo, kad yra ROTARY klubo „Klaipėdos Concordia 1826“ ir asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ narys, o I. Česnakienė priklauso ROTARY klubui „Karalienė Luizė“.

Jis rinkimų komitetui paaukojo 5 000 eurų.

9. Leonidas Bergeris (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 988 tūkst. eurų

24-oje kandidatų sąrašo vietoje esantis 48-erių verslininkas savo biografijos rinkėjams taip pat neatskleidžia. Jis kartu su sąrašo kolega tapusiu verslininku Vidmantu Dambrausku valdo po 30 proc. UAB „Fertimara“, kuriai vadovauja, akcijų. Likusios priklauso Baltarusijos kalio kompanijai.

Internete žinių apie šį verslininką nedaug. 2013 m. lt.pokernews.com rašė apie tokį pat vardą ir pavardę turinčio pokerio žaidėjo nesėkmę. O Palangos miesto taryba 2016 m. gegužę pripažino jo ir kitų 14-os fizinių asmenų nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokestinę nepriemoką beviltiška. L. Bergeris už sklypą Virbališkės takas 3 buvo nesumokojęs 10,56 Eur.

L. Bergeris yra deklaravęs turįs 571 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, 869 eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar  juvelyriniai dirbinių ir 415 700 eurų santaupų.

2017 m. jis uždirbo 794 304,52 Eur ir sumokėjo 118 805 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

L. Bergeris, kaip ir V. Dambrauskas, partijai rinkimams skyrė 8 800 eurų auką.

10. Danutė Pocienė (Lietuvos centro partija) – 755 tūkst. eurų

17-oje kandidatų sąrašo pozicijoje esanti 48-erių D. Pocienė yra pirmoji iš dviejų moterų, patenkančių į šį kandidatų TOP15. Ji taip pat biografijos nepateikia, nurodo, kad 2005 m. Socialinių mokslų kolegijoje įsigijo “organizavimo” specialybę. Visgi ji savo biografijos faktais buvo pasidalinusi, kai 2008 m. kartu su Lietuvos centro sąjungos sąrašu nesėkmingai daugiamandatėje apygardoje kandidatavo į Seimą.

“Gimė 1970 m. gruodžio 3 d. Klaipėdoje. Užaugo Klaipėdos rajono Kretingalės kaime. 1978 m. pradėjo mokytis Kretingalės aštuonmetėje mokykloje, aktyviai dalyvavo mokyklos veikloje. 1986 m. baigė aštuonmetę mokyklą. 1986 m. įstojo į Klaipėdos 53-iąją vidurinę profesinės technikos mokyklą. 2002 m. po ilgos pertraukos nutarė studijuoti Klaipėdos kolegijoje socialinius mokslus. 2006 m. baigė kolegiją. Tais pačiais metais įkūrė individualią įmonę, kuri teikia viešojo maitinimo paslaugas”, – tada apie save rašė politikė.

755 140 eurų vertės privalomo registruoti turto ir 900 tūkst. eurų paskolą turinti moteris šįkart nepateikė jokios savo interesų deklaracijos. Tačiau iš minėtųjų Seimo rinkimų ir Registro centro duomenų yra aišku, kad ji yra maitinimo paslaugas teikiančios individualios įmonės savininkė. O įmonių informacinių duomenų portalai jau nurodo, kad šiai įmonei priklauso S. Nėries gatvėje veikianti picerija “Pipita”.

11. Benediktas Petrauskas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 625 tūkst. eurų

11-oje topo vietoje atsidūrė antrasis iš kandidatų į merus – rinkimų išvakarėse 64-iąjį gimtadienį švęsiantis socialdemokratas Benediktas Petrauskas.

Inžinieriaus-ekonomisto specialybę ir  transporto technologijos srities technikos mokslų daktaro vardą turintis kandidatas yra deklaravęs, kad turi 290,9 tūkst. vertės privalomo registruoti turto, 201 tūkst. vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių, turi 133 tūkst. eurų santaupų. Užpernai B. Petrauskas gavo 64 459,32 eur pajamų, atliko 65 tūkst. vertės sandorius su turtu bei sumokėjo 4 424 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

Savo biografijoje kandidatas rašo, kad 1978–1986 m. dirbo Klaipėdos autobusų parko skyriaus viršininku, o vėliau, iki nepriklausomybės atgavimo – šios įmonės vadovu.

1990–1992 m.  jis buvo Klaipėdos vicemeras, vėliau dvejus metus ėjo mero pareigas. Nuo 1994 m. iki 1999 m. įvykdytos privatizacijos (įsigijo Bronislovo Lubio vadovaujamas konsorciumas „Vialogas“) dirbo  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generaliniu direktoriumi, po privatizacijos tapo jos vystymo direktorius.

“2004–2016 m. – UAB Centrinis Klaipėdos terminalas generalinis direktorius. 2016–2018 m. – AB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas vystymui.  1994–2000 m. ir 2004–2016 m. – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. 2000–2015 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. 2002–2010 m. – Klaipėdos universiteto tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2007 m. – „Rotary“ klubo „Klaipėda“ narys.  Nuo 2009 m. – Kazachstano Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje”, – toliau savo biografijoje dėsto B. Petrauskas.

Štai B. Petrauskas privačių interesų deklaracijoje pažymėjo tik savo ryšius su Centriniu Klaipėdos terminalu, bet spėjo pamiršti, kad nuo pernai spalio yra UAB Klaipėdos autobusų parkas valdybos pirmininkas. Pamiršo jis ir pirmininko pareigas Klaipėdos miesto jaunimo skatinimo bendrijoje Liubekas-Klaipėda.

Beje, B. Petrauskas buvo ir pirmasis Giruliuose, KLASCO priklausiusios buvusios pionierių stovyklos vietoje, įkurtos Gyvenamųjų namų statybos bendrijos “Gintaro krantas”, vėliau pertvarkytos į prestižinių gyvenamų namų bendriją, pagarsėjusią dėl iki šiol vis dar užtvertos Skautų gatvės, pirmininkas. Jis ten gyvena ir dabar.

12. Aurimas Mockus (komitetas “Mano Klaipėda”) – 600 tūkst. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

38-erių klaipėdietis verslininkas yra deklaravęs turįs 440 556 eurų vertės privalomo registruoti turto, 75 855 eurų vertės  vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių, turi 29 226 eurus santaupų, taip pat yra pasiėmęs 205 500 eurų dydžio paskolą.

2017 m. jis gavo 468 32,81 Eur pajamų, atliko sandorių su turtu už 11 tūkst. eurų ir sumokėjo 4 476 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje A. Mockus savo biografijos nepateikia, tačiau apie jį išsamiai yra aprašyta komiteto interneto puslapyje.

Edukologijos bakalauro ir magistro laipsnius androgogikos srityje turintis A. Mockus dvi kadencijas ėjo „Šilojų“ apylinkės seniūnaičio pareigas ir tuo metu pasižymėjo įvairiomis iniciatyvomis.  Didžiausias darbas, kuriuo jis pats sako besididžiuojantis – Pilies, Sukilėlių ir Daržų gatvių sankirtoje pastatyta skulptūra pirmajam Lietuvoje automobilių–motorračių klubui ir keliautojui Antanui Poškai atminti. Pastaruoju metu A. Mockus viešumoje minimas dėl jo ir Rimanto Bružo žygio su motociklu “Nuo Baltijos iki Bengalijos”.

A. Mockus yra deklaravęs, kad yra UAB “Arlin” vadovas (jis yra ir vienintelis akcininkas), VšĮ “Vakarų istorijos fondas” steigėjas bei Klaipėdos motociklininkų klubo “Alfa” narys. A. Mockus savo biografijoje “Mano Klaipėda” puslapyje nurodo, kad plėtoja verslą – privačius vaikų darželius „Pasakėlė“ Klaipėdoje ir Gargžduose, tačiau deklaracijoje pamiršo nurodyti, kad yra vienintelis VšĮ “Pasakėlė” steigėjas, nurodo tik kad čia dirba jo žmona.

A. Mockus deklaracijoje taip pat nenurodyo, kad yra vienintelis mažosios bendrijos “Saulės fondas1” steigėjas. Ji buvo įsteigta saulės energijos gamybai, tačiau nuo pat įsteigimo 2012 m. lapkritį Registrų centrui daugiau nėra pateikusi jokių dokumentų.

Pats kandidatas “Atvirai Klaipėdai” sakė, jog yra viską deklaravęs tinkamai ir aiškinsis, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija to nerodo. Ant A. Mockaus, kažkodėl nerodomos ir jo deklaruotos sąsajos su vienu iš baikerių klubų.

13. Benas Šimkus (Darbo partija) – 582 tūkst. eurų
Martyno Vainoriaus nuotr.

Vyriausiasis iš kandidatų į merus – 78-erių darbietis Benas Šimkus – yra deklaravęs turįs 407 413 eurų vertės privalomo registruoti turto ir 175 000 eurų santaupų. Kandidatas nurodo 2017 m. negavęs jokių apmokestinamų ar neamokestinamų pajamų.

B. Šimkaus privačių interesų deklaracija – tuštutėlė.

Savo biografijoje jis nurodo 1966 m. baigęs Kauno specialiąją vidurinę vidaus reikalų mokyklą, o po 22-iejų metų ir Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybės kursą, kur jam buvo suteikta inžinieriaus mechaniko kvalifikacija.

1963–1964 m. jis buvo Skuodo vidaus reikalų skyriaus pareigūnu, o nuo 1966 iki 1975 m. dirbo Klaipėdos miesto Vidaus reikalų valdybos (VRV) valstybinės autoinspekcijos valstybiniu autoinspektoriumi, vėliau iki 1985 m. buvo VRV viešosios tvarkos apsaugos skyriaus pareigūnas. Tais metais paskirtas ir iki 1991-ųjų ėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) ūkio skyriaus viršininko pareigas. 1991–1997 m. buvo Klaipėdos miesto VPK vyriausiojo komisaro pavaduotojas vidaus tarnybai, Buitinės komisijos pirmininkas, Atestacinės komisijos pirmininko pavaduotojas. 1997–2001 m. ėjo Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininko pareigas.

“Nuo 2001 m. iki dabar dirba asmeniniame bitininkystės ir sodininkystės ūkyje. 2007–2011 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas, Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas, Administracinės komisijos pirmininkas, Jūrininkų PSPC stebėtojų tarybos pirmininkas, Reglamento komisijos narys, Peticijų komisijos narys, Turto komiteto narys.  Vaikų sporto klubo „Beisbolas“ steigėjas, Klaipėdos miesto VVŽG steigėjas, medžiotojų klubo narys, bitininkų asociacijos „Midutis“ narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus narys.  1992 m. suteiktas vidaus tarnybos pulkininko laipsnis. Už asmeninius darbo rezultatus yra daug kartų pelnęs pinigines premijas, vardines dovanas. Apdovanotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, vardiniu ginklu, Garbės šaulio ženklu ir daugybe padėkų”, – dar dėsto savo biografijoje B. Šimkus.

2004 m. kai kandidato į Seimą su Liberalų demokratų partija savo biografijoje jis dar buvo paminės, kad dar mokydamasis Mosėdžio vidurinėje mokykloje dirbo kolūkyje lauko brigados darbininku, mechanizatoriumi, elektriku, vairuotoju ir t. t.

“Vidaus reikalų ministerijos sistemoje dirbo 37 metus, iš pradžių buvo eilinis, vėliau tapo pulkininku. Vadovavo įvairiems padalinimas, patrulių tarnybos būriui, vėliau ėjo vyriausiojo komisaro pavaduotojo pareigas”, – tada rašė B. Šimkus, paminėjęs ir tai, kad buvo vienas iš pilietinio judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” įkūrėjų Klaipėdos mieste ir apskrityje.

14. Arvydas Vaitkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 553 tūkst. eurų

Į politiką pasukęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus yra trečiasis ir paskutinis kandidatas į merus, patenkantis  į šį TOP15.

Jis yra deklaravęs 132 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, 3 676 eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių, turi 417 152 eurus santaupų (daugiausia tarp kandidatų į merus), taip pat yra pasiėmęs 154 271 eurų dydžio paskolą. Jis taip pat daugiausiai iš visų kandidatų į merus 2017 m. gavo pajamų – jos siekė 254 451 Eur. A. Vaitkus užpernai sumokėjo 14 785 eurus gyventojų pajamų mokesčio.

A. Vaitkus nurodo, kad kartu su žmona Ilona yra UAB „Lyrava“ akcininkai – A. Vaitkui priklauso 84,6 proc. akcijų, jo žmonai – 14,1 proc., o likusios – Rimui Valčiukui.

“1986 m. – Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų mechanikos inžinieriaus specialybę. 1987–1988 m. studijavo Ukrainos nacionaliniame vidaus reikalų universitete, įgijo operatyvinio įgaliotinio kvalifikaciją. Iki 1993 m. dirbo Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate. 1993 m. įkūrė savo verslą ir iki 2002 m. dirbo įvairiose verslo įmonėse: UAB „Lėkis“ – generaliniu direktoriumi, UAB „Bandužiai“ – prezidentu, AB Laivyno inžinerijos centre – direktoriumi. 2002 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje pradėjo eiti ministro patarėjo pareigas ir tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretoriumi (dirbo iki 2009 m.). Kuruojamas sektorius – vidaus vandenų ir saugios jūrų laivybos klausimai, vidaus ir jūrų uostų veikla, jų infrastruktūros plėtra ir priežiūra, tranzito klausimai”, – rašo savo biografijoje A. Vaitkus.

Kandidatas taip pat mini, kad 2009–2011 m. buvo UAB koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktorius, 2011–2012 m. – UAB „Lyrava“ konsultantas. Uosto direkcijai jis vadovauja nuo 2013 m. vasario.

15. Svetlana Gaidienė (Lietuvos centro partija) – 525 tūkst. eurų

TOP15 baigia tik antra jame esanti moteris, taip pat kaip ir dešimtoje vietoje esanti Danutė Pocienė, priklausanti Lietuvos centro partijos sąrašui. Tai – Palangos asmens sveikatos priežiūros centre ir Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre dirbanti gydytoja psichiatrė Svetlana Gaidienė. Ji taip pat yra deklaravusi, kad užsiima individualia veikla ir konsultuoja pacientus.

Savo biografijos moteris neskelbia, tik Palangos asmens sveikatos priežiūros centro interneto puslapyje galima sužinoti, kad ji 1998 metais baigė studijas Kauno medicinos akademijoje, 2001 metais jai buvo suteikta gydytojo psichiatro kvalifikacija, o 2004 metais suteikta sisteminės šeimos psichoterapeuto kvalifikacija.

Kandidatė nurodo, kad turi 525 773 eurų vertės privalomo registruoti turto, bet yra pasiėmusi ir 801 000 eurų dydžio paskolą.  Ji užpernai gavo  38 778,56 Eur pajamų ir sumokėjo 5 520 eurų gyventojų pajamų mokesčio.


2019-02-11

Vienas komentaras apie “Kandidatų turtai ir interesai: TOP15”

  1. tokius palaikyti? Reikia palaikyti žmones, kurie supranta kaip gyvena paprastas miestietis, dirbantis ir gebantis išgyventi už 400-700 Eurų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt