Nepaisant bendruomenės atstovų raginimų leisti jiems dar pasiderėti su AB „Lietuvos geležinkeliai” (LG) dėl garso sienelių įrengimo, miesto Taryba beveik vienbalsiai ketvirtadienį nusprendė, kad savivaldybė skirs apie 470 tūkst. eurų garso užtvaroms ties geležinkeliu įrengti.
Taip pat politikai pagaliau ryžosi perimti Kretingos ir Šaulių gatvės jungiantį pėsčiųjų viaduką – taip buvo padėtas taškas daugiau nei penkerius metus trukusiems nesėkmingiems LG bandymams atsikratyti šiuo turtu.
Pėsčiųjų tilto eksploatavimo išlaidos (valymas, apsauga, elektros sąnaudos) per metus sudaro preliminariai apie 12 000 Eur. Martyno Vainoriaus nuotr.
Visuomenininkai norėjo vien geležinkelių indėlio
Tarp prieš Tarybos posėdį vykstančių pasisakymų iš Klaipėdiečių tribūnos net su buvo skirti būtent geležinkelio garso slopinimo sienučių projektui.
Eglės seniūnaitijos seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė teigė, jog dabar atrodo lyg klaipėdiečius daužo ir prašo susimokėti už tai, kad liautųsi.
„Lietuvos geležinkeliai” siekia pelno ir mes, klaipėdiečiai, jiems pelną turime atnešti. Žmonės daug metų kankinami vibracija ir triukšmu. Tikimės, kad Savivaldybė turės stuburą ir apgis savo gyventojus bei savo piniginę”, – sakė seniūnaitė.
Dėl šio sprendimo projekto pasisakė ir jau anksčiau viešai savo nuomonę išsakęs Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas.
„Esu vienas iš tų, kurie labai nori tokios sienelės. Mes, giruliškiai, jau du kartus esame apgauti – nebebus suplanuoto apvažiavimo, buvo jau ir seniai suprojektuoti triukšmo barjerai, bet jie niekaip neatsirado. Dabar bus apgautas visas miestas. Leiskite mums, Vitės ir Girulių bendruomenei, kartu su Savivaldybe susėsti ir derėtis su „Lietuvos geležinkeliais”, kad miestui nieko nereikėtų mokėti. Pakviestume ir uosto krovos kampanijas, ir Uosto direkciją”, – sakė jis.
Klausimus atsiejo
Taryba pirmiausia ėmėsi svarstyti viaduko perėmimo klausimą. Posėdyje dalyvavęs LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas savo ruožtu informavo, kad bendrovės pozicija, lyginat su buvusia prieš porą savaičių, pasikeitusi ir aukščiausia jos vadovybė jau nebesieja viaduko perdavimo ir sienelių įrengimo klausimų.
Prasidėjus diskusijai vicemeras Artūras Šulcas priminė, kad dar su senąja LG vadovybe buvo kalbėta, kad kaip kompromisas galėtų būti tai, jog miestas padengtų dalį viaduko eksploatacijos išlaidų.
„Ar Tarybos nariai atstovauja miestiečiams ar „Lietuvos geležinkeliams”? Kodėl turime atsisakyti dešimties tūkstančių kasmet? Jei tai būtų sudėtinė derybų dalis dėl Statybininkų prospekto ar kitų objektų, būtų visai kas kita”, – sakė Artūras Šulcas.
Po įvairių pasvarstymų politikams ėmusis balsavimo už viaduko perėmimą pasisakė 15 Tarybos narių, prieš buvo penki: A. Šulcas, Vidmantas Plečkaitis, Vytautas Grubliauskas, Audrius Vaišvila ir Rimantas Didžiokas, susilaikė keturi: Jurgita Choromanskytė, Nina Puteikienė, Arūnas Barbšys ir Tomas Meškinis.
Spaudžia laikas?
„Manėme, kad jei dėl viaduko tiktai turėtų kilti diskusijų, tai triukšmo sienutės bus sutiktos aplodismentais. Nemaloniai nustebino bendruomenių pozicija, nesutinku su tokia nuomone, nes „Lietuvos geležinkeliams” nėra finansinės naudos iš tų sienučių. Matome neigiamą nusistatymą, priimame jį kaip emocinę nuomonę, sutirštintas spalvas”, – sakė prieš politikus į tribūną stojęs LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Projektų valdymo departamento direktorius T. Varneckas.
Jis akcentavo, kad vykstant tokioms diskusijoms pamirštama, jog Europa paramą iš pradžių esą skyrė tik dviem sienutėms pagrindiniuose keliuose nuo Vilniaus iki Kaišiadorių, kitoms vietoms ją „reikėjo išsimušti dantimis ir nagais”.
Garso slopinimo sienelės bus statomos tiek Dariaus ir Girėno, Smilties Pylimo, Herkaus Manto, Pušyno, Stadiono, Geležinkelio, Malūnininkų gatvėmis bei Giruliuose.
„Dėjome dideles pastangas, kad ir kiti Lietuvos miestai galėtų pretenduoti”, – tikino LG atstovas.
Anot jo, keturios likusios savivaldybės – Šiaulių, Radviliškio, Kretingos ir Mažeikių, jau yra pasirašiusios sutartis dėl analogiškų projektų ir prisidės prie jų lygiai tiek pat, kiek prašoma ir iš Klaipėdos – 7,5 proc. projekto vertės.
„Į visas savivaldybes mes pirmiausia atėjome su prašymu skirti 15 procentų lėšų. Jei „Lietuvos geležinkeliai” turėtų tiek pridėti, triukšmo sienučių bus dvigubai mažiau, nes pinigų yra tiek, kiek yra. Čia vertybių ir prioritetų klausimas. Pelnai uždirbami valstybei, tai ne privati kompanija. Projektas tikrai yra geras, aš nuoširdiai tuo tikiu. Naudą turėsime kartu. Problemos istoriškai kaupiasi ir jų negali išspręsti per vieną dieną”, – dėstė T. Varneckas.
Anot LG atstovo, laiko derėtis nėra, nes projektas turi būti pabaigtas iki 2021 m. rugsėjo. O Lentvario ir Kaišiadorių pavyzdžiai esą rodo, kaip stringa projektavimas.
Tuo metu A. Šulcas tikino, kad tokiu sprendimo projektu pažeidžiamas principas, kad mokėti turi teršėjas ar triukšmautojas, o ne kenčiantysis.
„Kas galėtų paneigti, kad mes nepritarę šiam projektui būtume visiški durniai?” – taip į prasidėjusias diskusijas reagavo miesto Tarybos narys Valdemaras Anužis.
Balsuojant už sprendimo projektą pasisakė 24 Tarybos nariai, prieš buvo tik A. Šulcas.
Labai teisingi gerb.V.Anužio pasakyti żodżiai.Įvairiausias diskusijas gali kelti tie ,kurie negyvena šalia geleżinkelio.Miesto valdžia Žymiai daugiau išleido pinigų įvairioms galimybių studijoms ! JEIGU bus nors kiek sumažintas triukšmas šalia gyvenantiems,liks tik padėkoti už tikrai gerą darbą.O p.Artūrui,tai kažin kada tikrai rūpėjo miestiečiai .