Kriminalai ir nelaimės

Pradėjo nagrinėti dar vieną keltų leidimų bylą (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-03-05


Klaipėdos apylinkės teisme pradėta nagrinėti dar viena byla, kurioje pareikšti kaltinimai dėl galimai neteisėto nemokamo naudojimosi keltais.

Kaltinamųjų – UAB „Altransma“, jos vadovo Alberto Markausko, „Ecoservise Klaipėda“ logistikos vadovo Rimanto Strakšio ir šios bendrovės vadovo Laimono Žemaičio – advokatams nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis aktas būtų grąžintas prokuratūrai.

Iš kairės: kaltinamieji Rimantas Strakšys, Laimonas Žemaitis, advokatai Jovitas Elzbergas, Mindaugas Repšas ir kaltinamasis Albertas Markauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Atvira Klaipėda” jau rašė, kad pirmasis šios bylos posėdis vasario pradžioje neįvyko, nes jame nepasirodė esą netikėtai turėjęs išvykti L. Žemaitis. Antrajame jis jau dalyvavo.

Minėtiesiems asmenimis ir bendrovei yra pateikti kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Įtariama, kad transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos daugiau nei metus.

Anot kaltinimų, L. Žemaitis ir R. Strakšys 2017 metų pradžioje ėmėsi ieškoti įmonės, kuri galėtų iš Neringos išvežti užterštą gruntą. Įtariama, kad šiam darbui suradus „Altransma“, ieškota būdų, kaip sutaupyti. Tada esą buvo pasirašytos kelios automobilių panaudos sutartys, kuriomis Klaipėdos bendrovė perleido neatlygintinai valdyti ir naudoti transporto priemones (krovininius automobilius ir priekabas) Neringoje registruotai įmonei. Taip buvo išvengta būtinybės kiekvieną kartą mokėti beveik 80 eurų siekiančio vienkartinio persikėlimo keltais mokesčio kroviniams automobiliams ir 58 eurų nustatyto mokesčio priekaboms ir puspriekabėms. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, anot prokuratūros, leidžia įtarti, kad per daugiau nei metus į Kuršių neriją iš viso keltasi 324 kartus, nesumokėjus beveik 25 tūkst. eurų mokesčio.

Tačiau „Altransmai“ atstovaujantis advokatas Mindaugas Repšas teismui aiškino, kad jam kilo abejonės dėl kaltinimo akto atitikimo Baudžiamojo proceso kodeksui. Esą dalis reisų, vykdytų „Ecoservis Klaipėda“ užsakymu, buvo visiškai teisėti ir pagrįsti, o už vykdytus „Lemminkainen Lietuva“ užsakymu panaudojant tuos pačius leidimus “Altransma” jau atlygino Kelių direkcijai padarytą 8 684 eurų žalą.

Anot advokato, kaltinimuose šie epizodai nėra išskirti ir dėl to reikia sugrąžinti kaltinamąjį aktą prokuratūrai, kad jis būtų patikslintas.

Kitus kaltinamuosius atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas palaikė tokį kolegos prašymą.

Tuo metu byloje dalyvaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė laikėsi pozicijos, kad leidimai buvo gauti nusikalstamai ir neteisėtai, naudoti taip pat neteisėtai.

Teismas atmetė tokį kaltinamųjų prašymą ir pradėjo bylą nagrinėti iš esmės.

Baudžiamasis kodeksas kaltinamiesiems už tokias veiklas numato laisvės atėmimą iki 8 metų, o įmonei – baudas.​

INFORMACIJA

Susisiekimo ministerija dar pernai balandį pranešė, kad bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvo nustatyta sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Teigiama, kad valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Išaiškėjus šiai piktnaudžiavimo schemai per pirmąjį ketvirtį 50-60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau ji turėjo leidimus 20 transporto priemonių.

Pernai liepą Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės teismui perdavė pirmąją baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu pareikšti bendrovėms „Feltura“ ir „Ramotransa“ bei su jomis susijusiems asmenims Donatui Baužinskiui, Audriui Zukui ir Ramūnui Ščiukai. Įtariama, kad jų atveju transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos trejus metus – iš viso keltasi 1151 kartą nesumokėjus daugiau nei 91 tūkst. eurų mokesčio. Dalį padarytos žalos kaltinamieji jau atlygino.


2019-03-05

Vienas komentaras apie “Pradėjo nagrinėti dar vieną keltų leidimų bylą”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt