„Tikrai nėra pareikšti įtarimai nei man, nei bendrovei. Dabar tik aiškinamės, žiūrim, dar tikrai anksti kalbėti apie kokius nors ikiteisminius tyrimus“, – taip pernai rugpjūčio pabaigoje „Atvirai Klaipėdai” tvirtino uostamiestyje ir Neringoje atliekas vežančios bendrovės „Ecoservise Klaipėda“ vadovas Laimonas Žemaitis. Tačiau jau šią savaitę jis turėjo išmėginti teisiamųjų suolą Klaipėdos apylinkės teismo rūmuose.

Tiesa, bendrovės vadovas teisme nepasirodė, nes esą turėjo netikėtai išvykti, o atsakomybę dėl tokio akibrokšto bandė prisiimti jo advokatas Jovitas Elzbergas, teisėjai Laimutei Venckuvienei žadėjęs, kad šiame procese daugiau tokie įvykiai nepasikartos.

Ketvirtadienį į šį teismą atkeliavo byla, kurioje kaltinimai dėl neteisėto nemokamo naudojimosi keltais pareikšti bendrovei  „Altransma”, jos vadovui Albertui Markauskui (dešinėje), „Ecoservise Klaipėda” logistikos vadovui Rimantui Strakšiui (kairėje) ir šios bendrovės vadovui Laimonui Žemaičiui. Pastarasis leido sau neatvykti į posėdį dėl neva netikėtos kelionės, kurios negalėjo atidėti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ne vienas ir ne du atvejai

Susisiekimo ministerija dar pernai balandį pranešė, kad bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvo nustatyta sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Teigiama, kad valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Išaiškėjus šiai piktnaudžiavimo schemai per pirmąjį ketvirtį 50-60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau ji turėjo leidimus 20 transporto priemonių.

Pernai liepą Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės teismui perdavė pirmąją baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu pareikšti bendrovėms „Feltura“ ir „Ramotransa“ bei su jomis susijusiems asmenims Donatui Baužinskiui, Audriui Zukui ir Ramūnui Ščiukai. Įtariama, kad jų atveju transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos trejus metus – iš viso keltasi 1151 kartą nesumokėjus daugiau nei 91 tūkst. eurų mokesčio. Dalį padarytos žalos kaltinamieji jau atlygino.

O ketvirtadienį į šį teismą atkeliavo analogiška byla, kurioje kaltinimai pareikšti bendrovei  „Altransma”, jos vadovui Albertui Markauskui, „Ecoservise Klaipėda” logistikos vadovui Rimantui Strakšiui ir L. Žemaičiui.

Klaipėdos teisėsaugininkai iš viso atliko 6 tokius ikiteisminius tyrimus.

Kuo kaltina?

Naujausią bylą teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė.

Joje minėtiesiems asmenimis ir bendrovei pateikti kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Įtariama, kad transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos daugiau nei metus.

Ikiteisminio tyrimo duomenų visuma esą leidžia manyti, kad L. Žemaitis ir logistikos vadovas R. Strakšys 2017 metų pradžioje ėmėsi ieškoti įmonės, kuri galėtų iš Neringos išvežti užterštą gruntą. Įtariama, kad šiam darbui suradus „Altransma”, ieškota būdų, kaip sutaupyti.

Tada esą buvo pasirašytos kelios automobilių panaudos sutartys, kuriomis Klaipėdos bendrovė perleido neatlygintinai valdyti ir naudoti transporto priemones (krovininius automobilius ir priekabas) Neringoje registruotai įmonei. Taip buvo išvengta būtinybės kiekvieną kartą mokėti beveik 80 eurų siekiančio vienkartinio persikėlimo keltais mokesčio kroviniams automobiliams ir 58 eurų nustatyto mokesčio priekaboms ir puspriekabėms.

„Surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų visuma leidžia įtarti, kad automobilių panaudos sutartys buvo suklastotos, nes realiai transporto priemonės buvo naudojamos Klaipėdos įmonėje, kitoms bendrovėms naudotis nebuvo perduotos”, – konstatuoja prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, anot prokuratūros, leidžia įtarti, kad per daugiau nei metus į Kuršių neriją iš viso keltasi 324 kartus, nesumokėjus beveik 25 tūkst. eurų mokesčio. Dalį padarytos žalos A. Markauskas jau atlygino.

Baudžiamasis kodeksas kaltinamiesiems numato laisvės atėmimą iki 8 metų, o įmonei – baudas.​

Padarė akibrokštą

Į pirmąjį teismo posėdį atvyko tik A. Markauskas, kuris yra ne tik UAB „Altransma” vadovas, bet ir vienintelis savininas, bei R. Strakšys, o L. Žemaitis nepasirodė.

Jo advokatas J. Elzbergas teismui aiškino, kad klientas tik praėjusią savaitę sužinojo, kad kam ir jo žmonai motina buvo nupirkusi lėktuvo bilietus į užsienį, kurių esą jau nebuvo galimybės pakeisti.

„Kitame posėdyje jis besąlygiškai dalyvaus. Derino su manimi ir čia mano kaltė. Tiesiog nesusipratimas”, – tikino advokatas ir žadėjo teismui pateikti rašytinius įrodymus.

Tačiau prokurorė I. Mačiulienė už tokį nusižengimą prašė skirti sankciją L. Žemaičiui. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą be pateisinamos priežasties į teismą neatvykę kaltinamasis gali būti atvesdinamas.

„Jei teismas numatytų sankciją, turėtų bausti advokatą, o ne kaltinamąjį. Užtikrinu, kad daugiau nė vieno posėdžio nepraleis”, – tikino Jovitas Elzbergas.

Nors bylos nagrinėjimas dėl tokio L. Žemaičio poelgio ir nebuvo pradėtas bei teko atšaukti į jį iš Kauno ir Vilniaus turėjusius atvykti liudytojus, teismas leido A. Markauskui ir „Altransmai” atstovaujančiam advokatui Mindaugui Repšui pagarsinti savo prašymą.

Jis aiškino, kad kilo abejonės dėl kaltinimo akto atitikimo Baudžiamojo proceso kodeksui.

„Mano ginamasis Markauskas pagal susitarimą su „Ecoservise Klaipėda” vykdė vežimus iš Kuršių nerijos į žemyninę dalį. Buvo padaryti 324, tačiau tik dalis iš tų vežimų vykdyta „Ecoservis Klaipėda” užsakymu, o kitą dalį panaudodama tuos pačius leidimus bendrovė vykdė „Lemminkainen Lietuva” užsakymu. Už tą dalį pilnai atlygino žalą, o kaltinimuose šie epizodai nėra išskirti. Jei reikės atriboti kaltinimus pagal subjektus, bus visiškai neaišku. Reikia sugrąžinti kaltinamąjį aktą prokuratūrai, kad patikslintų”, – dėstė advokatas.

Tačiau prokurorė aiškino, kad kiekvienas leidimo panaudojimas buvo neteisėtas – nesvarbu kokiu tikslu ir ką vežant.  Anot jos, byloje aiškiai matyti, kad „Lemminkainen Lietuva” užsakymu buvo padaryti 120 reisų.

Kadangi byla nebuvo pradėta nagrinėti, teismas nesiėmė vertinti tokio prašymo, tik paskyrė kitą posėdį.