[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė antradienio rytą pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui ir vėl į ją išrinktam Viačeslavui Titovui yra pareikšti įtarimai dėl įžeidžiančių atsiliepimų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Politikui gresia atsakomybė pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl mirusiojo atminimo paniekinimas, dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir dėl viešo pritariamo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūroje buvo priimtas po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog 2018 m. liepos 18 dieną V. Titovas miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu svarstant klausimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago atminimo įamžinimo  pareiškė kad jo iniciatyva buvo nužudyti 8000 piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius. Šią informaciją jis taip pat publikavo ir savo socialinio tinklo paskyroje.

Pasak kaltinimą byloje palaikančio Simono Genio, V. Titovui už tai gresia iki dviejų metų nelaisvės.

Prieš prasidedant teismui šalia I. Kanto ir S. Daukanto gatvių sankryžos piketą surengė „Eglės” seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė, dažnai įvairiuose piketuose dalyvaujantis Virginijus Partaukas ir dar vienas klaipėdietis. Į posėdį be jų atėjo ir teismuose reikalų jau turėjęs Olegas Titorenko ir dar keletas žmonių. Posėdyje taip pat dalyvauja Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas, žurnalistas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Byla nagrinėjama beveik pilnoje salėje – nemažą dalį joje esančių žmonių sudarė ir žurnalistai.

Partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kaip nukentėjusioji, į bylos posėdį neatvyko ir prašė ją nagrinėti jai nedalyvaujant. Teisėja pagarsino jos kreipimąsi, kuriame moteris teigė, kad „niekšiškas Titovo siekis apjuodinti, paniekinti” jos tėvo atminimą sukelia jai daug moralinio skausmo, kuris atsiliepia ir sveikatai. Anot jos, siekis paniekinti A. Ramanausko-Vanago  atminimą, pasėti nesantaiką tarp tautų yra KGB metodika. Civilinio ieškinio šiame procese ji neteiks.

V. Titovas savo ruožtu teigė pasinaudosiantis teise parodymų neteikti – juos surašė ir pateikė teismui.

Kaltinimo skaitymas užtruko daugiau nei pusvalandį.

„Ne iki galo supratau kaltinimo esmę, su juo nesutinku. Suprasti sudėtinga. Kaltės visiškai nepripažįstu”,  – po to pareiškė V. Titovas, kartu pabrėžęs, kad į klausimus atsakinės tik raštiškai.

Kaip specialistas pasisakęs A. Anušauskas teigė, jog surinkus dokumentalius įrodymus nustatyta, jog A. Ramanauskas – Vanagas maždaug dvi savaites birželį-liepą buvo vieno iš 18 vyrų būrio vadu, kuris vykdė valstybinio turto apsaugą Druskininkuose. O sovietinis teismas detaliai nagrinėjo šį epizodą. A. Ramanauskas-Vanagas tada paaiškino, kad šis būrys jokių baudžiamųjų veiksmų nevykdė.

„Jokių duomenų apie jo dalyvavimą holokauste nėra ir negali būti. Visuose pietinės Lietuvos miesteliuose istorikai yra detaliai ištyrę ir dalyvius, ir aukas. Visą tą laiką Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo pradinės mokyklos mokytojas”, – sakė Seimo narys, pagal surinktą dokumentinę medžiagą parašęs knygą „Aš esu Vanagas”.

Pasak jo, tariamai nužudytų 8 000 žmonių skaičius atsirado iš sovietiniam teismui pateiktos KGB pažymos, nors pačioje byloje nebuvo tokių įrodymų, kurių jau reikėjo, nes buvo 1957 metai, „nebe Stalino laikai”.

„KGB skyriai nepateikė jokių duomenų bylai apie tokius nužudytus asmenis. Buvo tik surinkta apie 300 mirties aktų. Daugiausiai jų žuvo už Vanago rinktinės kontroliuotos teritorijos ribų. Jam konkrečiai priskyrė dviejų – apylinkės pirmininko ir MGB agento sušaudymą, dėl trijų pasipriešinimo dalyvių ir šešių liaudies gynėjų karo teismų ir dar porą epizodų. Apie aštuonis tūkstančius jokių kalbų nėra, bet byloje ir nuosprendyje liko ta KGB pažyma su 8 000″, – sakė A. Anušauskas.

Prokurorui paklausus, kokie buvo pagrindiniai A. Ramanausko-Vanago veiklos motyvai, istorikas sakė, kad toje pačioje byloje partizanų vadas minėjo, jog tai buvo matyti sovietinio režimo žiaurumai ir bandymas jį patį užverbuoti.

Jis priminė, kad okupantai vykdė ir tokias akcijas, kai apsirengdavo partizanų uniformomis ir specialiai žudydavo taikius žmones, kad diskredituotų kovotojų už laisvę autoritetą.

„Adolfas Ramanauskas buvo iš tų vadų, kurie siekė, kad labai preciziškai būtų vykdomi karo lauko teismai, kad taisyklės būtų kuo griežtesnės, apsunkinančios vienasmeniškų sprendimų priėmimą. Karo lauko teismą galėjo organizuoti būrio partizanai, pasitelkę tris jokių nuobaudų neturinčius partizanus, turėjo surinkti įrodymus, o nuosprendį turėjo patvirtinti aukštesnis vadas. Adolfui Ramanauskui galėjo tekti tvirtinti tokius nuosprendžius, kai jis buvo žemesnis vadas, bet tokių duomenų neturiu. Net jei patikėti KGB duomenimis, okupantų nuostoliai po jo inicijuotų taisyklių sumažėjo”, – sakė parlamentaras.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”75835,75836,75837,75838,75839,75840,75841,75842,75843,75844,75826,75845″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]