Antradienį sukanka lygiai metai, kai Klaipėdoje pradėjo kursuoti nauji, žemagrindžiai maršrutiniai taksi, pakeitę kartu su šalies nepriklausomybe užgimusius „mikriukus”.

Dar prieš metus galimybė į mikroautbusą patekti su vaiko vežimėliu atrodė lyg iš fantastikos srities. Martyno Vainoriaus nuotr.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius Gintaras Neniškis sako, jog per metus šios transporto priemonės pervežė apie 1,2 mln. keleivių – užima apie 3 proc. uostamiesčio viešojo transporto rinkos.

„Kasdien maršrutiniais taksi mieste vežame per 3 tūkstančius keleivių, tačiau yra reikšmingų svyravimų darbo ir poilsio dienomis”, – sakė G. Neniškis.

Visi jau metus Klaipėdos gatvėse kursuojantys maršrutiniai taksi yra 2018 m. gamybos transporto priemonės, nudažytos mėlyna spalva, turi švieslentes, kondicionierius, belaidį internetą, vaizdo kameras, išlipimo mygtukus, į juos patogu įvažiuoti ir neįgaliesiems, ir tėvams su vaiko vežimėliais.

Kadangi „mikriukai” yra integruoti į el. bilieto sistemą, jie turi grafikus, o jų realų važiavimo laiką galima stebėti telefone ar stotelėse įrengtose švieslentėse.

Pasak G. Neniškio, daugiausiai keleivių pervežama vasarą, kai jų skaičius per mėnesį siekia per 110 tūkst. Daugiausiai keleivių veža M8, kursuojantis iš Vingio gatvės iki ligoninių miestelio. Šilutės plentu važiuojančio M5 rezultatai kukliausi, tačiau jo keleivių skaičius tolygiai auga.

KKT vadovo teigimu, „mikriukų” keleiviai dažniausiai renkasi kartinius bilietus – elektroninis dieną kainuoja 95 centus, popierinis – eurą (naktinis tarifas – 1,5 euro). Terminuotuosius mėnesinius, kurie suteikia teisę važiuoti ir miesto autobusais, renkasi apie 5-7 proc. keleivių – per mėnesį parduodama iki šimto tokių 35 (darbo dienų) ir 50 (viso mėnesio) eurų kainuojančių bilietų.

„Per metus maršrutiniuose taksi buvo užfiksuotas tik vienas rimtas incidentas, kurio metu nukentėjo keleivė. Tai buvo pačioje darbo pradžioje, kai vairuotojas, užmiršęs, jog vairuoja automobilį su automatine pavarų dėže, netikėtai staigiai sustabdė. Kalbant apie vairuotojų kultūrą, tai ji yra tikrai ženkliai geresnė nei buvo iki reformos – dabar su maršrutiniais taksi važinėja labai mažai senųjų vairuotojų”, – sakė G. Neniškis.

Pasak jo, dabar svarstoma galimybė įrengti keletą naujų sustojimų vietų maršrutiniams taksi – tokios stotelės gali atsirasti Taikos prospekte, galbūt – Panevėžio gatvėje.

Anksčiau buvo svarstoma galimybė maršrutiniams taksi pakeisti šiltojo sezono naktinį maršrutą N1, tačiau bent šią vasarą į gatves ir vėl išvažiuos naktinis autobusiukas.

ISTORIJA

Į uostamiesčio gatves maršrutiniai taksi pradėjo plūsti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pagrindas teikti tokias paslaugas buvo leidimai, kurios išdavinėjo savivaldybės administracija, tačiau ji darė tai visiškai nereglamentuotai – gaudavo bene kiekvienas, kuris paprašydavo. Tuomet buvo įvairiausių kalbų apie atitinkamus mokesčius tam tikriems valdininkams. Maršrutinių taksi aukso amžiaus metais mieste buvo išduota apie 700 tokių leidimų. Miesto politikams, ypač prieš rinkimus imant demonstruoti meilę smulkiajam verslui, šie leidimai vis būdavo pratęsiami įvairiam terminui.

Nepaisant politikų malonės rinka pamažu tvarkydavosi pati – iš verslo savo noru pasitraukdavo tiek pavieniai vežėjai, tiek ir, pavyzdžiui visas 3-iasis maršrutas. 2011-ųjų pabaigoje buvo likę apie 180 leidimų, kurių kiekvienas suteikė teisę vežti keleivius vienu mikroautobusu.

Miesto valdžia ketino jau 2012-aisiais į bendro bilieto sistemą integruoti visus maršrutinius taksi, tačiau vėliau apsispręsta, jog pertvarka nepalies 6, 8, 9 ir 10 maršrutų, kuriems ir toliau penkerius metus bus leista dirbti pagal senąją tvarką. Pirmojo pertvarkos etapo metu buvo panaikinti 2, 5, 7, 11, 14 ir 15 „mikriukų” maršrutų (40 proc. tuomet uostamiestyje važinėjusių transporto priemonių). Juos pakeitė į el. bilieto sistemą integruoti 2A, 7, 13, 11A, 11B, 14A, 15A, 15B, 20 21 ir 21A maršrutai. Du iš trijų konkursų tada laimėjo senieji „mikriukininkai”, kuriems buvo suteiktas prioritetas – „Dešimtas maršrutas“, „Vežesta“ ir V. Mėlinavičiaus individuali įmonė.

Konkursuose nedalyvavusios įmonės UAB „Septintukai” ir L. Averkino individuali įmonė pasiskundė Konkurencijos tarybai. Ji po atlikto tyrimo konstatavo, kad Savivaldybė neteisėtai 2012-aisiais be konkurso sudarė 5 metų trukmės sutartis dėl 6, 8, 9 ir 10 maršutinių taksi paslaugų teikimo. Tai patvirtino ir teismai, tačiau bylinėjimasis užtruko iki 2017-ųjų birželio. Per tą laiką savo noru vežti keleivius 10-uoju maršrutu atsisakė UAB „Dešimtas maršrutas”. Tad toks maršrutas buvo panaikintas nuo 2015-ųjų rugsėjo.

Politikams nusprendus pradėti įgyvendinti ir antrąjį „mikriukų” integracijos etapą konkursinė kartelė buvo užkelta gana aukštai – reikalauta visiškai naujų transporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems. Visgi iš viso konkurse dalyvavo 10 vežėjų. Dalis jų buvo pašalinti dėl netinkamos kvalifikacijos. Konkurso nugalėtojais buvo pripažinta kauniečių „Kautra“,  vežanti M5 ir M6 maršrutais, bei Šiauliuose įsikūrusi „Ridvija” (M8 maršrutas). Jos atitinkamai pasiūlė 61 ct/km ir 62 ct/km kainą.