Viešojoje erdvėje vykstant diskusijai apie esą politikų kišimąsi į prokuratūros veiklą bei skelbiant apie neva dažnus išteisinimus korupcinio pobūdžio bylose, Generalinė prokuratūra siūlo susipažinti su argumentais, faktais bei statistiniais duomenimis, kurie, jos teigimu, „parodo, kad sulaukus kaltinimų kokia nors korupcine veika, tikimybė išgirsti išteisinantį teismo sprendimą yra labai nedidelė – vos keli procentai”. Pranešime kaip pavyzdys pateikiama ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta byla.
Apie išteisinimus
Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai.
„Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Demokratinėje valstybėje yra normalu, kuomet dalis nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami. Tokia situacija neduoda pagrindo teigti, kad asmenys yra nepagrįstai masiškai kaltinami. Šimtaprocentinis kaltinamųjų nuteisimas būdingas tik totalitarinėms ir autoritarinėms santvarkoms”, – rašoma prokuratūros pranešime.
Teigiama, jog pastarųjų ketverių metų išteisinamų pirmos instancijos teismuose asmenų vidurkis – vos 4 procentai, tad išteisintų asmenų, kurie buvo kaltinami padarę korupcines nusikalstamas veikas, procentinė dalis yra nedidelė.
| Korupcinės veikos
(225-228 str.) |
Nuteista | Išteisinta |
| 2015 m. | 92 proc. | 4 proc. |
| 2016 m. | 88 proc. | 6 proc. |
| 2017 m. | 92 proc. | 3 proc. |
| 2018 m. | 92 proc. | 3 proc. |
Apie žalos atlyginimą
Klaipėdos apygardos teisme korpucinio pobūdžio byloje teisiant buvusią prokurorę ir verslininką liudijo ir buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys. Palmiros Mart nuotr.
Teisinėje valstybėje kiekvienas išteisintas asmuo turi turėti teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.
Pagal 2016-2018 metais pateiktus asmenų, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, ieškinius teismuose priimta iš viso 15 sprendimų dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
11 ieškinių buvo atmesta, 4 ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – 31 446 Eur.
Apie tarpininko kyšininkavimo virsmą į prekybą poveikiu
Baudžiamojo kodekso 226 str. „Prekyba poveikiu“ priimtas 2011 m. liepos 5 d., Seimui balsavus už Teisingumo ministerijos parengtus ir Vyriausybės pateiktus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais buvo pakeistas buvusio šio straipsnio pavadinimas „Tarpininko kyšininkavimas“ ir išplėstas šio straipsnio turinys.
Tai reiškia, kad dabar asmenys gali būti patraukiami atsakomybėn tiek už prekybą poveikiu, tiek už kyšininkavimą ar papirkimą ne tik tuomet, kai kyšis yra duodamas ar imamas, bet kai jį duoti ar imti yra siūloma, žadama, susitariama, reikalaujama, provokuojama.
„Persekioti baudžiamąja teisine tvarka asmenis už tokius veiksmus yra ne Specialiųjų tyrimų tarnybos įgeidis, o įstatymo reikalavimas, kurį privalo vykdyti visos teisėsaugos institucijos”, – teigiama prokuratūros pranešime.
Esą teismų praktikoje jau yra pavyzdžių, kai asmenys buvo nuteisti pagal BK 226 str. ne už konkretaus kyšio davimą ar ėmimą, bet už jo siūlymą, žadėjimą, susitarimą, reikalavimą ar provokavimą.
Pateikiamas pavyzdys iš bylos, naginėtos Klaipėdos apygardos teisme.
Teigiama, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu du asmenys (vilnietė prokurorė Rita Aliukonienė ir verslininkas Arūnas Cicėnas – AK pst.) nuteisti pagal BK 226 str. 4 d. už tai, kad pasinaudodami savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio, pažadėję paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.
Prokuratūra pažymi, kad asmenų, kurie kaltinami prekybą poveikiu, lyginant su kitomis korupcinėmis nusikalstamomis veikomis, yra ne tiek jau ir daug (2015-2018 m. kaltinimai pareikšti 54 asmenims), tačiau ir išteisinami jie būna labai retai – per ketverius metu išteisinti tik 4 asmenys.
Už bandymą paveikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją buvusi prokurorė Rita Aliukonienė ir verslininkas Arūnas Cicėnas nuteisti lygtinai. Martyno Vainoriaus nuotr.
| 226 str.
Prekyba poveikiu |
Nuteista | Išteisinta |
| 2015 m. | 93 proc. (13 iš 14) | 0 proc. (0 iš 14) |
| 2016 m. | 78 proc. (14 iš 18) | 22 proc. (4 iš 18) |
| 2017 m. | 100 proc. (15 iš 15) | 0 proc. (0 iš 15) |
| 2018 m. | 100 proc. (7 iš 7) | 0 proc. (0 iš 7) |
| 25 str. Kyšininkavimas | Nuteista | Išteisinta |
| 2015 m. | 86 proc. (57 iš 66) | 9 proc. (6 iš 66) |
| 2016 m. | 81 proc. (35 iš 43) | 19 proc. (8 iš 43) |
| 2017 m. | 92 proc. (24 iš 26) | 4 proc. (1 iš 26) |
| 2018 m. | 89 proc. (24 iš 27) | 4 proc. (1 iš 27) |
| 227 str. Papirkimas | Nuteista | Išteisinta |
| 2015 m. | 93 proc. (713 iš 768) | 1 proc. (5 iš 768) |
| 2016 m. | 92 proc. (432 iš 466) | 1 proc. (6 iš 466) |
| 2017 m. | 96 proc. (340 iš 352) | 0 proc. (1 iš 352) |
| 2018 m. | 90 proc. (238 iš 265) | 2 proc. (5 iš 265) |
| 228 str. Piktnaudžiavimas | Nuteista | Išteisinta |
| 2015 m. | 74 proc. (89 iš 121) | 25 proc. (30 iš 121) |
| 2016 m. | 55 proc. (23 iš 42) | 38 proc. (16 iš 42) |
| 2017 m. | 61 proc. (35 iš 57) | 25 proc. (14 iš 57) |
| 2018 m. | 75 proc. (52 iš 69) | 12 proc. (8 iš 69) |
Iš viso 2015-2018 metais prokuratūra teismams perdavė 64 baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo (BK 225 str.), 27 – dėl prekybos poveikiu (BK 226 str.), 1084 – dėl papirkimo (BK 227 str.) ir 104 – dėl piktnaudžiavimo (BK 228 str.).
0 Comments