Neseniai vienas mano pažįstamas pasiteiravo, kaip vyksta mūsų namo renovacija – gal jau atnaujintame name gyvenu. Atsakiau, kad ne, nors norėčiau.
Pastoliai aplink namą. Apie tai kol kas tik svajojame. PxHere nuotr.
„Kaip tai? Juk jau metus apie tai kalbi“, – tarstelėjo jis.
Na, žmonės linkę perdėti. Ne metus, o 9 mėnesius. Nors jie, tiesą pasakius, tęsiasi visą amžinybę.
Tačiau tas pažįstamo klausimas buvo tarsi spyris į užpakalį, privertęs atlikti trumpą žodžių ir veiksmų reviziją, kurios suvestinė – puikus pagrindas daryti tam tikras išvadas, aišku, atsiranda erdvės interpretacijoms.
Taigi, trumpa daugiabučio atnaujinimo chronologija nuo idėjos:
2018 metų rugsėjis. Telefoninis pokalbis su namą administruojančios bendrovės specialistu – norime, kad namas būtų renovuotas, nuo ko turėtume pradėti? Gauta trumpa instrukcija, nurodoma pateikti prašymą administratoriui organizuoti susirinkimą dėl renovacijos.
2018 metų spalio pradžia. Prašymas administratoriui pateiktas. Gautas žodinis atsakymas, kad susirinkimas vyks tų pačių metų spalį-lapkritį.
Susirinkimas įvyko 2019 m. kovą.
Po susirinkimo namo gyventojai administratoriui pateikia prašymą dalyvauti namų atnaujinimo programoje. Su reikiamu skaičiumi parašų.
Administratorius informuoja, kad kitas žingsnis – investicijų plano rengimas. Vėl duotas žodinis patvirtinimas, kad per porą mėnesių bus rastas rangovas, kuris tą planą parengs.
Po dviejų mėnesių investicinio plano rengėjų nėra. Administratorius sako, kad turi daug darbo – renovacija veja renovaciją, tad niekaip nespėjama prie mūsų projekto prieiti.
Be to, kalba mūsų daugiabutį administruojančios įmonės darbuotoja, kažkuri Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga panoro pakeisti tokių paslaugų pirkimo kriterijus – lyg norima kažką sugriežtinti.
Tai kam pirkti, jeigu po to reikės keisti.
Tai net nesitikėkite vasarą, rudenį – gal, sako specialistas kitame laido gale. Nes pakeitimų iniciatoriai ir vykdytojai visai neskuba.
O jeigu neskuba jie, tai ir gyventojai neturėtų skubėti – tokias paraleles įžvelgė jis. Atseit – vasara, atsipalaiduokime.
Štai taip atrandamas ryšys tarp Vilniuje esančios valdžios įstaigos kabineto ir kambario pasenusiame Klaipėdos daugiabutyje.
Jeigu neskuba tas, iš kabineto, priverstas neskubėti ir tas, kuris sėdi kambaryje ir svajoja apie efektyvesnį šildymą ir gražesnę aplinką.
Kai terminai tokie ilgi – atsiranda erdvės įvairiausiems pamąstymams. Pavyzdžiui, ar galima pasitikėti administratoriumi? Ar jis nemeluoja?
Jeigu nemeluoja (aš tuo linkęs tikėti matydamas, kokiais tempais Klaipėdoje renovuojami seni daugiabučiai) ir darbo krūviai smarkiai išaugo, tai kodėl nesamdomi papildomi darbuotojai – juk administratorius privalo operatyviai atsakyti į klausimus ir teikti kokybiškas paslaugas.
Negi klientas jau tapo neteisus? Negi klientai skirstomi į geresnius ir blogesnius. Tokius, kurie gali laukti, ir tokius, kur nelabai.
Ir jeigu administratorius nemeluoja (šioje vietoje mano pasitikėjimo mažiau) dėl keičiamos investicinio plano rengėjų pirkimo tvarkos – tai kodėl delsia tie, kurie tuos pakeitimus inicijuoja?
Juk už programų, susijusių su būsto atnaujinimu, įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Aplinkos ministerija, jeigu ką. O aš tikrai atsimenu pačios ministerijos (ar jai pavaldžių įstaigų) raginimus dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programose.
Ragino paskubėti, o patys neskuba. Gal irgi nesuspėja? Gali būti. Bet valstybė – per daug gremėzdiškas ir nerangus aparatas, kad galėtų staigiai sureaguoti į greitus pokyčius: neretai sureaguojama tada, kai didžiausios problemos jau būna išspręstos.
O mes laukiame ir galvojame, kodėl tie procesai tokie ilgi.
Nes prašymas dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje – tik mažas žingsnelis šiame procese, šioje stadijoje klausimų tikrai daugiau nei atsakymų. Tik apgraibomis žongliruojame skaičiais, kiek visa tai galėtų kainuoti bendrai ir kiekvienam butui atskirai.
Net būsimų namo spalvų neįsivaizduojame.
Ką ten spalvų – ta riba, iki kurios sugebėjome nueiti per 9 mėnesius, dar toli gražu nereiškia, kad namas apskritai bus renovuotas.
Bet ar verta dėl to nerimauti? Vasara, atsipalaiduokime, kaip užsiminė administratorius.
Ankstesnės renovacijos dienoraščio dalys:
Renovacijos dienoraštis: ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė?
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? II dalis
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? III dalis
Namo gyventojas. Adreso ir kitų duomenų nenurodysiu, kad šis tekstas nebūtų suprastas kaip poveikio priemonė ar bandymas išsireikalauti palankesnių sąlygų. Apie šį projektą nežino net mano kaimynai. Kol kas.
UAB,,Paslaugos būstui” mūsų namo renovacijos nepradeda jau 4 metai. Investicinis projektas buvo paruoštas dar seniau. Derinimai šioje kontoroje vyksta mėnesių menesiais. Per tiek laiko pabrango viskas: medžiagos, darbo jėga, bankų palūkanos. Tokia politika – baisu. o ką daryti? žmonės bejėgiai. Administratoriai privatūs, stengiasi kuo didesnes kišenes prisikišti, Savivaldybės klekkai į viską žiūri pro pirštus ir gyvename kaip bonžai – žolė nepjauta, laiptinės nevalytos, kiemai skylėti..