Miestas, Svarbu

Senojo turgaus aikštė: teiks paraišką finansavimui (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-01


Savivaldybės administracija prašo politikų leisti teikti paraišką dėl  2,6 mln. eurų europinio ir valstybės biudžeto finansavimo, kuris būtų panaudotas Senojo turgaus aikštės, paviljono ir aplinkinių gatvelių rekonstrukcijai. Pati savivaldybė ketina prisidėti apie 625 tūkst. eurų – suma padidėjo 250 tūkst. eurų, nes nutarta kartu rekonstruoti ir Bružės gatvelę bei Turgaus aikštės tęsinį.

Tikimasi, kad realūs darbai gali prasidėti baigiantis kitų metų vasarai.

„Oro grupės” nuotr.
Diskusijos ir dėl vietų automobiliams

Savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narius pirmadienį informavo, kad paraišką reikia pateikti iki liepos 31 d.

Pasak jos, vasarį turėtų būti baigtas techninis projektas, tad vasaros viduryje ar labiau rudens link tikimasi turėti ir rangovą.

Projektas yra suskirstytas į keturis etapus. Pirmasis apima aikštės, antrasis – Šaltkalvių, Aukštosios ir Skerdėjų gatvių, trečiasis – lauko prekybos paviljono, ketvirtasis – Bružės g. ir Turgaus aikštės tęsinio (nuo Turgaus a. 21 namo iki Pilies g.) sutvarkymą.

E. Jurkevičienės teigimu, projekto įgyvendinimas gali užtrukti apie dvejus metus.

Komiteto narys Vidmantas Dambrauskas teiravosi, ar nekils problemos dėl automobilių statymo, nes numatoma aikštės paskirtis „nei penki, nei devyni”.

„Gal galima ten tik parkingą padaryti? Jei nebus parkavimo, kur statys mašinas? Šita vieta dings, naujų neatsiras”, – teigė politikas.

Tačiau komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad šiuo projektu atstatoma buvusi erdvės paskirtis – aikštė – ir dėl to parkingas ten esą negalimas. Anot jos, apie aikštę yra numatyta įrengti naujų stovėjimo vietų.

Jai antrindamas Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas akcentavo, kad aikštė bus multifunkcinė, archeologai nesenai aptiko seną čia buvusį šulinį, kuris bus eksponuojamas kaip fontanas.

Anot R. Zulco, dabar atliekama Bangų gatvės daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės projekto ekspertizė (šį projektą buvusi valdžia ketino stabdyti dėl per didelės kainos), naujos stovėjimo vietos yra numatomos ir prie Sinagogų gatvės.

Politikai taip pat išreiškė nuogąstavimus, ar rekonstrukcijos metu nebus nutraukta turgaus veikla, tačiau R. Zulcas patikino, kad Naujojo turgaus pavyzdys rodo, jog viskas tokiais atvejais gali būti suderinta.

„Svarbiausia, kad būtų darnus judumas”, – savo ruožtu sakė liberalė Alina Velykienė.

R. Zulcas teigė, jog šis reikalavimas bus įgyvendinamas naudojant vadinamąjį universalų dizainą.

Galiausiai A. Velykienė pareiškė, kad nuo klausimo svarstymo turėtų nusišalinti konservatorius Andrius Petraitis, nes jo brolio valdoma bendrovė Tilžės turgus galimai pateikė pasiūlymą įsigyti 49 proc. savivaldybės valdomos UAB Senasis turgus akcijų.

Visgi A. Petraitis nenusišalino ir kaip dauguma komiteto narių pritarė tokiam sprendimo projektui – susilaikė tik valstietis Viktoras Senčila.

Pirminės idėjos jau buvo pristatytos

Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymo techninį projektą (įskaitant geologinius, archeologinius tyrimus ir projekto vykdymo priežiūrą) rengia Savivaldybės konkursą laimėjusi MB „Altitudės”. Jis atsies 127 550 Eur .

Bendrijos architektai kovo viduryje visuomenei jau pristatė pirmines idėjas.

„Istorinėje aikštėje neturėtų likti automobilių – tik kelios vietos vakarinėje dalyje. Aplink aikštę turėtų būti riboti transporto srautai su leidimais, skirtais aptarnauti čia esančius pastatus. Asfaltas būtų keičiamas į senamiestinio tipo, bet patogią judėti dangą – granito arba šlifuoto betono plokštes. Aikštės viduryje būtų projektuojamas seklus, saugus fontanas, reprezentuojantis čia buvusį šulinį, kuris buvo reikalingas galvijams girdyti. Būtų atkuriami medžiai su apvaliais suolais, aplink juos įrengti akcentiniai šviestuvai. Ant senųjų elektros stulpų – kryptiniai LED prožektoriai. Numatomas ir aplinkinių fasadų apšvietimas”, – apie aikštės viziją tada pasakojo architektė Gerda Antanaitytė.

Numatoma, kad aikštėje būtų vykdoma prekyba nuo mobilių prekystalių, autofurgonų. Švenčių metu čia galėtų būti sumontuojama scena, žiemą aplink fontaną galėtų atsirasti čiuožykla.

Sutvarkant gatveles numatoma sumažinti per aukštus, nepatogius šaligatvių bortus.

Planuodami paviljono rekonstrukciją architektai konstatuoja, kad esamas kolonų tinklas yra racionalus ir logiškas, reikia tik kai kurias pakeisti ar sustiprinti.

Toks variantas laikomas racionaliu ir dėl to, kad leistų išvengti didžiulio masto brangių archeologinių tyrimų. Numatoma tik pakeisti žmonių judėjimo schemą, kad būtų geriau matoma, kas pardavinėjama ant prekystalių.

Paviljoną numatoma apjuosti mobiliomis pertvaromis, kad prekeiviai būtų apsaugoti nuo vėjo. Kartu tai padėtų atkurti dingusios gatvelės perspektyvą. Paviljoną numatoma perdengti klijuoto medžio kesonine perdanga, kaip „duoklė fachverkinei architektūrai”. Ant paviljono numatoma suplanuoti terasas.

ISTORIJA

Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Friedricho priemiesčio turgus. Tačiau centrine prekyviete ji netapo. 1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su Senamiesčiu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi. Vokiečiai ir toliau jį vadino Frydricho, o lietuviai – Galvijų turgumi. Šalia turgavietės veikė karčemos-viešbučiai.

2014 m. pristačius Senojo turgaus kvartalo viziją tuometinis Klaipėdos mero patarėjas, „Senojo turgaus“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas žadėjo, kad „per artimiausius 5 ar 7 metus vizijai realizuoti ketinama skirti per 60 mln. litų”.


2019-07-01

2 komentarai apie “Senojo turgaus aikštė: teiks paraišką finansavimui”

  1. Martynai savo straipsniu :). Tu čia, žinoma, nei prie ko. Na o Vidmantui Dambrauskui administracija jau kabina makaronus arba senas anekdotas kaip politikai mokosi suvokti administracijos investicinių subtilybių. J.Simonavičiūtė jau kelintą dešimtmetį stropiai miestą projektuoja, todėl viską žino ir net 3 bendruosius planus miestui “parengė”. Iš ties matome, kaip kuriasi gerovės miestas būsimoje gerovės valstybėje. Tačiau gerai, kad nors vienas yra kuriam kyla klausimų. Žmogus intuityviai jaučia :), kad čia kažkas negerai. Gaila tik , kad vienam. Teiginiai, kad – buvo projektas pristatomas, kažin ar švelniai tariant korektiškas, nes nelabai kas ir suprato kas čia planuojama daryti. Tada susirinkusieji piktinosi automobilių parkavimo problema, bet tai tik viena maža detalė. Na pvz. kaip bus su ta aikšte kai nevyks prekyba – kur dings visi stalai stoginės ir pn. Ar liks aikštėje, tai kur? Ar šioje zonoje prekyba vyks tik tiesiai iš transporto. Tada klausimas iš kokio – lengvojo, autobusiukų ar krovininio (nuo to priklauso apkrovos į gruntą ir aikštės konstruktyvas – tai pinigai) ? Jei tai turgaus prekybos zona iš transporto tai ar tikslinga šioje zonoje daryti fontaną pasisėdėjimams. Jei ne iš transporto, tai kokiu būdu ir iš kur tas prekes teks atsigabenti – vežimėliais, bet tada kur jie bus sandėliuojami? Turguje ar ten Bangu ar kt. gatvėje. Paaiškinta – iš kažkur kažkaip – pasaulyje taip daroma. Vėjai – tokio durnumo niekas taip nedaro ir jeigu turistas turgaus ūkio nemato, tai dar nereiškia, kad jo nėra. Turgus turi didelį ir sudėtingą ūkį, o kai jis susipynęs ir su gyvenamaisiais namais esančiais aplink turgų, tai uždavinys tik sudėtingėja. Bet tai tik patys lengviausi klausimai, į kuriuos projekto rengėjai nieko negalėjo atsakyti. O kaip su nauja gatve per esamą parkingą, kaip žiedo rekonstrukcija, kaip su istoriniais miesto vartais ir t.t. – begale klausimų. Sutvarkysime puse turgaus aikštės dangas, o aplink aikštę esančių namų inžinerinių komunikacijų kokia būklė niekas net nežino. Po to ardysime tvarkydami kanalizacijas ir lietaus nuotekas ar šilumos tinklus modernizuosime. O gal reikia jau dabar numatyti inžinerinius koridorius infrastruktūrai ir nuo jos pradėti? Tvarkome aikštę, o aplink ją namų fasadai liks nušiurę? Smulkmena, bet ar ir juos tvarkysime, nes planuojama pakabinti žibintus, tad reikės kirsti sienose kabeliams štrabas? O gal kabelius tvirtinsime ant fasadų? Koks ten parengtas esamo centrinio paviljono projektas – niekas nematė ir patys autoriai teigė nežinantys. Rytinė turgaus dalis visiška abrakadabra ir klejonės. Raudonų esamų nutriušusių sovietinių plytų kolonos deklaruojamos kaip didelė vertybė tad siūloma jas išsaugoti ir ant jų pastatyti kažkokias dirbtuves. O kaip su tų kolonų pamatais, ar jie laikys? Paradoksas – vienoje turgaus pusėje darysime fontaną ir akmenines dangas, o kitoje pusėje taupysime saugodami sovietinių plytų kolonas? Tai ar tada jos vertybė ar nenoras daryti privalomą archeologiją? Geriau sakykime, kad nieko mes nežinome, sukišime dabar kelis mln. ir pakeisime tik esamas dangas ir betoninius el. stulpus į špižinius lenkiškus ( labai gražius-brangius) Viskas bus kaip buvę – nebijokite. Visi bus ramūs, žinoma, jei į tą turgų po “rekonstrukcijų” kas nors bevažiuos. Tad Tilžės turgui gal reikia pirkti Naujojo turgaus akcijas ar planuoti statyti daugiabučius. Tada viskas ok. Tik kam tada keisti tas dangas iš biudžeto lėšų. Turgus visam sviete turistų traukos centras. Na negalima tokio sudėtingo objekto taip atmestinai, gabalais po aikštę, po namą projektuoti. Statyti gabalais -prašau. Negali tokiems sudėtingiems objektams ( ir visiems) vadovauti Investicijų departamentas kuriame nėra nei vieno specialisto tai suvokiančio ir pasekmes matome (baseinas, sąjūdžio parkas, atgimimo aikštė, bastijonų tiltas, dangės skveras, dangės gatvė). Šio departamento pareiga užtikrinti reikalingą ir savalaikį finansavimą. Projektavimo proceso inicijavimui, užduočių kūrimui yra Urbanistinės plėtros departamentas su visais savo skyriais ir specialistais. Tokiam “turgaus projektui realizuoti ” reikia 5-7 metų kruopštaus darbo ir kad projektavimo procesas būtų valdomas “vienose rankose” – visi galai. Tada ir statyba kainuos dvigubai pigiau ir prekybininkai džiaugsis ir turistam bus ne gėda ir senamiesčio žmonėms nauja erdvė. Bet, politikai žino geriau.

    • Labai tikslus ir teisingas komentaras, pritariu 100 proc.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt