Miestas, Svarbu

Bendrasis miesto planas: sudėliojo taškus (7)

Justė Petrauskaitė, "Atviros Klaipėdos" praktikantė
2019-07-04


Preliminariems Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) sprendiniams viešinti skirtų renginių ciklą apibendrino trečiadienio rytą vykusi speciali konferencija, užtrukusi net keturias valandas bei sulaukusi nemenko gyventojų susidomėjimo.

Konferencijos metu pasisakiusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser akcentavo ypač kontrastingą vaizdą tarp urbanizuotos Klaipėdos teritorijos ir vos žmogaus rankų paliestos Smiltynės.

„Iš miesto galima pasiekti vienus gražiausių paplūdimų per penkias minutes – tai nuostabu, tad tęstinumas – pats geriausias kelias“, – teigė A. Feser.

Parko direktorė atkreipė dėmesį, jog Smiltynėje turi būti aukščiausio lygio aptarnavimo objektai, būtina tvarkyti nuotekų sistemą. Planuojamas Smiltynės miško parko įrengimas, tikimasi atstatyti kurhauzą, ji pasidžiaugė, kad ima judėti senosios smuklės „Strandhalle“ darbai.

Šiek tiek šurmulio salėje sukėlė uosto bendrųjų sprendinių pristatymas. Pasipiktinimą sukėlė tai, jog nors yra svarstomos dvi uosto plėtros galimybės – Būtingėje ir Melnragėje, pristatoma tik pastaroji.

„Visi pristatymai kalba apie Melnragės variantą, apie Būtingę – tylima. Ar tai kažkoks dvigubas žaidimas?“ – klausė kai kurie atėjusieji gyventojai.

„Mes kalbame apie BP, todėl ir rodome Melnragės variantą – jis darytų įtaką miestui. Būtingė – pakankamai toli, galimybių studija parengta, ten darbai atsieitų vienu milijardu daugiau“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas Algimantas Kungys, sulaukęs replikų, kad skaičiuojama netolygiai: esą Melnragėje skaičiuojami tik pirmojo etapo kaštai, Būtingėje – dvigubai didesnis projektas.

Kaip ir ankstesniuose viešinimo renginiuose, architektas urbanistas, Klaipėdos BP rengėjas Saulius Motieka pabrėžė, jog bus stiprinama policentrinė miesto struktūra, iš esmės skiriasi sprendiniai – nebėra sklypų, atsiranda nagrinėjami rajonai, kurie yra funkcinio zonavimo pagrindas. Tai, pasak architekto, leidžia operuoti tiksliais techniniais-ekonominiais rodikliais, sureglamentuoti funkcines teritorijas. Tikimasi Smiltynėje, Melnragėje ir  Giruliuose stiprinti rekreacinį potencialą, Šiauriniame rage numatomos galimybės mokslo kompetencijų proveržiui, parengtas mokyklų ir vaikų darželių modeliavimas tam tikruose rajonuose.

Konferencija buvo tiesiogiai transliuojama savivaldybės tinklalapyje, ten turėtų būti išsaugotas ir jos įrašas.

INFORMACIJA

Birželio mėnesį rengtų viešinimo renginių metu buvo surengti susitikimai su Marių, Baltijos, Danės ir Pajūrio rajonų grupėms. Pradžioje menkas gyventojų susidomėjimas vis augo: Danės rajonų grupės viešinimo renginyje gyvai buvo užduoti 36 klausimai, Pajūrio – 29. Iš viso per šį laikotarpį buvo gauti 239 gyventojų pasiūlymai, daugiausia jų aktualūs paskiriems teritorijų savininkams. Gyventojų pasiūlymai vis dar priimami iki viešojo svarstymo, kuris planuojamas rugsėjo – spalio mėnesiais.


2019-07-04

7 komentarai apie “Bendrasis miesto planas: sudėliojo taškus”

  1. ar taškai ,Juste, socdemų pradėtas dėti daug anksčiau ir galutinai padėtas jis 2013-06-27, kai Vyriausybė nutarė, kad nuo 2014-01-01 pradeda galioti nauja LR teritorijų planavimo įstatymo redakcija leidžianti rengti du bendruosius planus viename mieste. Dabar tik vyksta, jau porą metų trunkantis, spektaklis žiūrovams. Taktika teisinga. Aktoriai ir žiūrovai jau pavargo vieni nuo kitų. Finale dar atsiranda vienas kitas naujas nedrasus artistas ( Kungys, LAS, Fešer) , bet scenoje dekoracijos vis tos pačios. Aktoriai pradžioje, pirmame veiksme buvo šiek tiek išsigandę ( 4 koncepcijos varijantai) , bet antrieji, žiūrovai, vis dar kantriai stebi matyt tikėdamiesi šventos dvasios apsireiškimo finale. Aktorius, vaidinantis urbanistą Saulių Motieką visiems iš scenos šaukia finale – jei jau dabar Lietuvos Bendrojo plano koncepcijoje uosto plėtra numatoma ir Klaipėdoje, tai ko jūs dar tikitės, kažkada? Bet žiūrovai nenori nieko girdėti -jiems duok apsireiškimą. Ir, kol jo nėra, postringauja apie kalveles ir senai dingusių bažnyčių bokštus. Didis uostų kūrimo urbanistas Ežys dar nori pasitikrinimui suskaičiuoti uostų plėtros kapeikas ir tarti AK svarų Ežio žodį. Tuo tarpu jau nebeapsikentusios, kelios Klaipėdos moterėlės, per pertraukėlę, Vilniuje, ėmė ir pagaliau užlaužė nors aplinkos ministrą K.Mažeiką dėl taršos. Aišku tuo pačiu leisdamos ir vėl pasipuikuoti S.Skverneliui – “apginti visos Lietuvos ir Klaipėdos žmones” nauju taršos įstatymu. Didi džiugi žinia miestui spektaklio finale. Tačiau ir vėl, nei spektaklio aktoriai, nei žiūrovai nuo šios žinios net nesumirksėjo ir dekoracijų net nebandė keisti. Spektaklis baigiasi. Aktoriai nei norėjo nei galėjo, o žiūrovas taip ir nepajėgė suvokti kas yra priežastis ir kas yra pasekmė. Sutinku, iš ties, linksmiau su stotelėmis ir nosimis gaudyti pakemonišką taršą, nei eliminuoti taršos šaltinį ir ypač, lobistinį įstatymą. Visiems bus ką veikti. Tuoj inauguruosime naują bankininkų užaugintą mesiją, iki šiol nieko nesukūrusį, bet dabar jau nauju mero patarėju kūrimui tapusiu, L. Makūnas greit sukurs 20 000 naujų darbo vietų mieste ir bus GEROVĖS miestas ir žinoma, valstybė.

  2. gal kas gali imesti nuoroda is kur imamos kainos Butinges ir Klaipedos variantu ir kur rasoma, kad lyginant vertinami skirtingos apimties objektai? Noretusi zinoti ar cia faktai, ar kliedesiai 😉

    • Iš uosto svetainės Atnaujinta Studija jau pašalinta, bent jau man nebepavyksta jos ten surasti tarp uosto BP dokumentų. Anksčiau buvo.
      Tačiau tą studiją pilna apimtimi galima vis dar surasti kaip Priedą Seimo duomenų bazėje, pagal žemiau duotą nuorodą į nutarimo projektą reikia atsidaryti “Susijusi Informacija” >> “Priedai (6)” >> Priedas 2 KVJUD+isorinis+uostas+20180928.pdf

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/08e65be0e26c11e8afb8c03742fcbc66?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=5df37176-8085-4641-a337-781cb8639ed7

      Parsisiųsk, nes ir iš ten gali jį greitai nuimti, turėsi įdomių laisvalaikio skaitinių. Kitus priedus ir susijusius dokumentus taip pat labai verta paskaitinėti, labai informatyvūs.

      Informacija apie kaštų Melnragė vs Būtingė palyginimus: skaityk nuo psl.204 labai įdėmiai, ten neblogai pristatomi visi plėtros varijantai, tačiau Melnragėje (psl.205) jie skaičiuoja tik pirmą, o Būtingėje abudu, labiau nei dvigubai didesnis projektas gaunasi. O pats kaštų palyginimas bus psl.217 , 83 Lentelė. Kai pradėjom uždavinėti klausimus, kodėl tokia nesąmonė yra daroma – vėliau atsirado papildymas – palyginimas tik pirmų statybos etapų abiejose vietose, psl.245, Priedas C.8
      Tačiau ir ten prie Būtingės kaštų vis tiek priskiriami 95mln. Klaipėdos uosto įplaukos darbai. Kompensacijos gyventojams nerodomos, nes jos būtų ženkliai didesnės Klaipėdos mieste, nei Būtingėje. Molų statybos kaštai pagal organizatorių skaičiavimą gaunasi vienodi, nors Klaipėdoje jie būtų statomi kažkur 15m gylyje, o Būtingėje – praktiškai nuo kranto.
      Apie gamtosaugines kompensacijas – numatomos tik iš verslo išeinančioms žvejų bendrovėms, o kiek kainuos krantų erozijos kompensavimai, ar už miško plotus – niekas neskaičiavo, niekam neįdomu, lyg tai su projektais nebūtų susiję. Įvertinant krantotvarkos specialistų nuomones, bus reikalingos kietosios priemonės (gal bunų sistemos, gal bangolaužiai, gal molai – niekas nežino) kad suvaldyti eroziją kranto juostoje. Jokie ekspertai tų numatomų kaštų skaičiavimui samdomi lyg ir nebuvo, arba labai tyliai. Kodėl tie kovos su jūra kaštai nepridedami prie projekto sąmatų kaip gamtosauginės išlaidos – niekas nežino.

      Nežiūrint į tai, viešai ir oficialiai visur trimituojama, kad Būtingėje statyti yra 500.000.000 pinigų daugiau, nei Melnragėje. Kad p.Kungys vakar savivaldybėje pasakė, jog Būtingė jau milijardu brangesnė už Melnragę – na, netyčia suklydo žmogus, sureikšminti gal neverta 🙂 Tačiau kad net jis, būdamas pagrindiniu direkcijos specialistu, stumiant Melnragę į LR bendrąjį planą, nėra pakankamai susipažinęs su ekonomine projekto dalimi, nesuka sau galvos dėl kažkokių skaičių – labai negerai. Piaro galia paveikia net savus.

      Visa tai vieša informacija, visiems prieinama iš viešų šaltinių, bet nei viešinimo metu, nei viešo aptarimo laikotarpiu, nei dabar beveik niekam nebuvo ir nėra įdomu. Vėliau nustebinta visuomenė plėšis plaukus nuo pakaušio “tai kaip čia viskas taip atsitiko?” Tagi dabar vyksta.

  3. ką yra baigęs, kokią aukštąją mokyklą, fakultetą yra baigęs Uosto “urbanistas” Nr. 2 – Kungys?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt