Asbestas ant mokyklos vamzdžių – nieko tokio?

Svarbu, Švietimas

Ilgokai atidėliotų antrojo etapo renovacijos darbų sulaukusioje uostamiesčio „Žaliakalnio” gimnazijoje darbuotis ėmęsi statybininkai aptiko sovietmečiu asbesto ir cemento mišiniu izoliuotus šilumos sistemos vamzdžius ir siūlo juos demontuoti. Akcentuojama, jog kartu į šią vietą būtų galima perkelti naujuosius vamzdžius ir taip šilumos sistema esą taptų gerokai saugesnė, ekonomiškesnė.

Tačiau ir mokyklos vadovas Vitalijus Jakobčiukas, ir Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda yra įsitikinę, kad tokius vamzdžius, kurie jau nebebus naudojami, reikia tiesiog palikti vietoje vėl viską užbetonavus. Esą rangovas, „įlindęs ten, kur nereikia” tiesiog siekia gauti papildomų darbų, nors, anot mokyklos direktoriaus, ir su numatytais projekte prastai tvarkosi.

Asbesto ir cemento mišiniu izoliuoti seni šilumos vamzdžiai yra įrengti ir po mokyklos koridoriais, ir po klasėmis. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kalti bus rangovai”

1,13 mln. eurų vertės rangos sutartį su UAB „Išskirtinio būsto statyba” dėl „Žaliakalnio“ gimnazijos vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbų savivaldybė pasirašė gegužės pabaigoje. Pagal ją visi darbai turi būti baigti per 18 mėnesių, terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip dviem mėnesiams.

„Išskirtinio būsto statyba” direktorius Mindaugas Citavičius pasakojo, kad pirmame aukšte pradėję vykdyti ardymo darbus darbuotojai senose šildymo šachtose aptiko vamzdyną, izoliuotą asbestu, kuris priskiriamas nuodingoms medžiagoms.

Asbestas 1976 m. buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Nuo 2005 m. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta.  Įvairioje literatūroje rašoma, kad kai asbesto konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.

Pasak M. Citavičiaus, tokie vamzdynai pirmame mokyklos aukšte yra ne tik koridoriuose, bet ir po kabinetų grindimis.

„Mes viską galime palikti taip, kai ir yra, bet jei apie tai sužinotų mokinių tėvai, tikriausiai kalti pirmiausia būtų statybininkai. Papildomi kaštai, kurie galėtų būti apie pora dešimčių tūkstančių eurų, susidarytų tik dėl demontavimo darbų. Tačiau kartu tuom pasinaudojant, neišleidžiant papildomų pinigų būtų galima mokykloje sumontuoti gerokai saugesnę šilumos sistemą. Dabar nurodyta, kad nauji šildymo vamzdžiai bus atviri, tvirtinami palubėse. Toks sprendimas ne tik estetiškai ne itin gražus, didins dulkėtumą, vamzdžiai bus neizoliuoti ir nesitaupys šiluma, bet ir kelia klausimų dėl saugumo. Jei kada vamzdžiai būtų pažeisti mechaniškai ar sustreikuotų kokia detalė, ant vaikų gali pradėti bėgti iki 75 laipsnių karščio vanduo. Kas tada bus kaltas? Vėl statybininkai… O iškėlus tuos senuosius asbestu izoliuotus vamzdžius ir nuodinga medžiaga būtų pašalinta iš mokyklos, ir šioje vietoje naują šildymo sistemą būtų galia nuleisti žemyn iš palubių”, – pasakojo M. Citavičius.

Jis tokį pasiūlymą Savivaldybės administracijai kartu su klausimais dėl techninio projekto išdėstė ir raštu, bet sakė sulaukęs neigiamo atsakymo.

„Lieka tikriausiai tik viešai apsidrausti, kad perspėjome”, – sakė „Išskirtinio būsto statybos” vadovas.

„Demontuojant – kur kas daugiau žalos”

„Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius V. Jakobčiukas sakė puikiai žinantis šią situaciją ir mano, kad rangovas tiesiog įlindo ten, kur nereikėjo pagal projektą ir dabar tikisi gauti papildomų darbų.

„Jau nusibodo dėl to kalbėti. Kai asbestas nesąveikauja su aplinka, jis nekelia jokio pavojaus. Tie vamzdžiai buvo labai gerai užbetonuoti, kaip sarkofagas. Kiek jų visur yra… Jie tiesiog tyčiojasi iš savivaldybės. Kreipiausi ir į Tarybos narius, kad atvažiuotų ir pažiūrėtų, ką išdarinėja statybininkai. Per visą vasarą tik kraustome baldus iš vieno aukšto į kitą, ir niekas praktiškai nedaroma, nes neturi darbininkų. Pirmadienį dar einu į ir ginčų komisiją – ukrainiečiai juos ten padavė, nes pinigų nemoka. Lyg ir išėjome per politikus pas merą ir jis dabar kontroliuos, kaip viskas vyksta. Visose renovuotose mokyklose taip daroma, kad vamzdžiai išvedžiojami palubėse, palei sieną. Mes ten juk irgi dirbsime, vieni vaikai nevaikščios. Jei kas pradės lašėti, juk pamatysime, yra darbininkai. Pabandė jie ir tėvus pajungti, tėvai skambino. Jie ne darbus dirba, o konfliktines situacijas rezga. Ir viskas taip nuo birželio. Pirmadienį turėtume dar kalbėtis pas Savivaldybės administracijos direktorių”, – dėstė V. Jakobčiukas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius L. Dūda šią situaciją vertina analogiškai ir dar akcentuoja, kad pradėjus demontuoti tokius vamzdžius pavojinga asbesto tarša pasklistų po visą mokyklą.

„Nieko ten nereikia keisti, tokie darbai nebuvo numatyti projekte. Rangovas sau darbą susigalvojo ir prašo dar mūsų jam mokėti. Vamzdžiai yra giliai po žeme, užbetonuoti. Tai tikrai nėra pavojinga, daug kur tokių vamzdžių yra išvedžiota. Jei jie hermetiškai izoliuoti po žeme, jokio vaidmens nevaidina. Pavojingos yra asbesto dulkės, tai tuos vamzdžius lupant, demontuojant ir būtų labai daug žalos padaryta. Darbuotojai turėtų dirbti su specialiomis kaukėmis, visoje mokykloje pasklistų asbesto dulkės, tarša būtų didelė. Aš iki šiol stebiuosi, kam jie atidarinėjo tuos kanalus ir jie niekaip negali paaiškinti. Vienoje vietoje norėjo pasižiūrėti ir išlupo visą koridorių. Taigi ir sakiau, dėkit tas plokštes atgal ir užbetonuokit kaip priklauso. Tie seni vamzdžiai tiesiog taip ir liktų po žeme neeksploatuojami, nes viršutinė dalis nupjaunama ir montuojama nauja. Kadangi nesutampa mūsų ir jų pozicijos į kažkokius išgalvotus darbus, tai jie ir sakė, kad dabar elgsis kitaip – žiniasklaidą bandys patraukti”, – sakė L. Dūda.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Spyglys

Paaiškėjo Arūno Tumos išminties šaltinis*

Klaipėdos miesto tarybos narys, net merą gebantis pastatyti į jam priderančią tarnautojo vietą, Spyglio mylimas Arūnas Tuma pastaruoju metu demonstruoja ...
2024-03-05
Skaityti daugiau

Švietimas

Šešios uostamiesčio mokyklos įgyvendins Tūkstantmečio mokyklų programą

Klaipėdos miesto savivaldybė netrukus pradės įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programą. Jau parengtas pažangos planas, artimiausiu metu bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Šalyje ...
2024-02-22
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Donelaičio aikštė: pastarųjų dešimtmečių realijos ir aistros

Prieš savaitę, ta proga, kad sukako lygiai 50 metų, kai tuometinė Klaipėdos miesto paminklų taryba palaimino Kristijonui Donelaičiui skirtos „skulptūrinės ...
2023-08-05
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This