Kultūra

15-oji „Permainų muzika“ – 15-ajam gimtadieniui

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-09-02


Klaipėdos koncertų salė 2020 metų balandžio 1-ąją minės 15-os metų veiklos sukaktį. Viso koncertinio sezono metu ji bus pažymima pačiomis įdomiausiomis ir vertingiausiomis meninėmis programomis.

Koncertų sakė skelbia, jog kelionę jos 15-ojo gimtadienio link pradeda šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“, kuris taip pat bus 15-asis. Savo istorijos knygą pradėjęs rašyti kartu su įstaigos istorija, šių metų rugsėjo 20 – spalio 9 dienomis klaipėdiečius ir miesto svečius jis kviečia atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams.

„Permainų muzika“ klausytojus vėl intriguos įkvepiančiais susitikimais su garsiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Juose skambės kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai.

Rugsėjo 20 d., penktadienis, 18.30 val.

Siela ir kūryba

Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte „Siela ir kūryba“ suskambės specialiai festivaliui sukurto Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Sielovaizdis“ premjera. Originalus jo pavadinimas yra suomiškas Sielunmaisema.  Pasak autorės, „iš tiesų, tas žodis, kai jį pirmąkart pamačiau, ir įkvėpė kūriniui“.

Niujorke gyvenanti Ž. Martinaitytė neseniai prestižiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards“ pelnė 2 aukso medalius. Violončelei ir styginiams skirto jos premjerinio kūrinio solo partiją grieš orkestro meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Su Klaipėdos kameriniu orkestru tą vakarą muzikuos Hartmutas Rohde, vienas žymiausių altininkų Europoje, Berlyno meno universiteto profesorius. Kaip solistas ir dirigentas jis pasirodo Niujorko Carnegie Hall, Amsterdamo Concertgebouw, Berlyno filharmonijoje, Diuseldorfo Tonhalle, Londono Wigmore Hall, Seulo meno centre ir kitose prestižinėse salėse.

Atliekant Arvydo Malcio Koncertą smuikui, altui ir styginių orkestrui H. Rohde scenos partnere bus talentinga smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė. Puikiai uostamiesčio publikai pažįstama atlikėja pastaraisiais metais dirbo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeistere.

Koncerte taip pat bus atlikti užsienio autorių Erkki-Sven Tüüro, Ursulos Mamlok ir György Ligeti orkestriniai kūriniai, dar neskambėję Klaipėdoje. Programą įrėmins teatrališka garsaus vokiečių kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso kompozicija „In The Country Of Last Things“.

Rugsėjo 24 d., antradienis, 18.30 val., I a. fojė

Giesmė ateičiai

Programa „Giesmė ateičiai“ kalbės ekologine tema. Svarbiausias jos akcentas – ypatingu poetiškumu ir giliu emociniu poveikiu pasižyminti Algirdo Martinaičio kantata-koncertas „Cantus ad futurum“/„Giesmė ateičiai“.

Sukurta 1982 metais, ji vainikavo autoriaus vadinamąjį gamtos ciklą ir tapo visos neoromantikų kompozitorių kartos manifestu, išreiškiančiu jos estetines ir etines nuostatas, jausmus, baimes ir viltis. Kūrinys vėl tapo aktualus šiais laikais, nes iškilo grėsmė Lietuvos miškams ir parkams, taip pat ir juose gyvenantiems žvėrims ir paukščiams.

Lotyniškai dainuojamose kantatos-koncerto kraštinėse dalyse skamba paukščių balsai iš raudonosios knygos. Mirusios kalbos ir nykstančių paukščių paralelė, viduramžių modalinio giedojimo atgarsiai suteikia archajišką, ritualinį charakterį. Vidurinėje dalyje skamba lietuviškų sutartinių garsažodžiai, o liaudiška dainavimo maniera artima raudoms. Kūrinys baigiasi vienišos fleitos riksmu…

Kiti šios programos kūriniai taip pat susiję su gamta, teikiančia įkvėpimą, poilsį ir sveikatą dabarties urbanizuoto ir kompiuterizuoto pasaulio žmogui. Jų autoriai – trijų Baltijos šalių kompozitoriai, tad juos vienijantis pajūris sukelia tiek malonius, tiek skaudžius prisiminimus (Zitos Bružaitės ,,Mirusios kopos“, Egilio Straume’s ,,Pro memorija keltui ,,Estonia“ ir kt.).

„Giesmę ateičiai“ giedos nuostabia tembrų darna užburiantis vokalinis duetas „Cantus Coronatus“ – Simona Liamo (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) – ir ansamblis „Musica Humana“, vadovaujamas Roberto Beinario.

Rugsėjo 26 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Blogi vaikinai

Ansamblis „Het Collectief“ susibūrė 1998 metais Briuselyje. Nuo pat įsikūrimo drauge muzikuojančių penkių ansamblio narių branduolys suformavo savitą skambesį, patraukiantį klausą ir netipine sudėtimi.

Bėgant metams ansamblio repertuare ėmė rastis vis daugiau amerikiečių šiuolaikinės muzikos.

„Ieškodami programai ryškiausių šio repertuaro kūrinių ir figūrų, reprezentuojančių tipišką „amerikietišką stilių“, visų pirma susidūrėme su nepaprasta stilistine įvairove, kurią vienija tik vienas bendras bruožas: kiekvienas iš pasirinktų kompozitorių modernizmą interpretuoja savaip,“ ‒ Koncertų salės pranešime cituojami ansamblio nariai.

Neginčytinu amerikiečių eksperimentinės muzikos pradininku laikomas Charlesas Ivesas. Tam tikrais aspektais perversmai, kuriuos muzikos komponavimo srityje išprovokavo Arnoldo Schoenbergo ir Igorio Stravinskio išrastos naujovės, nublanksta prieš drąsiausius šio draudimo agento ir kompozitoriaus autodidakto iš Konektikuto avangardinius eksperimentus.

„Blogiukas“ George’as Antheilis taip pat sukėlė šiokį tokį šurmulį senajame muzikos pasaulyje, modernistiškai perkomponuodamas džiazą ir populiariąją muziką. Jo provokacinių kompozicijų atlikimai neretai pasibaigdavo tikromis riaušėmis koncertų salėse.

Rugsėjo 27 d., penktadienis, 18.30 val.

Studija apie harmoniją

„Studija apie harmoniją“ – tai legendinio amerikiečių minimalisto Johno Adamso kūrinys, originaliai vadinamas „Harmonielehre“. Jis skambės taip pat pavadintoje Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programoje. Pasaulinę šlovę kompozitoriui atnešusi kompozicija užburia ritminio pulso ir muzikos tėkmės intensyvumu, plačia garso dinamikos skale. Tai tarsi „maksimalistiškas minimalizmas“, šios muzikos gerbėjams galintis sukelti garsinę ekstazę.

„Grand Pianola Music“ savo energetiniu užtaisu nė kiek nenusileidžia aukščiau aprašytam opusui. Ji skirta dviem soluojantiems fortepijonams ir simfoniniam orkestrui be styginių instrumentų, bet su didesne mušamųjų grupe. Ekspresyvusis Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas meistriškai valdys iš baltų ir juodų klavišų besiveržiančias garsų liepsnas, kibirkščiuojant sprogstančias finale.

Kontrastą amerikietiškajam minimalizmui sudarys arfos deivės Joanos Daunytės ir LNSO atliekama poetiška lietuviškojo minimalizmo krypties atstovės Loretos Narvilaitės kompozicija „Skambesys bangų sutampa su dangum“. Ji buvo sukurta praėjusių metų „Gaidos“ festivaliui Vilniuje. Metais anksčiau tame pačiame festivalyje su tuo pačiu orkestru koncertavo britų dirigentas Jonathanas Bermanas. Savo pasirodymais Europoje ir JAV jis jau pelnė tarptautinį pripažinimą. Naujosios muzikos entuziastas rudenį vėl atvyks į Lietuvą ir su LNSO pristatys minėtą programą „Permainų muzikoje“.

Spalio 1 d., antradienis, I a. fojė, 17.30 val.

Šiuolaikinės muzikos maratonas

Tarptautinę muzikos dieną paminės šiuolaikinės muzikos maratonas. Tai bus keturių dalių renginys, truksiantis net keturias valandas.

Maratoną pradės pianisto Andriaus Vasiliausko atliekama programa. Joje skambės žymaus prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio, lietuvių muzikos klasiko Juliaus Juzeliūno ir jo sūnaus Tomo Juzeliūno kūriniai.

Obojininkė Caroline Savickienė ir klarnetininkas Rimvydas Savickas, pasirodysiantys antrojoje maratono dalyje, pripažįsta, kad jų kaip dueto kelias nėra ilgas: pirmą kartą kartu jie grojo per savo vestuves. Magistro laipsnį Kalifornijos valstijos Fulertono universitete (JAV) įgijęs klarnetininkas grįžo į tėvynę ir čia vedė iš Danijos kilusią obojininkę. Pasak atlikėjų, „programą pasirinkome tokią, nes norėjome, kad būtų lietuviški ir daniški kūriniai. Lietuviška muzika (J. Juzeliūnas ir Vaida Striaupaitė-Beinarienė) atspindės ir mūsų šeimos apsisprendimą kurti gyvenimą Lietuvoje. Danų kompozitoriaus Finno Høffdingo „Dialogų ciklas“ kelia asociacijų su dialogais šeimos gyvenime, tad manome, kad atliekant šį kūrinį mūsų šeiminis duetas galėtų įdomiai suskambėti“.

Trečiojoje maratono dalyje skambės trijų iš B raidės prasidedančių kompozitorių muzika – Eduardo Balsio, Osvaldo Balakausko ir Vytauto Barkausko. Pasak koncerto atlikėjų – smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės, visi šie autoriai savo kūryba įnešė permainų į lietuvių muzikos istoriją.

Maratono finalas patikėtas violončelininko Glebo Pyšniako ir perkusininko Pavelo Giunterio duetui. Pasak Pavelo, „mano tėvas buvo violončelininkas, tad šis instrumentas yra man artimas. Esu nemažai koncertavęs su violončelės atlikėjais, o su Glebu kartu grosime pirmą kartą“.

Tarp koncerte skambėsiančių kūrinių bus pavasarį anapilin išėjusio kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo Sonata violončelei ir mušamiesiems. Nors pripažintas autorius ją dedikavo žymiam violončelininkui  Davidui Geringui, tačiau pažymėjo, jog P. Giunteris yra nepakeičiamas šio kūrinio perkusijos partijos atlikėjas. Ryškus jaunosios kartos muzikas, Čiurlionio kvarteto artistas, vertingų meninių projektų iniciatorius G. Pyšniakas su A. Šenderovo kūryba taip pat yra gerai susipažinęs.

Spalio 3 d., ketvirtadienis, 18.30 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia

Mišios Lietuvai

Pernai, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „Pax et Bonum“ iniciatyva įvyko kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Vaclovo Augustino kūrinio „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“ premjera.

Perpildytoje Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ilgai netilo ovacijos autoriui ir atlikėjams, tarp kurių buvo V. Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“ ir Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras. Minėti kolektyvai, taip pat solistės Ieva Skorubskaitė, Ieva Gaidamavičiūtė (sopranai) ir Alfonso Vildžiūno vadovaujamas Klaipėdos choras „Aukuras“ dalyvaus atliekant kūrinį Klaipėdoje.

Spalio 4 d., penktadienis, 18.30 val.

Perkusijos magija

Amerikiečių ansamblio „Sō Percussion“ vizitinė kortelė – nestandartinis mąstymas. Lygiai prieš 20 metų susibūręs ansamblis inicijuoja originalius projektus, atlieka inovatyvias kompozicijas, dalyvauja performansuose. Ansamblis tiesiog stulbinamai perteikia šiuolaikinės muzikos klasikų kompozicijas, kurios „nuotaikingai įkvepia savo precizija ir netvarka“ (pasak The New Yorker).

„Sō Percussion“ koncerte atliks du Amerikos muzikos legendos Steve’o Reicho kūrinius ir vieną ryškaus jaunesnės kartos kompozitoriaus Bryce’o Dessnerio opusą. Visi jie įtikinamai parodys, kokia spalvinga ir įvairi gali būti perkusija.

Taip pat skambės prieš porą metų Klaipėdoje viešėjusio žymaus kūrėjo Davido Lango „Sō Percussion“ ansambliui sukurta kompozicija „The So-called Laws of Nature“ / „Vadinamieji gamtos dėsniai“, įkvėptą autoriaus minčių kadaise studijuojant medicinos mokslus.

Spalio 8 d., antradienis, 12.00 ir 18.30 val., I a. fojė

Ritmo žaidimai II

Festivalis plečia klausytojų ratą ir jau antrąkart atveria duris patiems mažiausiems klausytojams – 5–12 metų vaikams. Kartu su tėveliais ir mokytojais jie kviečiami dalyvauti „Ritmo žaidimuose II“. Perkusininkas Saulius Astrauskas juos supažindins su įvairiais mušamaisiais instrumentais, kuriais atliekama šiuolaikinė muzika. Kartu su aktore Rugile Latvėnaite jis mokys žaisti ritmo žaidimus, išreikšti savo emocijas muzikuojant paprasčiausiais instrumentais ir daiktais.

Saulius ne tik daug metų groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, bet ir moko groti klasikiniais mušamaisiais instrumentais Panevėžio vaikus ir jaunimą. Neseniai jis išleido pirmąjį šalyje lietuviškos muzikos mušamiesiems su kitais instrumentais albumą „Skambantys tiltai“.

R. Latvėnaitė vaidina Klaipėdos jaunimo teatre, dalyvauja Klaipėdos koncertų salės projektuose visai šeimai.

Spalio 9 d., trečiadienis, 18.30 val.

Eduardo Balsio gala koncertas

2019-aisias minimas E. Balsio gimimo 100-metis. Vaikystę ir jaunystę praleidęs Klaipėdoje, talentingas ir smalsus jaunuolis čia gavo pirmuosius muzikinius įspūdžius ir žinias. Mokydamasis Vytauto Didžiojo gimnazijoje jis grojo pučiamųjų orkestre. Vėliau sekė kompozicijos studijos ir ilgametis pedagoginis darbas.

Nepaisant to, kad kompozitorius gyveno ir kūrė Vilniuje, trys jo monumentaliausi kūriniai susiję su pajūrio kraštu. Tai baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir opera „Kelionė į Tilžę“. Didesnės sudėties styginių orkestrui jis parašė orkestrinę poemą „Jūros atspindžiai“.

E. Balsio atminimą pagerbs ir jo kūrybos nemirtingumą bylos baigiamasis festivalio koncertas. Jungtinės Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų pajėgos interpretuos „Jūros atspindžius“ ir siuitą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Pastarąją violončelei ir styginiams pritaikė ir solinę partiją atliks žymus violončelininkas ir dirigentas David Geringas. Jis, beje, dirigavo šį baletą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Gausiam oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ atlikėjų būriui vadovaus dirigentas Modestas Barkauskas, taip pat diriguojantis LNOBT ir vadovaujantis Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui. Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis. Šie kontrastai veikia tarsi šviesos ir šešėlio kaita, kurios įtaigumas nepalieka abejingų.

Simboliška, kad fortepijonų partijas šiame kūrinyje atliks kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, dainuos Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choras. Solistų partijos patikėtos mecosopranui Jovitai Vaškevičiūtei, bosui Arūnui Malikėnui ir klaipėdiečiams diskantams. „Eduardo Balsio gala koncertą“ ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.


2019-09-02

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt