Ketvirtadienio rytą Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti apeliacinius skundus dėl šiemet gegužę apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria uostamiesčio Tarybos narys Viačeslavas Titovas už nužudyto Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimą, kurstymą prieš bet kokią žmonių grupę bei pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą gavo 12 000 eurų baudą.

Viačeslavas Titovas prašo panaikinti „žiaurų ir nežmonišką nuosprendį” bei jį išteisinti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Apeliacinius skundus apygardos teismui pateikė ir pats kaltinamasis, ir kur kas griežtesnės bausmės miesto politikui pirmos instancijos teismo prašęs prokuroras Simonas Genys.

Prokuroras prašė nuosprendį pakeisti ir V. Titovui skirti beveik dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų. S. Genio nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai skyrė pačią švelniausią bausmę.

V. Titovas prašė panaikinti „žiaurų ir nežmonišką nuosprendį” bei prašo jį išteisinti. Nurodė, kad yra padorus Lietuvos Respublikos pilietis, jokių įstatymų nepažeidė ir nenorėjo to daryti. Viešai esą paskelbė informaciją, o ne melagingus prasimanymus. Kaip vertinti sovietinio teismo kaltinimus partizanų vadui, esą yra kiekvieno žmogaus reikalas.

Apygardos teisme bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjos Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė ir Aurelija Sadauskaitė. Kolegija, pasitarusi vietoje, nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti, nes to nepageidavo ir nė viena bylos pusė. Iškart buvo pereita prie baigiamųjų kalbų.

„Facebook” yra labai pavojinga priemonė skelbti tokias neapykantos žinias. Ji sukuria labai plačią sklaidą, plačią auditoriją. Tą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime. Teisė pasinaudoti žodžio laisve baigiasi ten, kur prasideda nusikaltimai. Partijos nėra pats populiariausias institutas, bet be jo demokratinė santvarka negali funkcionuoti. Siekis, kad žmonės jų nekęstų, yra gana pavojingas reiškinys. Adolfą Ramanauską-Vanagą patys naciai persekiojo, kai jis siekė išsaugoti Lietuvos turtą. Niekam jis nepadėjo nei talkino, jis kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, griežtai žiūrėjo į partizanus, kurie netinkamai elgėsi, buvo vieno karo lauko teismo pirmininkas, kai buvo teisiamas netinkamai besielgęs partizanas. Ši bausmės rūšis yra logiška ir skatintų susimąstyti bei ateityje taip nesielgti. Viačeslavo Titovo skundą prašau atmesti, nes jo argumentai yra nepagrįsti, paneigti pirmos instancijos teismo”, – sakė prokuroras.

V. Titovas savo baigiamąją kalbą surašė ir prašė, kad teismas ją pats paskaitytų, bet neprotokoluotų. Tačiau kolegijos pirmininkė D. Kursevičienei nurodė, kad tai nenumatyta procese ir pasiūlė jam pačiam bent trumpai išsakyti esmę.

„Kaip politikas aš turiu teisę į politinius pareiškimus. O gal mano pozicija leis rasti kompromisą didvyrių ir išdavikų- kolaborantų pripažinime? O gal mano pozicija teisinga ir su laiku ją pripažins prokuroras ir Seimas? Gėda už prokuratūros veiksmus, tokį dalyvavimą politikoje, gėda už mano mylimą Lietuvą. Ar už tai kovojo laisvės kovotojas? Prokuratūra privalo ginti žodžio laisvę. Dėl to, kad panaudojau netinkamą formuluotę, jau buvau pripažintas sulaužęs priesaiką ir atsistatydinau. Dėl to jau atsiprašiau ir aukščiausiajame teisme, prieš kameras”, – ėmęs skaityti savo pasirašytą kalbą dėstė V. Titovas.

Jis pabrėžė, kad A. Ramanauskas-Vanagas pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą toliau laikomas nusikaltėliu.

„Aš pripažįstu Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kaip rusiškos kilmės pilietis noriu išlikti ir Rusijos draugu. Noriu, kad Lietuva draugautų su Rusija”, – skaitė V. Titovas ir teigė, kad jam labai gaila, jog Lietuva ir Rusija dėl A. Ramanausko-Vanago veiklos „kompromiso nerado ir neieško”.

Politikas prašė jį visiškai išteisinti. V. Titovo kalbą du kartus palydėjo salėje susirinkusių jo šalininkų plojimai.

Politiko advokatas pridėjo, kad pirmos instancijos nuosprendis nėra aiškus.

Teismas sprendimą skelbs spalio 17 dieną.

Dėl melagingų pasisakymų neva A. Ramanauskas-Vanagas yra atsakingas už 8 000 civilių žmonių ir vaikų nužudymą, todėl jo atminimo Klaipėdoje įamžinti negalima, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkritį V. Titovą pripažino sulaužius Tarybos nario priesaiką. Jis, nelaukdamas apkaltos, pats atsisakė Tarybos nario mandato, bet per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus vėl buvo išrinktas į naująją Klaipėdos miesto tarybą.

Ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo pasisakymų bei įrašų viešojoje erdvėje buvo pradėtas 2018 metų liepą pagal žurnalisto Andriaus Tapino pareiškimą Generalinei prokuratūrai.