Norėdami, kad neįgalumas būtų pratęstas ilgesniam laikui arba nustatytas aukštesnis jo lygis, patys žmonės ir neraginami, ir paprašyti palikdavo vokelius su pinigais Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos padalinyje. Kai kurie iš jų, pritrūkę pinigų, buvo priversti važiuoti jų paimti iš bankomato, mat tarnybos Dokumentų registravimo skyriaus vedėja Regina Intienė tiesiai šviesiai pacientams pasakydavo, jog jų paliekamos sumos yra per mažos.

„Jisai be keturių šimtų nedarys (nenustatys neįgalumo lygio – aut. pst.)”, – tokios ir panašios citatos skambėjo Klaipėdos apygardos teisme, pirmadienį pagaliau iš mirties taško pavykus pajudinti precedento neturinčios kyšininkavimo bylos nagrinėjimą, teismo posėdyje pradėjus liudytojų apklausą.

Teisme iki pietų liudiję asmenys nurodė įvairaus dydžio pakišas palikę teisiamajai Reginai Intienei. Palmiros Mart nuotr.

Rusakalbė, dvi onkologines operacijas patyrusi moteris teigė esą tik norėjusi atsidėkoti tarnybos darbuotojai už paslaugą, priėmus iš jos neįgalumui nustatyti būtinus dokumentus.

„Tai buvo mano padėka už tai, kad padėjo, toks mano dvasios polėkis (rus. – duševnyj paryv)”, – teisme liudijo ji, kartu pripažinusi apie šioje tarnyboje klestinčią pakišų tradiciją sužinojusi iš kitų ligonių, besigydydama po operacijos sanatorijoje. Ji pasakojo kyšį perdavusi ne pati, o per vyrą, kuris iš anksto pagal susitarimą jos laukęs tarnyboje.

„Aš turėjau 200 eurų, o vyras pasakė, kad reikia trijų šimtų”, – pasakojo ji, pridūrusi, jog trūkstamų pinigų nuėjusi paimti iš netoliese esančio bankomato.

Teisėjai pagarsinus byloje esančius liudytojos apklausos duomenis, moteris sutiko, jog iš tikrųjų bankomate tada ji paėmė 150 eurų. Esą šiuo metu jos atmintis dėl ligos yra gerokai susilpnėjusi.

Tuo metu kita liudytoja apgailestavo neatsispyrusi nevaikštančios kaimynės prašymui už ją paduoti kyšį R. Intienei.

„Nunešiau jos dokumentus su vokeliu, kuriame, mano žiniomis, buvo 200 eurų. Pasakė, kad per mažai pinigėlių. Su savo automobiliu važiavau į „Akropolį”, nuėmiau nuo savo sąskaitos dar 200 eurų, juos padaviau vedėjai jau be jokio vokelio, nes jo neturėjau”, – pasakojo klaipėdietė.

Ji teigė po kyšio istorijos nebesikalbanti su savo ligota kaimyne, mat per ją dabar yra priversta varstyti teisėsaugos institucijų duris. Tiesa, kaimynė jai tuos 200 eurų po kelių dienų grąžino.

Ir ji, ir kiti teisme iki pietų liudiję asmenys, prašomi teisėjos, įvairaus dydžio pakišas nurodė palikę būtent teisiamajai R. Intienei. Tik viena rusakalbė teigė nepamenanti, kaip atrodė iš jos kyšį paėmusi NDNT darbuotoja.

Tačiau ji prisiminė, jog darbuotoja jos paklaususi, kokio neįgalumo ji norėsianti, o kad už tai reikia susimokėti, supratusi iš to, kad vedėja jai pati padavusi tuščią voką.

„Aš į jį įdėjau 500 eurų”, – teisme liudijo moteris.

Dar viena liudytoja teigė kyšį perdavusi per tarpininkę, savo pažįstamą, bet paaiškėjo, jog 300 eurų esą yra per mažai, tai „paskui dar 100 eurų privežė”.

INFORMACIJA

Bylos duomenimis, 2017 m. gegužės – birželio laikotarpiu į NDNT Klaipėdos teritorinį padalinį atvykę pacientai neįgalumo lygiui nustatyti ar pratęsti jo terminą pirmiausia užsukdavo į Dokumentų registravimo skyrių.

Čia jie 66 metų vedėjai R. Intienei, siekdami sau palankaus sprendimo, palikdavo įvairaus dydžio pinigines pakišas. Vedėja gautus pinigus dalindavosi su dviejų skyrių vedėjais medikais – 59 metų Olga Kulik ir 61 metų Mindaugu Gyliu, nors, kaip vėliau paaiškėjo, didžiąją dalį kyšių ji visgi pasilikdavo sau.

Šiuo metu iš penkių teisiamų buvusių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų jame dirba tik vienas 64 metų Algimantas Gabrialavičius, kuris su
kaltinimu nesutinka. Kiti 6 teisiamieji kaltinami papirkimu.  

Dar 42 asmenys, kaltinti papirkimu, pripažinę savo kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą, sumokant nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dar du asmenys, taip pat pripažinę savo kaltę, teismo jau nubausti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jiems 3800 ir 5320 eurų baudas.

NDNT po pareikštų įtarimų kai kuriuos darbingumo lygio nustatymo sprendimus panaikino kaip nepagrįstus.