Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Protestai Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto nesustabdė (36)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-09-26


Ketvirtadienio rytą, prieš prasidedant Klaipėdos miesto tarybos posėdžiui, keliolika klaipėdiečių susirinko su plakatais priešais savivaldybės pastatą, kad išreikštų nepritarimą Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektui. Tačiau miesto Taryba uždegė žalią šviesą maksimaliems planams – įrengti ir požeminę aikštelę.

Du miesto Tarybos komitetai jau buvo pasirinkę rekonstrukcijos variantą su požemine automobilių stovėjimo aikštele, galinčia atsieiti daugiau nei 11 mln. eurų.

Kodėl priešinasi?

„Prašome priimti ekonomiškai racionalų ir ūkišką sprendimą dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, nes miesto savivaldybės biudžetas nepajėgia užbaigti visų esamų socialinių ir infrastruktūrinių projektų. Atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau visuomenė buvo aiškiai nepritarusi Atgimimo aikštės rekonstrukcijai ir reikalavo koreguoti projektą be požeminės automobilių aikštelės. Apgailestaujame, jog ir toliau yra siūlomas sprendimas Atgimimo aikštės rekonstrukciją atlikti su požemine aikštele, nes pagal Darnaus judumo planą Klaipėdos centras turi būti C02 nulinės emisijos zona, o požeminės aikštelės įrengimas prieštarauja Darnaus judumo plano strategijai. Todėl reikalaujame priimti sprendimą: tik rekonstruoti Atgimimo aikštės antžeminę dalį be požeminės automobilių aikštelės ir projektą koreguoti. Primename, jog Atgimimo aikštės rekonstrukcija su požeminiu parkingu sunaikins kultūrinius sluoksnius ir didins miesto taršą. Tikimės, kad demokratiškai išrinkti miestiečių atstovai priims teisingą sprendimą, įsiklausydami į visuomenės argumentus viešojoje erdvėje, ir neskaldys atskirų visuomenės grupių. Piketo „Atgimimo aikštę visuomenei ir istorijai!” – piketo dalyvių vardu ir raštu į miesto merą bei Tarybos narius kreipėsi Benas Volodzka.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas dieną prieš tai be kitų argumentų teigė ir tai, jog „70 tūkst. EUR vienos parkingo vietos kaina yra nederama miestui, turinčiam biudžetą, nepakankamą šiuo metu jau patvirtintų projektų savalaikiam realizavimui”.

Sutinka, kad per brangu

Prieš prasidedant posėdžiui opozicijos atstovė Nina Puteikienė siūlė išbraukti šiuos klausimus iš darbotvarkės, nes sprendinys su požemine aikštele esą prieštarauja Darnaus judumo planui, o ir yra nesuderintas su bendruomene. Tačiau miesto Taryba tam nepritarė – tokią iniciatyvą palaikė tik keturi politikai.

Pristatydamas sprendimo projektus Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis ragino rinktis variantą su požemine aikštele.

„Nepaisant to, kad projektas smarkiai pabrango, reikia judėti į priekį. Darnaus judumo plane toje vietoje yra numatytas parkingas. Jokiems darnumo planams toks projektams neprieštarauja. Vieta labai svarbi miestui, būtų labai liūdna, jei ji pasiliktų tokios pačios būklės. Nuo 2015 metų dirbama su šiuo projektu, laikas judėti pirmyn. Formaliai Muzikinio teatro rekonstrukcija yra naujo pastato statyba. Teoriškai galima atsisakyti duoto įsipareigojimo, tačiau siūlome jo laikytis”, – sakė G. Neniškis.

Kartu direktorius pripažino, jog dabartinis sprendinys „nėra optimalus variantas” ir turi būti perdarytas, „turi būti maksimaliai mažesnė kaina”.

„Dabar yra graži ambicija, o čia turi būti tiesiog parkavimo vieta, nes jų labai trūksta. Jei turime ambiciją palikti senamiestį tik pėstiesiems ir viešajam transportui, reikia tokio parkingo. Nemačiau nė vieno susisiekimo eksperto, kuris būtų pasakęs, kad čia jo nereikia. Medžiai pagal galimybes turi būti išsaugoti, nelis tik savaime išaugusių, atsiras papildomai naujų. Korektūra bus padaryta, reikia alternatyvų dėl konstruktyvo, nes iš esmės pelkėje būtų statoma. Planuotume vykdyti rangą su galimybe teikti pasiūlymus dėl konstruktyvo, nurodant, kas mums svarbu – ar vietos kaina, ar prabanga”, – sakė direktorius.

Jis priminė, kad ir Vilniuje dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po Gedimino prospektu irgi buvo tokios diskusijos, tačiau dabar yra didesnis nei 90 proc. užpildymas. Visgi direktorius kartu perspėjo, kad reikia galvoti tikrai apie ilgesnį tokio objekto atsipirkimą, nei 7 metai.

„Nesuprantu kalbų, kaip sunaikinsime paveldą – atkasime ir pasižiūrėsime, kas ten yra. Galima eksponuoti, rodyti, o ne laikyti užkasus”, – sakė G. Neniškis.

Kokios pozicijos?

„Siūlau nepritarti. Paliečiamas labai svarbus miesto istorijos klausimas. Bus suardyti visi  čia stovėjusių pastatų pamatai. Pažiūrėkite į Gdanską, kitus miestus, kurie nebijo istorijos. Yra didžiulis visuomenės susipriešinimas. Privačiam verslui labai naudinga, o kur gi tada miestietis? Privalu tokį visuomenei svarbų projektą svarstyti ir regioninėje architektūros taryboje. Visuomenė nebuvo įtraukta. Ar geriau investuoti į centrinį paštą, ar į požemius, ar į darželius? Bendruomenė pasakė, kad kol neturime sprendimo, sutvarkykime taip, kad neliktų sovietinio palikimo. Bus sunaikintas ir žaliasis miesto rūbas”, – dėstė N. Puteikienė.

Tuo metu Audrius Petrošius tvirtino, kad „turime judėti modernaus miesto link”.

„Istorija neturi trukdyti judėti pirmyn, bet ji jokiu būdu neturi būti ir sunaikinta. Be to, tai nėra galutinis projekto variantas. Mums 2030 metais šuolis bus didesnis nei Vakarų Europoje. Turime tesėti įsipareigojimus Muzikiniam teatrui. Jei laikysimės tik minimalių STR reikalavimų, atrodys juokingai”, – dėstė A. Petrošius.

„30 metų trypčiojame vietoje ir negalime sutvarkyti savo širdies, veido. Kviečiu sutvarkyti aikštę su parkingais. Reikia padaryti gražiai, tvarkingai. Miestas turi būti lyderis, mes turime parodyti savo veidą”, – savo poziciją dėstė Aidas Kaveckis.

Judita Simonavičiūtė siūlė „neapgaudinėti savęs ir visuomenės”, kad visus aštuoniasdešimtmečius susodinsime ant dviračių ar paspirtukų.

„Jau gavome pylos, kai sutvarkėme Mažvydo alėją be parkingo, tada irgi galvota tik apie pigumą. Bet kurioje vietoje, kur įmanoma, ir reikia įrenginėti. Kokiais pinigais – kitas klausimas. Paštas keis paskirtį, būsimas viešbutis šalia Dangės ieško vietų. Jei norime, kad senamiestis būtų gyvas, reikia spręsti šias problemas. Tačiau parkingas neturi brangiai kainuoti miestui ir reikia galvoti, kaip pritraukti verslą”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Tuo metu Viačeslavas Titovas tokį projektą vadino neefektyvia investicija ir pakartojo savo dar komitete išsakytus siūlymus geriau tokią sumą nukreipti į pietinius rajonus, kur „už tiek galima visus parkavimo klausimus išspręsti” arba statyti naujus butus remtiniems klaipėdiečiams. O Atgimimo aikštėje jis vėl siūlė paminklą daugiavaikėms šeimoms, „kad žmonės galėtų čia ateiti ir užregistruoti savo santuokas”.

Priešingą poziciją dėstė konservatorius Andrius Petraitis, tokį projektą vadinęs „investicija 20-30 metų į priekį”.

„Suma didelė baisi, bet racionalumo yra daug”, – teigė A. Petraitis.

Vytis Radvila savo ruožtu pateikė Amsterdamo pavyzdį, kur nepaisant kanalų „pusė parkingo yra po žeme ir viskas puikiai išspręsta”.

„Mūsų senamiestis nesivysto ne todėl, kad verslas neturi pinigų, o dėl to, kad iš esmės nėra srautų. Į Muzikinį teatrą žmonės atvažiuos iš viso regiono. Jie negali su dviračiais atvažiuoti. Turime galimybę sudaryti ir miesto svečiams sąlygas. Į visus klausimus yra atsakyta, bet tiesiog negirdima”, – sakė Alina Velykienė.

Po šių ilgų diskusijų politikai pritarė rekonstrukcijos projektui su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Renkantis tarp dviejų alternatyvų už jį balsavo 22 Tarybos nariai, variantą be parkingo rinkosi keturi (N. Puteikienė, V. Titovas, Arūnas Barbšys ir R. Taraškevičius), susilaikė Ligita Girskienė. Tačiau posėdžio pabaigoje R. Taraškevičius padarė pareiškimą, kurio metu paaiškino, jog balsuodamas tiesiog supainiojo mygtukus ir palaiko rekonstrukcijos variantą su požemine aikštele.

Galutinai tvirtinant sprendimo projektą jį palaikė 24 politikai, prieš balsavo trys (N. Puteikienė, V. Titovas ir L. Girskienė).

Martyno Vainoriaus nuotr.


2019-09-26

36 komentarai apie “Protestai Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto nesustabdė”

  1. Pastoviai nesilaiko priesaikos, nes niekas apie tai jiems net neprimena, lygybės principas pažeistas ir t.t. … Priimti reglamentai prieštarauja įstatymams ir Konstitucijai… To neturi būti, kas prieštarauja įstatymams.
    Bendruomenių įstatymo
    7. lygybės – bendruomeninės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.
    pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei bendruomeninės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;
    LIETUVOS RESPUBLIKOS
    BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS
    ĮSTATYMAS
    2018 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-1774
    Vilnius
    KEISTA:
    2014 06 26 įstatymu Nr. XII-967
    (TAR, 2014, Nr. 2014-10138)
    2. Savivaldybės tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
    1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“;
    2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

    Ar jie laikosi priesaikos?

    Nėra atstatydinimo mechanizmo, tai prieštarauja demokratijai.

  2. Avatar 2019-08-08 pateikta paraiška ES lėšoms ir brokui ant broko... parašė:

    Tik dabar pateikė paraišką brokui daryti…. Kas šiuo metu vykstančius procesus finansuoja? Požeminius urvus kasa nuo muzikinio, o sako kad nebus į požeminius garažus tunelio po gatve… Va kiek sumanė prasukti!…
    FINANSAVIMAS
    APIE 2014-2020 M. ES FONDŲ INVESTICIJAS
    ES FONDŲ INVESTICIJŲ ADMINISTRAVIMO SCHEMA
    FINANSAVIMO SKYRIMO, VERTINIMO IR ĮGYVENDINIMO SCHEMOS
    KONKURSINIAI KVIETIMAI TEIKTI PARAIŠKAS
    PATVIRTINTOS PRIEMONĖS
    PLANUOJAMI VALSTYBĖS (REGIONŲ) PROJEKTŲ SĄRAŠAI
    GALIMYBĖS VERSLUI
    PARAIŠKOS IR PROJEKTAI
    FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PARAIŠKOS IR PROJEKTAI
    MITA 2007–2013 M. FINANSUOTI INOČEKIAI LT PROJEKTAI
    PIRKIMŲ SKELBIMAI
    REZULTATAI IR STATISTIKA
    DOKUMENTAI
    PASIRENGIMAS 2021-2027
    NUORODOS
    2014-2020 EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJOS LIETUVOJE
    SAIT
    LT
    EN
    Paieška
    Dalintis
    Finansavimas
    Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
    Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
    Parisiųsti QR kodą
    Paraiškos būsena:
    Paraiškos vertinimas
    Vykdytojas Klaipėdos Valstybinis muzikinis teatras
    Regionas
    Priemonė Modernizuoti kultūros infrastruktūrą
    Prioritetas 7 PRIORITETAS. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas
    Projekto sąrašo numeris 07.1.1-CPVA-V-304-01
    Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (toliau – KVMT) – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. KVMT teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus. Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Projekto veiklos: rekonstrukcijos darbai; teatro veiklai būtinos įrangos atnaujinimas ir įsigijimas; teatro veiklai būtinų baldų įsigijimas. Projekto dėka siekiama padidinti KVMT, kaip kultūros įstaigos, patrauklumą, padidinti teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Todėl, įgyvendinus projekto veiklas, bus pasiekti šie kiekybiniai (išmatuojami) projekto rezultatai: padidintas lankytojų skaičius iki 35 719 per metus ir 40 vnt. padidintas stacionare per metus rodomų spektaklių skaičius.
    Paraiškų informacija
    Paraiškos gavimo data:
    2019-08-08
    Nr. Vertinimo kriterijus Finansavimo statusas Vertinimo balas
    1. Tinkamumo vertinimas
    2. Naudos ir kokybės vertinimas NETAIKOMA
    Paraiškoje nurodyta projekto vertė:
    29 676 233,95 Eur
    Prašoma finansavimo suma:
    11 764 705,00 Eur
    Sutarties informacija
    Projekto išlaidų suma, Eur Finansavimas, Eur Apmokėta išlaidų suma, Eur Išmokėtas finansavimas, Eur
    0,00

    • Pagrindinė rakštis, muzikinis. O milijonai čia jau ir garažams?…

    • Lietuvos Respublikos kultūros ministro
      2019 m. kovo 22 d.
      įsakymo Nr. ĮV-219
      VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2019–2021 METŲ PROGRAMOJE 2019 METAMS
      NUMATYTŲ KAPITALO INVESTICIJOMS SKIRTŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
      KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIES IR TIESIOGINIO PAVALDUMO
      ĮSTAIGŲ INVESTICIJŲ PROJEKTAMS
      KULTŪROS MINISTRO TIESIOGINIO PAVALDUMO ĮSTAIGŲ
      INVESTICIJŲ PROJEKTAI
      Lėšų sumą eurais,
      11.
      Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato Klaipėdoje, Danės g. 19,
      rekonstravimas ir plėtra 8 064 000

  3. Kokią teisę turi ta teatro vadovė nurodinėti dėl parkingo muzikiniui kad būtų daroma požeminius garažus Atgimimo aikštėje iškertant visus medžius?! Tokią teatro vadovę lauk iš pareigų ir miesto su visu tuo teatru. Galimai yra kokia statytine prie pinigų, jeigu rūpi apdergti senamiestį už 50 ir daugiau milijonų.
    Nuoroda su jos priminimu merui, kad būtų požeminiai garažai Atgimimo aikštėje. Na ir aptekome šiukšlėmis… Kada bus valymas nuo tokių?!
    https://www.alfa.lt/straipsnis/50392262/klaipedos-muzikinio-teatro-vadove-v-grubliauskui-primine-miesto-pazadus

    • Ir Vyriausybė ir kitų apskričių politikai buvo pritarę naujo Muzikinio teatro statybai, o ne seno griozdo įsprausto tarp gatvių rekonstrukcijai su pasekmėmis kraštovaizdžiui ir t.t. Nesunku suprasti, kad visa tai daroma galimai grupės asmenų siekiant spekuliatyviniais tikslais užsidirbti pinigų visuomenės vardu…. Kitaip su logika prasilenkia tokie sprendimai, prieštaraujantys racionaliems visuomenės sprendimams, kam pritarė ir Vyriausybė ir aplinkinių rajonų politikai bei buvęs kultūros ministras.
      https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/vyriausybe-pritare-naujo-klaipedos-muzikinio-teatro-statyboms-56-102298

  4. Avatar Dabar tas pats... 1967 m.„Viskas buvo daroma iš bėdos – Vykdomojo valdžia sumąstė, partijai paliepus buvo duota komanda pirmyn... parašė:

    Ne kartą buvo kreiptąsi dėl Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos broko, stabdymo, kuri neatitinka projektų kokybės ir reikšmingumo. Taip pat yra ignoruojama visuomenės nuomonė. Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas kuriame išliko skirtingų kultūrų unikali architektūros ir kraštovaizdžio dermė. Tačiau laikui bėgant į tai neatsižvelgiama, fiziškai naikinti pradėta sovietiniais laikais ir nesiliaujama iki šiol. Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies erdvė išskaidoma per atskirus projektus, nesilaikant minimoje teritorijoje vieningos šio ansamblio kompozicijos. Atskirai kuriami projektai netenka bendrųjų kultūros vertybių. Lietuvos įstatymai tokių manipuliacijų nevaržo. Nekontroliuojama mokslinių tyrimų kokybė (išskyrus archeologijos), neatliekamos jų ekspertizės, nėra mokslinių tarybų (išskyrus archeologijos), kurios įvertintų tyrimų programas ir ataskaitas (pastarosios net nerengiamos), seniai nebeliko tvarkybos projektų mokslinių vadovų, o valstybės tarnautojai neturi nei pareigos, nei kompetencijos, nei mokslinių žinių įvertinti pateikiamą tyrimų duomenų pagrįstumą. Todėl vadinamieji „tyrimai“ tampa puikia ir, deja, populiaria priedangos priemone paveldą nuvertinti ir „kaip nevertingą“ naikinti. Rezultate gaunasi taip, kad šalia esančiuose sklypuose bendros vertybės tampa skirtingos, viename lyg ir valstybės saugomas paveldas, o kitame nevaržomai plėtojamos naujos statybos. Toks ryškėjantis Lietuvos paveldo vertinimas šokiruoja. Tokiu būdu yra įteisinamas nekultūrinis verslo pragmatizmas padalijant plotą į atskiras dalis/sklypus ir kuriant be jokio bendro suderinamumo. Taip abejotinos reikšmės projektai ir praslysta be jokių paaiškinimų pateiktuose pristatymuose visuomenei, kuriuose pateikiami skirtingi ir nevienodai tikslūs duomenys. Su muzikinio teatro rekonstrukcija susiję sekantys projektai: Atgimimo aikštės, Danės gatvės platinimo, Dangės skvero ir Bastionų tilto. Buvo pateiktas Dangės bendruomenės asociacijos skundas valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl muzikinio teatro rekonstrukcijai išduoto galimai neteisėto leidimo, nes nesuderintos parkavimo sąlygos. Su projektu bendruomenėms draudžiama išsamiai bei detaliai susipažinti. Manome kad bus viršytas užstatymo tankis ir intensyvumas. Rekonstravimas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniams žemės sklypams, bet kaip žinoma yra daug neatitikimų, tačiau niekas nesvarstoma ir nestabdoma, nors Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės tam prieštaravo. Buvo kreiptasi į architektų rūmus, tačiau jie neturi sprendimo teisės, galimai todėl tyrimas net nebuvo atliktas, tik gautas atsakymas iš architektų rūmų pirmininko E. Andrijausko, esą neturintys medžiagos ir nėra ką tirti… O juk kai kuriuos projektus pats E. Andrijauskas ir projektuoja… Projektuojant statinio statyba prasideda nuo statinio projekto kūrimo pradžios, deja pagal Orhuso konvenciją, idėja visuomenei nebuvo pristatyta, pristatė skubotai parengtą vizualizaciją, kurią ignoravo visi architektai. (nuorodos adresas:https://sa.lt/architektu-pareiskimas-del-klaipedos-valstybinio-muzikinio-teatro-pastato-rekonstravimo-parengimo-paslaugos-vieso-pirkimo/) Projektavimas yra labai svarbus etapas, kadangi tikslingai suprojektuotas statinys, pagal poreikius apgalvotos visos smulkmenos, pagrindiniame statybos darbų etape sutaupo laiko bei pinigų ir užtikrina kokybę. Šiuo atveju pasekmės bus baisios, užtrauksiančios gėdą šimtmečiams. Todėl verta stabdyti muzikinio teatro rekonstrukciją kol laikas, ir grįžti prie buvusių sprendimų, nes dar 2014 metais buvo nuspręsta naują muzikinį teatrą statyti Laivitės teritorijoje, tam pritarė ir visuomenė. Klaipėdos muzikinis teatras turėtų iškilti naujoje vietoje, nes investuoti į senąjį pastatą yra neracionalu, teisingai buvo įsitikinęs kultūros ministras Šarūnas Birutis. „Pastatas yra labai senas ir reikalingos didelės investicijos, kad Klaipėdos muzikinis teatras galėtų sėkmingai dirbti. Reikia viską tvarkyti nuo vamzdynų iki teatro scenos. Muzikinis teatras nuo pat jo įkūrimo pradžios yra įsikūręs tipiniuose sovietmečio kultūros rūmuose, kurie buvo pastatyti 1964 metais. Pastatas yra visomis prasmėmis nusidėvėjęs. Pagal dabartines valstybės galimybes dabartinis teatro pastatas būtų tvarkomas kelis dešimtmečius ir kainuos labai brangiai, todėl siūlau statyti teatrą naujoje vietoje”, – po susitikimo su Klaipėdos muzikinio teatro vadovais sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Ministro nuomone, vertėtų atkreipti dėmesį į efektyvesnį lėšų naudojimą kultūros objektams, nes neretai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės pateikia per dideles darbų sąmatas ir išleidžiama daug daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nei reikėtų, jei ir darbus atliekančios įmonės elgtųsi sąžiningai. „Pasižiūrėję į atliekamus darbus šalies objektuose matome, kad viskas teisėta, bet ne viskas ir ne visada teisinga. Jeigu kiekvienas objekto vadovas tvarkytų kultūros objektus taip, kaip savo namus, tuomet turėtume kur kas geresnius rezultatus ir mažesnes išlaidas“, – sakė Š. Birutis. Kalbėdamas apie lėšų skyrimo racionalumą ministras pabrėžė, kad teatrai, siekiantys veikti atnaujintose patalpose, turi apsvarstyti visus galimus variantus ir ieškoti priimtiniausio tiek teatrui, tiek žiūrovams varianto. Šiuo atveju į būsimus žiūrovus neatsižvelgta. ES lėšos turėtų būti gaunamos ne per švietimą ar ūkį, kai kultūros projektai „pritempiami“, kad atitiktų kitų sričių sąlygas“, – sakė kultūros ministras. „Visame pasaulyje veikia įvairūs kultūros mecenavimo modeliai, per kuriuos kultūra gauna lėšų iš verslo. Todėl ir mums vertėtų peržiūrėti mokesčių ir teisės sistemas, kad verslininkams kultūros rėmimas būtų patrauklus“, – sakė Š. Birutis. Puiki, tačiau kažkodėl žlugusi ar sužlugdyta idėja: 2014-01-27 | Naujas muzikinio teatro pastatas – daugiafunkcinis. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, kultūros ministras Šarūnas Birutis itin palankiai vertina idėją naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą statyti buvusio „Memelio miesto“ teritorijoje.Pirmadienį uostamiesčio valdžios bei Muzikinio teatro atstovai ministrui ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams pristatė naujo teatro pastato statybų buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje viziją. „Išsivystė dalykiška ir įdomi diskusija. Svarbiausia, kad niekas šiai idėjai nepasakė „ne“. Peržvelgta daugybė procedūrinių dalykų, kurie šiuo atveju yra ne ką mažiau svarbūs nei vizijos. Tai, kad nuo vizijų pereita prie sprendimų ieškojimo, yra gerai. Taigi tam tikros koordinatės jau matyti“, – po susitikimo su kultūros ministru sakė V. Grubliauskas. Tačiau esą kol kas per anksti sakyti, kad sudėti reikiami parašai dėl šios teritorijos išvystymo. „Ministras supranta, jog tai – vienas iš nedaugelio kelių gauti Europos Sąjungos fondų paramą daugiafunkciniam objektui statyti. Kalbant apie Muzikinio teatro statybas kito finansavimo šaltinio negalima tikėtis“, – sakė V. Grubliauskas. Pasak mero, pradžiai dar reikia sudėlioti dalyvaujančių pusių skaičių, nes panašu, kad prie bendro stalo reikia pasikviesti ir Aplinkos ministerijos atstovus, mat buvusio „Memelio miesto“ teritorija yra tokia, kur dar reikia atlikti buvusios taršos likvidavimo darbus.Kol kas meras negalėjo įvardinti sumos, kiek reikėtų naujam teatro pastatui – tai esą išaiškės truputėlį vėliau. „Laukia labai daug procedūrų, daug tarpinstitucinio derinimo, bet į šią perspektyvą žiūriu palankiai. Taip pat į šį viešo bei privataus sektoriaus partnerystės pagrindu planuojamą projektą palankiai žiūri ir Kultūros ministerija. Šis projektas – stambios apimties ir unikalus Lietuvos kontekste. Tačiau nematau jokių grėsmių ar baimių. Ko gero, Klaipėda pati ta vieta, kur tokios ambicijos gali būti suvaldytos“, – įsitikinęs V. Grubliauskas. (Edita Gudavičė, „Vakarų ekspresas“ http://www.grubliauskas.lt/index.php?mod=news&type=0&id=65)
    Klausimas: kodėl visa tai žlugo?….
    Nušluoti regimąją praeitį visada paprasčiau, nutrynus istorinę atmintį… Klaipėdos senamiestis yra bendras darinys, istorinė visuma ir tai yra valstybinės reikšmės vertė Lietuvos bei Europos kultūrai. Mūsų konstitucija įtvirtina Tautos kultūrinį tęstinumą, o Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas priskiria kultūros paveldą pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams – žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms, tautos puoselėjamoms vertybėms, jos teisėms bei laisvos raidos sąlygoms ir valstybės nepriklausomybei, taip pat nustato valstybei pareigą išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, saugant kultūros paveldą.
    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2016 m. – 2019m. miesto centrinėje dalyje, U16 teritorijoje rengiami visa eilė miesto bendruomenei svarbių projektų. Tai Klaipėdos muzikinio teatrobei kiti su pirmuoju neadekvačiu projektu susiję, taip pat būsimo broko projektai: Atgimimo aikštės, Danės skvero, Danės gatvės, Bastionų tilto. Šiems projektams rengti ir realizuoti naudojamos miesto, valstybės biudžeto ir Europos sąjungos lėšos ir poveikis mieto centrinės dalies raidai tuo pačiu ir miesto gyventojams, bus ilgalaikis. Iki šiol šie projektai visuomenėje susilaukė didelio visuomenės neigiamo atgarsio tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Prieštaravo Klaipėdos miesto bendruomenės ir toliau tam prieštarauja. Visuomenė neturėjo galimybės išsakyti savo pageidavimų ir lūkesčių, kurie kaip žinoma, net nenumatomi vykdyti, nes visuomenė nebeturi sprendimų priėmimo teisės. 1) 1990-1995 m. vietos savivalda buvo apibrėžta kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto gyventojų ir savivaldybės valdžios institucijų (organų) savarankiška veikla, o nuo 1995 m. vietos savivalda jau traktuojama kaip savivaldybės teisė savarankiškai tvarkytis per gyventojų išrinktas savivaldybių tarybas; 2) Iki 1992 metų savivaldybės valdžią vykdančiais subjektais buvo pripažįstama ir savivaldybės bendruomenė, ir savivaldybės valdžios institucijos, o nuo 1992 metų – tik savivaldybės valdžios institucijos (t. y. įsteigtoji valdžia); 3) Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos leidžia pagrįstai teigti, kad šiandien Lietuvos vietos savivalda yra suprantama kaip savivaldybei suteikta teisė savarankiškai tvarkyti dalį bendrų visuomenės reikalų. Manome, kad savivaldybės administracijos inicijuojami 1-os valandos trukmės vieši baigtų projektų pristatymai projektavimo įmonių vadovams demonstruojant tik projektų vizualizacijas, pabrėžiant bendruomenės narių nekompetencijas, nesusigaudymą nėra tinkamas architektūros įstatymo taikymas užtikrinantis tvarumą, viešumą ir skaidrumą. Nevyriausybinių organizacijų galių ignoravimas akivaizdus ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybose. Jos bus sudaromos savivaldybių tarybų sprendimu, pusę jų narių sudarys savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai, o tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtins savivaldybės taryba. (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 str. 4 ir 5 dalys). Todėl Nesunku suprasti, kad valstybės institucijos vengia piliečių iniciatyvos, nes priimtas NVO įstatymas: „ neturi nieko bendro nei su pilietinės visuomenės šalyje plėtra, nei su demokratijos šalyje stiprinimu. Užtat jis turi daug panašumų su Rytų kaimynių šalyse gerai žinomais „valdomos demokratijos“ modeliais, kurių pagrąžintas fasadas slepia autoritarinę esmę“. Verta paminėti, kad tiesioginis savivaldos ryšys su motyvuota demokratija pabrėžiamas Europos vietos savivaldos chartijos (Valstybės žinios. 1999, Nr. 82-2418.) preambulėje: „savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos pagrindas; piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų.“ Dalyvauti be sprendimų priėmimo teisės?.. Taip pat yra ir su kitomis valstybinėmis viešomis institucijomis ir įstaigomis, kurios dėl savivaldybės savivalės gyventojų atžvilgiu neturi jokios sprendžiamosios teisės, gali tik pasiūlyti, rekomenduoti, bet ne spręsti. Tokiu atveju visuomenė net nedalyvauja rinkimuose (Klaipėdos mero ir savivaldos rinkimai apie 24 proc. rinkėjų, rinkusiųjų esamą valdžią apie 15 proc., kas atstovauja likusius 80 proc.? Juk tai būtų dauguma. Kita vertus, kad ir dauguma, bet be sprendimų priėmimo teisės… Nepaisant Klaipėdos savivaldybės administracijos nuolatinio manipuliavimo siekiant įvairiausiomis viešo intereso interpretacijomis klaidinti visuomenę – visi paminėti projektai miesto bendruomenei yra labai svarbūs, juk tai centras ir seniausio Lietuvos miesto atsiradimo vieta. Tačiau kaip matyti, minimi projektai neadekvatūs, neatitinkantys miesto kraštovaizdžio išsaugojimo kokybės, galimai su didžiuliais pažeidimais ir būsimomis pasekmėmis. Visuomenės sveikatos centras tai pripažįsta. Tačiau projektai toliau rengiami, nes kaip matyti, vienintelis motyvas yra Lietuvos respublikos, Europos sąjungos mokesčių mokėtojų lėšos, tokiu atveju turi būti stabdoma Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija, nes ryšium su tuo, seka kiti su logika prasilenkiantys projektai, tai Atgimimo aikštės, Danės skvero, Danės gatvės, Bastionų tilto projektai. Miesto bendruomenės norėtų žinoti viešą nuomonę apie šiuos projektus, kurie turėtų būti stabdomi, nes tai visiškai nesusiję nei su darniu judumu, nei su darnia plėtra. Niekas nebeturi teisės ginti viešą interesą (Prokuratūra tik patikrina biurokratiją, tai ne viešojo intereso gynymas, bet čia jau kita tema). Pažymėtina, kad į architektų pareiškimą dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstravimo nebuvo net atsižvelgta… (https://sa.lt/architektu-pareiskimas-del-klaipedos-valstybinio-muzikinio-teatro-pastato-rekonstravimo-parengimo-paslaugos-vieso-pirkimo/) Tai rodo visuomenės nuomonės ir specialistų pareiškimo ignoravimą, galimai siekiant skubos tvarka spekuliatyviniais tikslais užsidirbti pinigų. Taip pat pažymėtina, kad 2015-04-01 per Atgimimo aikštės projekto pristatymą visuomenė pageidavo fontano, suoliukų, didelių medžių pavėsio ir jūros tematiką atspindinčios aikštės (Ne „mėnulio“ su požeminiu parkavimu“…) Anuomet, visuomenei reikalaujant, kad nebus garažų, tam pritarė ir savivaldybė. Ar politikai ir tarybos nariai vykdo savo priesaiką?… Yra žinoma, kad Muzikinio teatro statybai naujoje erdvioje vietoje t.y. „Laivitės“ teritorijoje prieštaraujančių nebuvo ir nėra, verslininkai ir dabar sutinka. Visuomenės nuomonė neturi būti ignoruojama dėl prašymo Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos stabdymo kol laikas. Jeigu Muzikinis teatras būtų statomas naujoje erdvioje vietoje, prie vandens kaip ir buvo planuojama, nebūtų problemų su parkavimu. Danės gatvės platinimas iškertant visus medžius šios problemos nesprendžia. Šiuo atveju yra neteisinga visuomenės atžvilgiu darkyti senamiesčio kraštovaizdį, grūsti viską ten, kur vietos ir taip nėra. Nugriovus visą buvusį muzikinio pastatą galėtų atsirasti senovinio stiliaus bendruomenių namai, kokia ir buvo šio pastato paskirtis (Kultūros namai, tačiau architektūros požiūriu nei anuomet nei dabar statinys tam netinkamas, senamiestyje turėtų dominuoti senamiesčio stilius). Taip pat aktualu, kad šalia muzikinio teatro esantis gyvenamasis namas atrodo apgailėtinai, galimai yra avarinės būklės, gyventojai turbūt sutiktų išsikelti kitur. Racionalus sprendimas būtų viską nugriovus statyti mažesnio tūrio bendruomenės namus, o muzikinį teatrą Laivitės teritorijoje prie marių, tačiau į visuomenę neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad kartojasi analogiškai tos pačios praeities klaidos, nes jau anuomet, t.y. 1967 m.„Viskas buvo daroma iš bėdos – Vykdomojo valdžia sumąstė, partijai paliepus buvo duota komanda pirmyn. “, – pasakojo L. Jonaitis. (https://www.atviraklaipeda.lt/2019/05/25/miesto-kulturos-flagmanas-ant-ravelino-ii-dalis/)

  5. Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja klimato kaitos programoje ir planuoja iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašyti apie 100 tūkstančių eurų įsirengti saulės jėgainę Gintaro sporto centrui. Norint pasiekti klimato kaitos srityje pozityvių permainų neužtenka tik statyti saulės jėgaines, būtina turėti klimato kaitos programą, kuri apimtų ir želdynus. Remiantis atliktais tyrimais mokslininkai rekomenduoja stabdyti klimato kaitą sodinant naujus medžius. Tuo tarpu Klaipėdoje įsisavinant ES lėšas kertami medžiai. Kaip antai vykdant Jono kalnelio rekonstrukciją, iškirsta 243 medžiai kaip kompensaciją miesto savivaldybei sumokama 31467 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad vykdant projektus, paliekamų medžių šaknys yra negailestingai pažeidžiamos, kas brandžius medžius sužaloja negrįžtamai. 2011m. – 2013m. iškirsta 1615 medžių, atsodinta – 187. 2015 m. – 2017 m. iškirstos devynios miesto centro gatvės. Ruošiamasi likusių centro gatvių kirtimui – S.Nėries, Karoso.
    Jei kalbama apie klimato kaitos programą, tai ji turi būti kompleksinė. Šiuo atveju kai mieste kertami medžiai, tai apie epizodinę klimato kaitos programą nėra prasmės kalbėti ir švaistyti ES lėšas.
    Visuomenei didžiulį susirūpinimą kelia Klaipėdos miesto centre numatomi vykdyti projektai (Bastionų tilto, Danės gatvės platinimo, Muzikinio teatro, Danės skvero, Atgimimo aikštės), kurie susiję su geros būklės brandžių medžių kirtimais. Savivaldybė pateikdama projektuotojams projektavimo sąlygos nenurodo medžių išsaugojimo. Centro projektai nepagerins miesto ekologinės būklės, bet išvardinti objektai: Muzikinio teatro rekonstrukcija, Atgimimo aikštės sutvarkymas, Danės gatvės platinimas bei Danės skvero ir Bastiono tilto statyba keis istorinę miesto dalį. Tai nepuoš miesto. Vien tik pagalvojus, kad Muzikinis teatras bus įspraustas tarp gyvenamųjų namų, kelia neigiamas emocijas, nors buvo organizuotas Muzikinio teatro vietos parinkimo konkursas ir laimėjo vieta prie marių. Tačiau sprendimas pakeistas. Tuo tarpu visuomenė šiuo metu nugriauto Muzikinio pastato vietoje prašo pastatyti bendruomenės namus, nes tam yra didžiulis poreikis ir Klaipėdos miesto savivaldybė tai puikiai žino. Laivitės teritorijos (kuriame buvo laimėtas konkursinis Muzikinio vietos parinkimas) verslininkai sutinka, kad jų teritorijoje atsirastų miesto traukos objektas – Muzikinis teatras. Muzikinio teatro projektas iki šiol slepiamas nuo visuomenės ir Klaipėdos regioninės architektų tarybos.
    Požeminis garažas (po Atgimimo aikšte), kuris kaip viena iš sąlygų reikalingas Muzikiniam teatrui, iš tikro, turės išspręsti iš dalies ir privataus verslo, t.y. Viktorijos viešbučio parkavimo problemą.
    Bastionų tilto tiesimo atveju (Dangės bendruomenės asociacijai kreipiantis į Klaipėdos regiono architektų tarybą, gavo neigiamą projekto įvertinimą) turės nugriauti Bangų gatvėje istorinį namą. Susisiekimo plėtros galimybių studijoje buvo pažymima, jog Bastiono tiltas susisiekimo atžvilgiu neduos naudos.
    Požeminis parkavimas po Atgimimo aikšte sunaikins istorines dalies namų pamatus bei brandžius virš 50 cm skersmens medžius.
    Visuomenė šiems projektams priešinosi, kritikavo, bet nepaisant to juos planuojama įgyvendinti, nes tai ES lėšos. Visuomenė reikalauja, kad ES lėšų įsisavinimas nepablogintų miesto ekologinės būklės bei istorinės miesto dalies vertės, tačiau į tai net neatsižvelgiama.
    Toks savivaldybės elgesys skubant įsisavinti ES lėšas – akivaizdus klaipėdiečių gyvenimo kokybės bei aplinkos bloginimas. Beje tenka pastebėti, kad Klaipėda yra vienas taršiausių Lietuvos miestų ir kvėpavimo takų ligomis sergančiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų didžiausias Lietuvoje jau ne vienerius metus.
    Tokias lėšų įsisavinimo pasekmes miestas jaus dešimtmečius, o gal ir šimtmečius.
    Visuomenininkai kovoja dėl Klaipėdos miesto istorinės dalies bei žaliųjų plotų išsaugojimo sustabdant kenksmingus, nekokybiškus Klaipėdos miestui projektus, tačiau politikai eina prieš, buldozeriu stumdami nekokybiškus, miesto kraštovaizdį darkančius projektus.

  6. Tai tarybos nariai marionetės? Nepatinka, bet balsuoja… Kieno interesams tarnauja? Kad ne visuomenės, tai akivaizdu…

  7. Bendruomenių įstatymo, 7. lygybės – bendruomeninės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.
    Jeigu jie neleidžia net pasisakyti tiesiogiai, kaip yra ir pagal konstituciją, tai jie pažeidžia įstatymus, bendruomenės įstatymą, konstituciją ir kitus.

  8. Bendruomenių įstatymo, 7. … lygybės – bendruomeninės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.
    Jeigu jie neleidžia net pasisakyti tiesiogiai, kaip yra ir pagal konstituciją, tai jie pažeidžia įstatymus, bendruomenės įstatymą, konstituciją ir kitus, priimant sprendimus, nesiskaitant su visuomene. Tokia įsteigtoji valdžia kelia nepasitikėjimą ir turi būti atstatydinta, nes tai prieštarauja demokratijai.

  9. Klaipėdos įsisteigtoji “valdžia” užsiima savivale. Dar 2015 metais buvo nuspręsta kad jokių garažų Atgimimo aikštėje nebus. Visuomenė tam prieštarauja ir dabar. Vadinasi Klaipedos įsisteigtoji “valdžia” atstovauja tik save, visuomenės neatstovauja. Kodėl ji iki šiol nepaleista? Ar patys save įsisteigę, patys save gali ir paleisti? Visuomenei tokia teisė net nesuteikiama? Prokuratūra taip pat nebeturi teisės ginti viešojo intereso. Labai įdomu, kaip yra leidžiama susikurti tokius reglamentus demokratinėje valstybėje? Čia gi absoliučiai nieko bendro su demokratija, bet visiškai tam prieštarauja ir Konstitucijai, kuri dar galioja, ar jau nebe?

  10. Tai ir A.Vaitkus už garažus? … Nu jo, juk draugas A.Tuma … Interesai…

  11. Visuomenė yra be sprendimų priėmimo teisės, visos teisės yra suteiktos įsteigtajai valdžiai. Kur demokratija?

  12. Puiku, pagaliau pajudes su sitos geda darancios vietos rekonstrukcija. Is tu protestuojanciu negirdeti jokiu racionaliu pasiulymu apart kaip viskas blogai. Ir is vis kokia teise jie turi kalbet neva visos visuomenes vardu ir dar rastus teikti “visomenes vardu”. Dauguma tam projektui pritaria ir ji tik reikia igyvendint kuo greiciau.

  13. Pertvarkos projektas visiškai nevykęs su tuo mėnuliu-Pupa. O dar tie auksiniai parkingai… Žymiai prasmingiau tuos pinigus skirti tikrai miesto vertybėms, tokiems kaip Pašto ar kitiems Senamiesty parduodamiems pastatams nupirkti, juos rekonstruoti ir prasmingai įveiklinti. Šiais laikais, kai automobiliai stumiami lauk iš miestų centrų, mes atiduodame jiems centrinę aikštę. Tikrai atvykę į Muzikinį teatrą ras kiek ir atokiau prisiparkuoti. Pažiūrėkite, kiek parkavimo vietų prie Vilniaus Operhauzo ar Kauno muzikinio? Minimaliai, nes Vilniuje teatralai didelę dalį parkingo užima, Kaune išvis jos beveik nėra. Ir ką? Neišlaidaukim kur neverta.

    • Tegul stabdo tą muzikinio dėžę ir baigta su visom problemom. Bet kur tau, juk Pinigai!

  14. Švyturio Arenos skaičiuojamoji kaina buvo trigubai didesnė nei konkurse pasiūlė rangovas. Todėl nereiktų kainą iškelti į pirmą planą. Kaina neturėtų primesti apsisprendimą parkingas reikalingas ar ne. Darnaus judumo plane numatyta ši vieta. Todėl reikia būti nuosekliems.

  15. Daugelis miestų yra susitvarkę taip, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia centro. Pigu, patogu, nes jos sujungiamos takais, promenadomis su reikiamais objektais. Šalia Muzikinio skūbos tvarka planuojama griaut šiluminę elektrinę. Kodėl gi ne naujai auto aikštelei? Ne, mums geriau įsisavinti tuos 16 mlj. eurų, nes gi taip geriau bus kai kuriems, kas galės gauti kokį milijoną atkato. Be to gi būtų nelygis, jei aikštei virš aikštelės tereiktų 3 mlj. , geriau jau 6 mlj., tai labiau dera prie sumos 11 mlj. Ko čia dar stebėtis – esame possovieticus.

    • Tai ten griaus Energijos pastatą Danės 8 ir buvusį teo pastatą dėl Bastionų tilto… Save gerbiantys architektai tokių pseudoprojektų nedarytų, nu bet anie randa tokius, kur net piešti nemoka, tai Mėnuliams Bliūdams kvalifikacijos užtenka… 😀

  16. Nesuprantu tų žmonių, kurie sako, kad nereikia automobilių stovėjimo aikštelės ir žinoma suprantu tuos, kurie sako, kad tai yra per brangu. Pirmiausia reikia suprasti, kad reikia tokios aikštelės, nes jau dabar nelabai kur gali atrasti laisvą vietą šalia senamiesčio, net nekalbu apie šventines dienas, ar tada, kai Muzikinis teatras bus rekonstruotas. Dar žinant, kad iki 2030m senamiestyje apskritai turės nelikti automobilių, tai manau aplink senamiestį turėtų atsirasti kuo daugiau tokių aikštelių. O tie, kurie mano, kad visi žmonės persės ant dviračių, tai nebūkit tokie naivūs.. Be to ir atvykę svečiai iš kitų miestų tikrai nesirinks dviračių. Kitas klausimas yra projekto vertė, va čia tai tikrai kaina išpūsta ir yra dėl ko reikšti nepasitenkinimą. Kaip bebūtų, Klaipėda ir taip per ilgai stovi vietoje, reikia imtis drąsių ir ryžtingų sprendimų, norint įgyvendinti projektus ir taip gražinti miestą, bet negi sunku paskelbti kokį internetinį balsavimą dėl projekto, kurį išsirinktų miestiečiai? Nors ir antžeminės Atgimimo aikštės projektas kelia klausimų. Asmeniškai man, tai labai negražus projektas, kodėl nebuvo pateikti keli variantai visuomenei, kuri būtų išsirinkusi labiausiai patikusį variantą? Juoda danga tikrai nesimbolizuoja Atgimimo, dar iš nuotraukų matyti kažkokie išsikišimai dangoje, tikiuosi jie netrukdys neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais judėti aikštėje. Klausimas dėl šito „bliūdo“ priežiūros, kiek kainos, kas prižiūrės.. Rudenį bus apkibęs lapais, žiemą pasidengęs, o vasaromis dulkėmis, negi kažkas prie jo budės ir reikalui esant ims šalinti atsiradusias problemas ar tiesiog bus paliktas ir kartą per savaitę nuvalytas ir tiek? Toks jausmas, kad daugiau bėdos su šiuo projektu miestas apturės, nei naudos. Gaila, kad pagrindinė miesto aikštė bus tokia tragiška.

    • Aikštelei/parkavimui yra parinkta netinkama vieta, kaip ir Muzikiniui teatrui. Muzikinis į Laivitės teritoriją ir jokių problemų, tam yra net plotas skirtas, kaip mega objektui, tai tegul stabdo tą muzikinio dėžės rekonstrukciją, tegul stato pasaulinio lygio šedevrą prie vandens erdvioje vietoje ir bus viskas tvarkoje. O aikšteles galima daryti ne senamiesčio reprezentacinėje vietoje, bet kraštuose, pašaliuose. Vietoje muzikinio, pašalinus kas liko reikia bendruomenės namų ir aikštelė ten pat tilptų. Gyventojai iš pusiau avarinio pastato sutiktų išsikelti, atsiveria erdvė, kurią galima sutvarkyti taip, kad pasididžiavimas ir garbė būtų, o ne pajuoka ir gėda… Šiuo metu dėl įsipareigojimo muzikiniui daryti parkingą bus iškirsti visi medžiai Atgimimo aikštėje ir Danės gatvėje, nes ten taip pat parkingas muzikiniui ir dar platinimas dėl Bastionų tilto. Suniokotas senamiesčio kraštovaizdis su didelėmis pasekmėmis. Todėl tokie pseudoprojektai yra kenksmingi projektai, galimai tik procentų dalyboms reikalingi nuo išpūstų sąmatų…

  17. Visus medžius išpjaus ir pastatys Bliūdą su garažais. Tai gal ir viršuje dar garažus tegul stato, koks skirtumas jeigu neliks kaštonų. Bus derinys prie sovietinio griozdo muzikinio ir pusiau avarinio gyvenamojo namo. Tiesa, rašoma kad pramonės centras bus Atgimimo aikštėje, prieš pat posėdį tai pateikė. Kokios pramonės? Naktinio viešbučių gyvenimo?!… Ar furos iš uosto apsistos?.., juk Danės gatvėje taip pat iškirs visus medžius dėl parkavimo muzikiniui teatrui ir dėl Bastionų tilto…
    Ar ne metas už tokius sprendimus juos atstatydinti, paleisti, nuo visuomenės atstovavimo, jeigu nevykdo visuomenės reikalavimų, o lipa per galvas su savo pseudoprojektais…

    • Ant tiek durna, kad durnesnių nėra buvę. Logo ženklo istorija viską pasako… Tas pats ir su aikšte ir muzikiniu bei Danės gatve, Bastionų tiltu ir Dangės skveru… Totalus suniokojimas… O patys turbūt dums iš sudarkyto miesto, kuriame ir prisivogėliams tuoj nebemiela bus….

  18. 22 miesto tarybos narių ( iš 31) balsais nutarta – Atgimimo aikštėje parkingą DARYSIME. Kainuos 16 000 000 eur. gal pavyks mažiau, jei realiai tai gal daugiau. Kaip ten bebūtų 1parkavimo vietą įrengti kainuos virš 100 000eur.

    • Kokie ten nariai, jeigu balsuoja kaip nurodyta bus, arba lėks lauk iš tų narių, juk tam ir eina kad uzsikalti pinigų….

    • Tai jie galimai nuo išpūstų sąmatų gaus gerus procentus. Kitaip nesuprantama, kodėl už tokį Š…… balsuoja?…

  19. O tas Puteikio draugelis Volodzka kur nors dirba, ar tik piketus organizuoja ir pašalpas gauna?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt