[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) antradienio vakarą iškilmingo Klaipėdos dramos teatre vykusio renginio metu paminėjo savo veiklos 100-metį.

Pradiniu išskirtinio gimtadienio akcentu tapo dar ryte neišlikusio Biržos pastato, kur tarpukariu veikė rūmai, vietoje surengta informacinio ženklo apie rūmų Klaipėdos krašte istoriją atidengimo ceremonija.

Šventinio vakaro metu buvo įteikti svarbiausi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimai – trys sidabro „Darbo žvaigždės“ bei penki Padėkos ženklai.

Sveikindamas kolegas Rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas įteikdamas simbolinį laivą linkėjo KPPAR palankuas vėjo. Algirdo Kubaičio nuotr.

Palaimino dvasininku tapęs buvęs verslininkas

KPPAR prezidentas Vladas Pleskovas, sveikindamas susirinkusius į šventinį vakarą sakė, jog ir toliau reikia išlaikyti vienijančią verslo bendrystę.

„Linkėčiau verslo brandos žengiant į naują šimtmetį”, – sakė V. Pleskovas.

Vakarą palaimino prie Rūmų sistemos Lietuvoje atkūrimo daug prisidėjęs buvęs verslininkas Mindaugas Černiauskas, dabar brolis Elijas, specialiai atvykęs į renginį iš Romos, kur dabar studijuoja.

„Kai teko kurti Rūmų sistemą, įstatymą buvo didelė kova. Esu dėkingas, kad galėjau ją kurti, tam atidaviau daug širdies ir meilės. Dievas davė man pažinti ir materialų, ir dvasinį pasaulį. Kas yra verslo žmogus? Aš nemanau, kad jis toli nuo dvasinio pasaulio, kaip bandoma dažnai sakyti. Verslininkai sudaro valstybės stuburą. Koks bus verslas, tokia bus ir valstybė. Norint pasirinkti verslininko gyvenimą, reikia turėti talentą, dovaną iš Dievo. Tai pirmiausia nemigo naktys, nuolatinis stresas, įtampa. Kiekvieno verslininko misija yra tarnauti žmonėms, savo šaliai, daryti žmones laimingus. Darbas, garantuotos pajamos daro žmogų laimingą, daro laimingą ir jo šeimą. Verslininkui svarbu atsiminti, kad jo misija yra tarnystė. Jei nebūtų verslo žmonių, kas sukurtų tą mūsų žemiškąjį gerbūvį?”, – sakė brolis Elijas.

Jis kalbėdamas neužmiršo paminėti ir ilgamečio KPPAR generalinio direktoriaus Viktoro Krolio.

„Viktoras visada savo vietoje, visada tarnauja idėjai, su prekybos rūmais gimė, su prekybos rūmais ir išeis”, – sakė vakaro svečias.

„Ypatingai noriu padėkoti Rūmų nariams. Dėkojame už verslo bendrystės supratimą”, – sakė pats V. Krolis.

Beje, spalio 1-ąją, sukako 25 metai, kai V. Krolis dirba KPPAR. Šios sukakties proga jam UAB „Silberauto” vadovas Rimantas Stankevičius įteikė „Mercedes” laikrodį.

Sveikindamas kolegas Rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas, įteikdamas simbolinį laivą, linkėjo KPPAR palankaus vėjo.

Padėka ir politikams

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė įteikė premjero padėkos raštus Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriui-vyriausiajam finansininkui Martynui Armonaičiui ir Arūnui Kuraičiui, „Kletos” įmonių grupės vadovui. O KPPAR Užsienio ryšių skyriaus vedėjai Linai Kavaliauskienei buvo įteikta Vyriausybės kanclerio padėka.

Padėkos ženklai buvo įteikti seniausiam KKPAR nariui, vienam iš rūmų steigėjų – AB „Klaipėdos baldai“; vienai iš rūmų steigėjų – UAB „Etna“ bei Algimantui Bružui UAB „Aidila“ direktoriui, kuris buvo įvertintas už ilgametę bendrystę rūmuose, verslo plėtojimą, inovacijų diegimą.

Du tokie apdovanojimai buvo įteikti ir klaipėdiečiams Seimo nariams – I. Šiaulienei, už rūmų, kaip verslo savivaldos organizacijos, vaidmens Lietuvoje stiprinimą ir Simonui Gentvilui už nuolatinį dialogą, sprendžiant verslui iškylančias problemas, gerinant verslo aplinką, rūmų, kaip verslo savivaldos organizacijos, vaidmens Lietuvoje stiprinimą.

II laipsnio sidabro „Darbo žvaigždė“ Pauliui Pleskovui, UAB „Transkona“ generaliniam direktoriui skirta už ilgametę bendrystę rūmuose, inovacijų diegimą automobilių techninio aptarnavimo srityje. Martinas Gusiatinas tokio apdovanojimo sulaukė už investicijas Klaipėdoje, ilgametę labdaringą veiklą, o Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas – už vadovavimą Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams 1999 – 2003 m.

Tarpukariu – dveji rūmai

Istoriko, prof. Vasilijaus Safronovo teigimu, tarpukario metais Klaipėdos krašte veikę Pramonės ir prekybos rūmai buvo įsteigti anksčiau nei Lietuvos pramonės ir prekybos rūmai Kaune – jau 1919 metais. Jie atsirado reorganizavus 1822–1919 m. veikusią Klaipėdos pirklių korporaciją, kuri savo ruožtu kildinosi iš 1597 m. įsteigtos Klaipėdos pirklių gildijos.

Pirminis Rūmų pavadinimas, remiantis 1919 m. reorganizavimo statutu, buvo Klaipėdos prekybos rūmai (Handelskammer Memel). Jų veiklos teritorija, kaip ir anksčiau, apėmė Klaipėdos miesto ir Klaipėdos bei Šilokarčemos kaimiškąsias apskritis.

Iš viso turėjo būti renkama 20 Rūmų narių, iš kurių 18 – pirmoje rinkimų apygardoje (Klaipėdos miesto ir kaimiškoje apskrityse), likę du – antroje rinkimų apygardoje (Šilokarčemos apskr.). Pirmoje rinkimų apygardoje renkami Rūmų nariai atitinkamai skirstėsi į keturias rinkimų grupes: 1) pramonės įmonių atstovus; 2) didmeninės prekybos atstovus; 3) bankų, agentūrų, draudimo ir susisiekimo sferų atstovus; 4) mažmeninės prekybos atstovus.

„1920 m. pradžioje įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinam Antantės valstybių administravimui, kurį sąjunginių valstybių vardu vykdė Prancūzijos paskirtas atstovas. Dėl krašto atskyrimo nuo Vokietijos į šiaurę nuo Nemuno buvusioje teritorijoje, anksčiau priklausiusioje Tilžės ir Ragainės apskritimis, buvo sudaryta nauja Pagėgių apskritis, kurios atsiradimas paskatino ne tik išplėsti renkamų Prekybos rūmų narių skaičių nuo 20 iki 24 (Pagėgių apskričiai suteikti du atstovai, Šilokarčemos apskr. atstovavimas išplėstas nuo dviejų iki keturių narių), bet ir pakeisti Rūmų pavadinimą į Klaipėdos krašto prekybos rūmus (Handelskammer für das Memelgebiet)”, – rašo V. Safronovas.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1923 m. rugsėjo 12 d. Prekybos rūmai priėmė naujus įstatus, direktorijos patvirtintus rugsėjo 20 d., pagal kuriuos narių skaičius buvo dar sykį padidintas iki 28. Iš jų 20 turėjo būti renkama Klaipėdos mieste ir apskrityje, 5 – Šilokarčemos (Šilutės) apskr., 3 – Pagėgių apskr. Visose trijose apygardose, kaip ir 1921 m. įstatuose, atstovai skirstėsi į keturias aukščiau minėtas rinkimų grupes.

Paskutinis Rūmų įstatų keitimas tarpukario metais priimtas 1928 m. kovo 14 d. Tuomet buvo pakeistas Rūmų pavadinimas – juos pradėta vadinti Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmais (Industrie- und Handelskammer für das Memelgebiet).

Klaipėdos prekybos rūmai turėjo būti renkami vadovaujantis visuotinių, lygių, tiesioginių ir slaptų rinkimų principais. Rūmus išrinkus, trečdalio jų narių vietos kas dveji metai likdavo vakuojančios, ir šį trečdalį reikėdavo rinkti iš naujo. Pirmieji tokie rinkimai Rūmų atstovaujamoje teritorijoje įvyko 1919 m. lapkričio 25 d. Nuo to laiko tokie rinkimai vykdavo kas dveji metai (1921, 1923, 1925 ir t. t.), paprastai gruodį.

Esminiai Rūmų veiklos klausimai buvo sprendžiami visuotinio susirinkimo (Vollversammlung), kurį sudarydavo visi Rūmų nariai, metu. Vykdomasis Rūmų veiklos organas buvo prezidiumas, kurį visuotinis susirinkimas, paprastai susirinkdavęs sausio pradžioje, rinko iš savo tarpo. Prezidiumą sudarė prezidentas, du viceprezidentai ir du iždininkai (Schatzmeister). Savo veiklą Rūmai vykdė ir per komitetus, kurie buvo sudaromi iš Rūmų narių. Komitetų skaičius nebuvo pastovus.

Pirmuoju Rūmų prezidentu 1919 m. gruodžio 12 d. įvykusio steigiamojo Rūmų posėdžio metu buvo išrinktas pirklys, Danijos ir Portugalijos vicekonsulas Klaipėdoje Henry Schmäling, kuris dėl sveikatos priežasčių jau 1920 m. liepą savo pareigų atsisakė.

Pasak V. Safronovo, jungdami svarbiausius Klaipėdos krašto pramonininkus ir prekybininkus, visą savo veiklos laikotarpį Rūmai buvo ne tik viena įtakingiausių organizacijų Klaipėdos krašto ekonomikoje, bet ir darė įtaką krašto lygmenyje priimamiems politiniams sprendimams. Didžiausią politinį svorį Rūmai buvo įgiję Prancūzijos administravimo laikotarpiu (1920–1923 m.).

„Prancūzijos administravimo laikotarpiu pagrindinės Rūmų veiklos pastangos buvo nukreiptos į siekį atkurti laisvą prekybą, paversti Klaipėdos uostą konkurencingu kaimyninių uostų, ypač Karaliaučiaus, kontekste. Todėl išsikristalizavus projektui Dancigo pavyzdžiu paskelbti Klaipėdos kraštą laisvąja valstybe, Rūmai šią idėją entuziastingai rėmė”, – rašo istorikas.

Įdomus Rūmų istorijos faktas yra sprendimas 1922 m. antroje pusėje siekiant bent iš dalies atsiriboti nuo žaibišku greičiu įvykusio Vokietijos markės nuvertėjimo liudijo išleisti specialią Klaipėdos krašto „sunkmečio pinigų“ (vok. Notgeld) emisiją, kurios dydis sudarė 21 175 mln. markių.

Pagrindinė Klaipėdos prekybos rūmų būstinė buvo biržos pastatas Klaipėdoje. Be to, 1921 m. pabaigoje Prekybos rūmai atidarė filialą Šilokarčemoje.

1939 m. kovą, priėmusi Vokietijos ultimatumą, Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Dar 1932 m. visi iki tol atskiruose Rytų Prūsijos provincijos miestuose veikę rūmai buvo sujungti į bendrą organizaciją – Rytų Prūsijos pramonės ir prekybos rūmus, vėliau pertvarkytus į bendrus rūmus Rytų ir Vakarų Prūsijos provincijoms (Industrie- und Handelskammer für die Provinz Ost- und Westpreußen), prie jų buvo prijungti ir Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai, prarasdami savo savarankiškumą.

Klaipėdos krašto rūmus panaikinus senosiose jų patalpose Antrojo pasaulinio karo metais veikė tik kontora, aptarnavusi Klaipėdos apygardos reikalus. Jos pirmininku 1942 m. nurodomas žuvų prekybininkas didmenininkas Emil Suhr.

Klaipėdos krašte nuo 1921 m. veikė ir atskiri Amatų rūmai, kurie instituciškai niekuomet nebuvo sujungti su Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmais. Jų veikla apėmė visą Klaipėdos krašto teritoriją. Pagrindinės šių Rūmų funkcijos buvo atstovauti krašto amatininkų interesams ir užtikrinti amatininkystės kokybę Klaipėdos krašte. Rūmus sudarė dvylika narių, iš kurių devynis galėjo rinkti amatininkų kuopos (septynis Klaipėdos mieste ir apskr., du – Šilutės ir Pagėgių apskr.), tris – verslo draugijos ir kiti susivienijimai, kurie siekė vystyti amatininkų verslo interesus ir kurių bent pusė narių buvo amatininkai (iš jų vieną narį Klaipėdos mieste ir apskr., du – Šilutės ir Pagėgių apskr.). Rūmų nariais galėjo tapti 30 metų sulaukę, mažiausiai trejus metus savarankiškai amatu užsiimantys asmenys, turintys teisę mokinti amatų mokinius. Rūmų nariai buvo renkami ketveriems metams, tačiau kas dveji metai pusė narių turėjo būti perrenkami.

Remiantis 1931 m. Statuto redakcija, buvo ne tik padidintas iki 16 Rūmų narių skaičius, bet ir pakeistas jų rinkimo principas, atsisakant atstovavimo amatininkų kuopoms ir verslo draugijoms ir vietoje to įvedant atstovavimą verslo šakoms. Pagal naująjį Statutą statybos ir su statyba susijusiam verslui, metalo verslui, maisto produktų verslui, aprangos ir valymo paslaugų verslui turėjo atstovauti po tris Rūmų narius, medienos apdirbimo verslui – du nariai, popieriaus ir spaudos verslui bei tekstilės, odos, kaučiuko ir chemijos verslui – po vieną narį. Be to, narių kadencija buvo pratęsta nuo ketverių iki penkerių metų.

Vykdomasis rūmų organas buvo valdyba, kurią sudarė pirmininkas (prezidentas) ir keturi nariai (valdybos sudėtis 1931 m. buvo išplėsta iki pirmininko (prezidento) ir penkių narių). Pirmoji Amatų rūmų valdyba su pirmininku dažytoju (meistru) Karlu Hilpertu priešaky buvo išrinkta 1921 m. birželio 28 d. Paskutiniu Amatų rūmų prezidentu (ne vėliau nei nuo 1934 m.; tiksli vadovavimo pradžios data nenustatyta) tarpukario metais buvo stalius (vyr. meistras) William Sabrowsky.

Vos įsikūrus Rūmams, jų būstinę pirmasis Rūmų prezidentas Karl Hilpert įkurdino savo nuosavame name adresu Roßgartenstraße 1 (pastatas neišlikęs; dabar jo vietoje yra XX a. 4-ajame dešimtmetyje pastatytas namas Vytauto g. 24). Pirmajam prezidentui pasitraukus iš pareigų, Rūmams teko ieškotis naujos būstinės. Kurį laiką (bent iki 1931 m.) Rūmų biuras veikė adresu Palangos g. 3 (pastatas neišlikęs; buvo dab. Atgimimo aikštės teritorijoje). Galiausiai tik 4-ojo dešimtmečio pradžioje Rūmai pasistatė atskirą pastatą tuometinėje Locų (dab. Jūros) gatvėje. 1937–38 m. pastatas buvo išplėstas, įrengiant papildomas patalpas profesinei mokyklai. Tuomet jis įgijo dabartinę išvaizdą. Šiuo metu tai – vienintelis išlikęs Rūmų pastatas Klaipėdoje, Jūros g. 4 (dabar pastate yra Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinika).

Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, atskirų krašto smulkių verslininkų interesams atstovaujančių Amatų rūmų, kaip ir Pramonės ir prekybos rūmų atveju, nebeliko. Integruojant kraštą į Rytų Prūsijos provinciją, nuo aneksijos praėjus vos savaitei, 1939 m. kovo 30 d., Rytų Prūsijos amatų rūmai perėmė Klaipėdos krašto Rūmus, kuriuos reorganizavo į apygardos amatininkų broliją (Kreishandwerkerschaft) Klaipėdos miestui, Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritims. Panaikinus Pagėgių apskritį, apygardos amatininkų brolijos apimama teritorija buvo sumažinta iki Klaipėdos miesto ir Klaipėdos bei Šilutės apskričių. Atitinkamai buvusi Amatų rūmų būstinė (Handwerkskammer) buvo pavadinta Amatų namais (Haus des Handwerks).

Algirdo Kubaičio nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”105236,105237,105238,105239,105240,105241,105242,105243,105244,105245,105246,105247,105248,105249,105250,105251,105252,105253,105254,105255,105256,105257,105258,105259,105260,105261,105262,105263,105264,105265,105266,105267,105268,105269,105270,105271,105272,105273,105274,105275,105276,105277,105278,105279,105280″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]