Tremtinių pagerbimui skirtas skveras S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžoje turėjo būti atnaujintas dar šių metų pavasarį, tačiau remonto darbai ilgai įstrigo. Tikimasi, kad juo pavyks atnaujinti šį mėnesį.

Skvere nuo vasaros darbininkų nematyti. Tai, jog vyksta remontas, byloja tik paliktos apdailos medžiagos, išrausti takai.

Skvere prie S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos statybininkų nematyti jau kelis mėnesius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybė sutartį dėl skvero sutvarkymo su rangovais pasirašė dar pernai spalio 31 dieną. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai truks keturis mėnesius ir kainuos beveik 400 tūkst. eurų. Tačiau skveras iki šiol nesutvarkytas.

Rangovai ir Klaipėdos savivaldybė šiemet birželį pasirašė papildomą susitarimą. Jame numatyta, jog darbus rangovas gali sustabdyti iki tol, kol sulauks granito plokščių.

„Projekto autoriai norėjo pagerinti rezultatą, todėl nuspręsta skverą iškloti ne akmens plokštėmis, o granitu. Rangovams jį reikėjo užsakyti, o dabar laukiame, kol jis bus atvežtas. Tikimės, kad rangovai granito sulauks šią savaitę ir galės tęsti darbus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Rangovams sutrukdė ne tik granitas, bet ilgai užtruko su techninio projekto rengėjais suderinti graviravimo būdą, pastarieji norėjo padidinti šrifto dydį, parengti alternatyvų skulptūrinį akcentą Lietuvos valstybės teritorijos paženklinimui šviestuvu. Tokiais pokyčiais siekta geresnio galutinio rezultato, tačiau rangovai ilgai negalėjo susiderinti savo darbų projekto.

„Dabar situacija tokia, jog viskas suderinta, dėl visko susitarta, reikia tik sulaukti granito plokščių. Nors jos kainuoja brangiau nei akmens plokštės, tačiau rangovai sutiko patys padegti papildomas išlaidas, miesto biudžetui tai nekainuos. Rangovai nepraranda vilties visus skvero sutvarkymo darbus pabaigti šiemet. Pati nesu taip optimistiškai nusiteikusi, manau, kad reali pabaiga bus kitų metų pavasarį. Tačiau jei vyraus tokie palankūs orai, tada tikrai darbai gali būti pabaigti šiemet“, – kalbėjo I. Šakalienė.

Skvero prie S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos su tautos kančios memorialu rekonstrukcijos projektą rengę architektai didelių revoliucijų nesuplanavo. Esminė naujovė – memorialas bus pratęstas grindinyje įrengiant žemėlapį ir jame lemputėmis pažymint tremties vietas.

Numatyta, kad skveras rekonstrukcijos metu būtų išgrįstas granito plokštėmis, supjaustytomis taip, kad siūlės atkartotų meridianus ir lygiagretes. Taip pat bus grafiškai pažymėta poliarinio rato vieta, o švieselės grindinyje žymės tremties ir įkalinimo vietas, šalia jų bus pavadinimai.

Anksčiau buvo numatyta, kad grindinyje bus ir Lietuvos žemėlapis, tačiau vėliau jį nuspręsta sukurti kaip atskirą meninį akcentą.

Ant sienučių, vakariniame ir šiauriniame skvero krašte, bus įrengtos atsisėdimo vietos, šiukšliadėžės. Už jų puslankiu išdėstyti parko tipo šviestuvai. Kančios skulptūra bus apšviečiama iš apačios.

Skvere turi atsirasti ir informacinis stendas, kuriame būtų ir informacija brailio raštu.

Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas Pranciškus Vytautas Mickus, kai buvo pristatomas rekonstrukcijos projektas, džiaugėsi pokyčiais, nes esą jau seniai pribrendo reikalas tvarkyti šį skverą, dabar nebebus gėda į jį atsivesti svečius.

Skveras, kuris rekonstruojamas, buvo suformuotas XX a. II pusėje, čia buvusio želdyno vietoje, prie vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo, kuris iki 1945 m. priklausė Katalikų bažnyčios klebonijai. Vėliau čia veikė antrasis vaikų darželis. Nuo 1969 m. iki 1971 m. pastate veikė vaikų dailės mokykla (nuo 2006 m. turinti A. Brako vardą). Skveras ilgą laiką vadintas S. Daukanto g. vardu.

Kitoje S. Daukanto gatvės pusėje esančiame name pokario metais buvo įkurdintas KGB skyrius, pirmame ir antrame aukštuose – tardymo kambariai, rūsiuose buvo kankinama.

I. Kanto ir S. Daukanto gatvių kampe 1997 m. atidengtas ir pašventintas memorialas, skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Skvere pastatyta skulptūra „Kančia“ (autorius J. Genevičius) ir puslankiu eilėmis sudėti buvusių kalinių ir tremtinių artimųjų sunešti akmenys su nukentėjusiųjų vardais.