Svarbu, Temos

„Sūduvis”: išsaugoti reikia, bet kur? (9)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-11-13


Nors ir buvo panirusi į daugiau nei valandą trukusias diskusijas dėl konkrečios vietos, Klaipėdos miesto tarybos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba antradienį vieningai rekomendavo išsaugoti Lietuvos kariuomenei nebereikalingą minų paieškos laivas „Sūduvį“ ir ieškoti jam vietos Dangės upėje.

Laivo išsaugojimo misijos ketinančio imtis Lietuvos jūrų muziejaus vadovai savo ruožtu akcentuoja, kad jei „Sūduvį“ bus norima nukišti kur nors į užkampį, tai geriau esą iš viso nepradėti tokio darbo.

Laivas „Sūduvis” (M52) buvo pastatytas 1958 m. Siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, jis  pastatytas iš braziliško ąžuolo medienos, o visi laivo įrengimai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Karinių jūrų pajėgų nuotr.
Bus nelengva, bet tokia misija

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas–vyr.fondų saugotojas Romualdas Adomavičius pirminė, kad šis laivas vertas išsaugojimo jau vien dėl to, kad yra 1958 m. statybos ir išskirtinės konstrukcijos.

„Apžiūrėjome, laivas tikrai neblogos būklės. Aptarnauti jį tikrai didžiulis iššūkis būtų, bet rimtai galvojame perimti, įveiklinti muziejaus veiklai, reikia tik miesto pozicijos, ar galima statyti Dangėje, galbūt už „Merdiano”. Mūsų buvo paprašyta įvertini vizualiai, užsakėme tai padaryti ir ten, ir dar keliose vietose. Didieji laivai Dangės upėje nuo pat uosto pradžios visada joje stovėjo, ji buvo pagrindinis uostas iki XIX amžiaus vidurio. Istoriniu požiūriu neturėtų būti didžiulių vertinimų, toks yra upės istorinis paveldas, bet esame pasiruošę kalbėtis ir su bendruomenėmis”, – dėstė R. Adomavičius.

Pasak jo, vietos prie „Meridiano” pageidaujama dėl to, kad čia jau yra „gyventojų takai, poilsiautojų srautai”.

„Jei bus sunkiai prieinamas, užstatomas , įveiklinti jį sunku. O pastačius patrauklioje vietoje ir imant minimalų mokestį būtų galima išlaikyti laivą iš savų resursų. Gal dar elektros tiekimą galėtų kompensuoti savivaldybė”, – sakė muziejininkas.

Anot jo, artimiausiu metu bus organizuojamas susitikimas ir su krašto apsaugos ministru, iš šios institucijos esą jaučiamas geranoriškas požiūris, norima išsaugoti laivą.

„Šio laivo išlaikymas – visos Lietuvos reikalas. Klaipėda – vienintelis uostas ir būtent jam pridera šį laivą išsaugoti. Ir latviai, ir estai turi tokius laivus, o mes nė vieno iki šiol neišsaugojome. Tai ir patriotinis auklėjimas, ir suvokimas krašto apsaugos. Tokių originalių objektų, istorijos liudytojų artimiausius 50 metų tikrai neturėsime. Tačiau jei nukišame kažkur, tai neverta jo išlaikyti. Kol kas neišgirdome, ar miestui jo reikia, ar nereikia. Kariuomenės vadas vadas sakė, jog palaikys ir visur dalyvaus. Čia galėtų būti ir karininkų ramovė. Jūrų skautai, kadetų mokykla galėtų naudotis. Mano moteriška akimi, laivas labai tvarkingas”, – antrino Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Pasak jos, dėl laivo stovėjimo vietų galima svarstyti alternatyvas, tačiau, direktorės nuomone, jei formuotųsi laivų krantinė, atsirastų naujas traukos taškas. Ji kartu pabrėžė, jog „Sūduvis” yra gerokai siauresnis nei „Meridianas”.

Ir Karinių jūrų pajėgų, ir Jūrų muziejaus atstovų, ir Jūrų kapitonų asociacijos Jurų kapitonų klubas pirmininko Juozo Liepuoniaus nuomone, vieta prie „Meridiano” būtų labai tinkama „Sūduviui”. „Oro gupės” nuotr.

„Užsikrautume sau dar vieną sunkią naštą, bet suprantame savo misiją”, – sakė O. Žalienė.

Kariškiai nebenori verkti

Karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Remigijus Zabiela priminė, kad kariškiai iš viso turėjo 19 karo laivų ar katerių, iš kurių 8 jau utilizuoti.

„Labiausiai gaila buvo „Kuršio”, – sakė jis.

Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui. kmdr. ltn. Ramūnas Kažerskas sakė, jog kariškiai su ašaromis palydėjo laivą „Kuršis” į paskutinę kelionę, tad nebenori, kad tas pat nutiktų ir su „Sūduviu”.

„Jo denis kaip gerų jachtų, iš braziliško ąžuolo. „Sūduvis” ir „Kuršis” yra pirmieji laivai su Lietuvos vėliava, pradėję ieškoti ir neutralizuoti pasaulinių karų minas prie mūsų krantų. Daug darė ir daug dirbo laivas, o ne tiesiog plaukiojo. Jo istorinius pasiekimus būtų galima rodyti ekspozicijoje”, – sakė R. Zabiela, priminęs, kad Liepojoje, Taline stovi laivai reprezentacinėse vietose.

R. Kažerskas taip pat priminė, kad kol laivas tarnavo Vokietijoje, jam buvo duotas vieno šios šalies miesto – Koblenz – vardas. O jo vadovybė dabar esą būtų suinteresuota užmegzti glaudesnius ryšius su Klaipėda.

R. Kažersko nuomone, vieta prie „Meridiano” būtų labai tinkama „Sūduviui”. Čia jam nekiltų problemų ir dėl gylio, nes pilnai pakrauta ir su visa įgula grimzlė siekia 3,6 m. O pašalinus velenus, vadinamąją bulbą, skirtą minų paieškai, grimzlė liktų tik apie 1,8-2 m.

„Siekiamybė, kad laivas įplauktų per šią Jūros šventę”, – sakė R. Kažerskas.

Dėl vietos – įvairios nuomonės

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis sakė, jog iki šiol nebuvo išgirdęs argumentų, laivas šalia „Merdiano” galėtų „techniškai, navigaciškai” įsikurti.

„Ar nesutrukdys sportinės veiklos? Juk ir naują irklavimo bazę netrukus priimsime, pradėsime naudoti”, – abejojo vicemeras.

Pasak Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, krantinę už Biržos tilto miestas suteiktų neatlygintinai, tam užteka administracijos direktoriaus įsakymo. Komunalinės paslaugos jau būtų „atskiras, techninis klausimas”.

„Kitas krantines valdo operatorius, reikėtų kalbėti su juo, kad išskirtų”, – sakė E. Simokaitis.

Nors komisijos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad komisijos uždavinys šįkart nėra rekomendacija dėl vietos „Sūduviui”, visi pasisakymai iš esmės buvo būtent apie ją.

Fain išsaugoti. Viskas gerai, bet pagrindinis laivynas visada stovėjo iki Biržos tilto. O toliau arba baržos, arba silkes iškraudavo. Užgožtų jis čia nemažai. Tradiciškai prie „Meridiano” yra varžybų finišas. Manau, kad tai netinkama vieta. Dvi valtys negalės konkuruoti, nebebūtų varžybų žiūroviškumo”, – dėstė minėtos komisijos narys, Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Albertas Mileška.

„Ant „Sūduvio” galėtumėte svečius pasikviesti stebėti varžybas. Būtų tas žiūroviškumas”, – reagavo Alfredas Nagys, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos narys, „WmH Muller” direktorius.

Kai Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ prezidentas Vidmantas Matutis pasiteiravo, ar nesvarstyta sekti, kad ir Talino pavyzdžiu eksponuoti „Sūduvį” krante, O. Žalienė akcentavo, kad tokios vietos neturima.

„Krante stovintys greitai nyksta. Turime vargo su Smiltynėje taip stovinčiais laivais”, – sakė muziejaus direktorė.

Dalia Žukienė, visuomeninės organizacijos „Žalia banga” pirmininkė, stebėjosi, kodėl visgi neanalizuojama jokia kita alternatyva Dangei.

Laivas “Sūduvis”. lietuvoskariuomene.lt nuotr.

„Už „Meridiano” jam saugiausia būtų. „Meridiano” kapitonas nuolat matuoja gylį, mažiausia gramzlė buvo 3,6 metro. Ten šventa ir gera vieta”, – sakė Juozas Liepuonius, Jūrų kapitonų asociacijos Jurų kapitonų klubas pirmininkas.

Algirdas Valentinas, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai” prezidentas, dėstė, kad geriausia vieta „Sūduviui” būtų dešinė Dangės krantinė tarp Pilies ir Biržos tilto. Tačiau VšĮ „Klaipėdos šventės” direktorius Romandas Žiubrys tikino, kad tarp tiltų turi būti gyvybinga vieta, skirta aktyviam veiksmui. Jis priminė, kad kai vyksta didesnis renginys, pavyzdžiui, regata „Tall ships’ races” reikia jachtas švartuoti net gamybinėse teritorijose.

Posėdyje dalyvavęs seniūnaitis Eimantas Koševoj teigė, jog reikėtų apsvarstyti galimybę laivą statyti prie „Klaipėdos energijos” krantinės, kur po teritorijos konversijos jis galėtų būtų pažintinio-mokslinio komplekso dalis.

Galiausiai gimė ir idėja, kad galima „Sudūvį” statyti tarp Biržos tilto ir „Meridiano” arba pastarąjį patraukti tilto link ir taip esą liktų irkluotojų pageidaujamas trasos ilgis.

Taip prisidiskutavusi komisija pagaliau sugrįžo prie susiformuluoto klausimo ir vienbalsiai nutarė rekomenduoti išsaugoti „Sūduvį”, o savivaldybei rekomenduota surasti jam tinkamiausią vietą Dangėje.

ISTORIJA

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, iki pat XVIII a. vidurio Dangės upėje su atšakomis žiotyse veikė pagrindinis uostas. XIX a. 3 dešimtmetyje sukurta infrastruktūra atvėrė kelią į miesto centrą didiesiems laivams. Jiems aptarnauti buvo pritaikytos krantinės, įrengti knechtai, sankrovos aikštės, pastatyti sandėliai, įkurdintos specifinės institucijos. Intensyviai laivybai buvo pritaikyti ir miesto tiltai. 

Didžiųjų laivų lankymasis ir miesto pramonės augimas paskatino Dangės uosto plėtrą. Pradžioje už miesto pylimų ir Joniškės pakrantėse krautos čia pat gaminamos plytos, pelenai, potašas, mediena ir medžio ruošiniai. 1872 m. prie upės įsikūrusio trąšų ir superfosfato gamyklos „Union“ krantinėse į laivus pakrautas krovinys gabentas ne tik į Europos šalis, bet ir Argentiną, JAV, Kanadą. Įmonės gamybai reikėjo atplukdytų iškasenų iš Sicilijos, Norvegijos, JAV, Australijos. Laivybai užtikrinti ne tik buvo įrengta 400 m ilgio įmonės krantinė, bet ir išgilinta visa uosto akvatorija. Prie upės 1929 m. pastatytai Klaipėdos elektrinei akmens anglis gabenta laivais. 

Buvo bandoma paleisti nedidelių garlaiviukų liniją iki Tauralaukio, tačiau likusios upės vagos dalies virsmą uostu sustabdė 1874 m. pastatytas geležinkelio tiltas.

„Patys didžiausi jūriniai keleiviniai ir kariniai laivai, įplaukę į upės žiotis, pasiekdavo Karlo tiltą. Čia telkėsi dalis keleivių susisiekimą tarp Klaipėdos, Kuršių nerijos gyvenviečių, Labguvos, Rusnės, Tilžės užtikrinančių garlaivių bei motorlaivių. Šioje uosto dalyje ne tik veikė statybos, remonto įmonės, bet ir pagrindinė jūrų muitinė. Dalis didžiųjų jūrinių krovininių ir vizituojančių karinių laivų sustodavo tarp Karlo ir Biržos tiltų. Šalia krantinių būta sandėlių, sankrovos aikščių, prekių svarstyklių ir rūšiavimo įstaigos, laivybos kompanijų atstovybių ir reprezentacinė miesto erdvė su rotuše, birža, teismu. Už Biržos tilto plaukdavo apsunkę nuo anglies, chemikalai garlaiviai ir baržos, o grįždami pasroviui išgabendavo medieną, fanierą, trąšas, plytas. Čia kartais švartuodavosi net Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir labai retai Vokietijos karo laivyno submarinos”, – rašo D. Elertas.

Didžiosios Britanijos laivas „Bencore Head“ Dangės uoste 1933 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Anot jo, Dangės uostas buvo gyvybingas ir naudojamas iki 1948 m. Iš pradžių upės žiotis ir upės atkarpą iki tiltų paliko karo ir žvejybos laivai, o po 1956 m. – ir retsykiais krovinius gabenusios vidaus vandenų baržos. Uosto laivatakį nustota valyti nuo sąnašų. Pokario gyventojai ir įmonės ryčiau Biržos tilto upėje atsikratydami statybinių šiukšlių. 6 dešimtmetyje pradėti krantinių tvarkybos darbai upę susiaurino 2-6 metrų. 

„Galima nesunkiai suformuoti bent kelias išvadas: 1. Didieji laivai Dangėje buvo įprastas dalykas; 2. Naudinga prisiminti, kad Dangės upė laivybai dabar menkai išnaudojama, nors čia buvo rimtas uostas su infrastruktūra; 3. Didžiųjų laivų buvimas pačiame miesto centre padeda formuoti jūrinį identitetą”, – konstatuoja D. Elertas. 

INFORMACIJA

Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų divizionas buvo įkurtas 1999 m. gegužę. Birželį iš Vokietijos buvo gautas pirmasis „Lindau“ klasės priešmininis laivas, pavadintas vardu „Sūduvis“ (M52).

Šios klasės laivų paskirtis – minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas. Naudodami prie laivo korpuso pritvirtintą povandeninį sonarą šio tipo kariniai laivai jūros dugne aptinka įtartinus objektus, povandeniniais robotais identifikuoja minas, jas apžiūri ir prireikus susprogdina specialiu minų sunaikinimo užtaisu. Siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, Lindau klasės laivai pastatyti iš braziliško ąžuolo medienos, o visi laivo įrengimai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Laivo gale įtaisytas tralas, kuriuo galima traluoti inkarines minas.

Laivas „Sūduvis” (M52) buvo pastatytas 1958 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978-1979 m. laivas buvo modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą. Laivo „Sūduvis” (M52) krikštatėviais tapo Vilkaviškio rajono atstovai. 

Laivas yra ginkluotas pabūklu „Bofors”, kulkosvaidžiais MG3, radioelektroninės kovos priemonėmis, minų sunaikinimo užtaisais. Laive instaliuoti minų paieškos ir klasifikavimo sonaras PLESSEY, du povandeniniai PAP tipo robotai ir tralo įranga. Taip pat instaliuota papildoma įranga – šoninio matymo sonaras (Tow fish). 

Techniniai duomenys:

Ilgis – 47,1 m.;
Plotis – 8,3 m.;
Grimzlė – 3,7 m.;
Vandentalpa – 395 t.;
Maksimalus greitis – 16 mazgų;
Pagrindinių variklių tipas dyzelinis MTU;
Įgula – 40 karių (laivui dalyvaujant mokymuose ir operacijose, prie įgulos papildomai priskiriami narai išminuotojai). 


2019-11-13

9 komentarai apie “„Sūduvis”: išsaugoti reikia, bet kur?”

  1. Siūlau Žalienei ar kam kitam norinčiam išsaugoti tą laivą prisiimti asmeninę atsakomybę ir savo pinigais saugoti tą laivą… nežarstykit žarijų svetimom rankom

  2. Kam reikia saugoti nurašytą militaristinį vokiečių laivą? Ką gąsdinsim? Kirus? O upę terš. Ne tik vizualine tarša.

  3. man atrodo, kad salia Meridiano ne pati geriausia vieta, nors aisku galiu klysti, butu gerai pamatyti vizualizacijas. Prie energijos po konversijos tikrai galetu pasvarstyti – nieko neuzstotu, papildomas traukos objektas ir gal net graziai atrodytu. Ir dar kodel nesvarstoma iskelti i kranta pakeliui i Juru muzieju?

  4. ŠVENTOSIOS UOSTAS DĖKA GENTVILO ATSTATYTAS, TAURALAUKIS, KRETINGALEJE. SUDUVIO VIETA.

  5. Laivas „SŪDUVIS“ stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.

    Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas rašo tinklaraštyje ir nežino kur stovi Klaipėdoje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”, rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodąjį garvežį.

  6. Nesvarbu kur švartuoti, svarbiausia, kad patranka būtų nukreipta į Rytus. O dar geriau tegu Jūrų muziejus patalpina šį katerį į gyvybinį griovį, ten kur ruoniai plaukioja.

  7. Netikėtas pasiūlymas dėl vietos prie Klaipėdos energijos. Gerai pagalvojus, netgi geriausias.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt