Lochatronas reikšmė – paimti pinigus ir neduoti nieko mainais, arba, kaip siūlo šį reiškinį šifruoti Jaunimo žodynas, „sukčiavimas, dėl kurio kas nors būtinai apsilochina; lochų lochinimo mechanizmas. Pvz., bankas „Sekundė” (reikia pinigų – pinigų yra!) – tipiškas lochatronas, šiuo atveju visi indėlininkai ir apsilochino.“
Jau rašiau, kad mus, klaipėdiečius, begėdiškai apgaudinėja Danės skvero projekto rengėjai. Pateiksiu neginčijamus to įrodymus. Maža to, panašu, kad į šią miestiečių apgaudinėjimo schemą įsitraukė ir mūsų pačių mums atstovauti mieste išrinktos valdžios atstovai – Tarybos nariai. Praėjusią savaitę net dviejų komitetų – Miesto plėtros ir strateginio planavimo bei Finansų ir ekonomikos – nariai buvo susirinkę susipažinti su Danės skvero atnaujinimo projekto rengėjų, UAB „ICS projectus group“, atstovų parengta ataskaita, kodėl gi net 5 mln. pabrango šis projektas. Pasiklausė Tarybos nariai projektuotojų ataskaitos, pažiūrėjo skaidres ir nusprendė, kad viskas čia normaliai, reikia miestui prabangios aikštės ir 12 mln. EUR kaina to verta.
Priminsiu, kad prieš metus pateikta projekto kaina buvo 6 mln., dar anksčiau paskaičiuota – 4 mln. (vaidas iš www.klaipeda.lt, išsaugotas 2018 11 13).
Tarp kitko, savivaldos tinklapyje iki šiol skelbiama ta prieš metus tada jau reikšmingai padidinta 6 mln. EUR kaina (išsaugota 2019 11 20).
Kodėl sakau, kad prieš mus susimokė ne tik projektuotojai, statybininkai, bet ir Tarybos nariai?
Žiūrėkite patys. Norėtume tikėti, kad Finansų komitete susirinko skaičiuoti mokantys žmonės. Jiems projektuotojai pateikė skaidres, kuriose aiškindami pabrangimą pateikia konkrečius skaičiavimus.
Čia sakoma, kad projektas pabrango, nes jie nusprendė, anot jų, mūsų pačių prašomi, nupirkti labai prabangų granitą ir jo kvadratinio metro kaina nuo anksčiau paskaičiuoto skiriasi net 5-10 kartų.
Jie sako, kad prieš metus, suprask, neprofesionalūs projektuotojai norėjo pirkti granitą po 18–52 EUR už kv. m, o dabar mes 60 metų džiaugsimės granitu po 190–240 EUR už kvadratą.
Jei atliksime keletą aritmetinių veiksmų ir padalinsime lentelėje pateiktas granitui numatytą išleisti 4,5 mln. EUR sumą ir granito 1 kv. m kainą (192–238 EUR), gausime plotą, kuriuo bus padengta aikštė. Tai sudaro 19 – 23 tūkst. kv. m. Suprantu, kad sunku vertinti daug tai ar mažai, bet pasidaro lengviau, kai paskaičiuoji, kokia tai dalis, palyginus su bendru tvarkomu skvero plotu, o jis, kaip toje pačioje ataskaitoje teigia projektuotojai, yra 33 tūkst. kv. m. Gauname, kad projekto autoriai nori uždengti prabangiu granitu 57–70 proc. bendro tvarkomo Danės skvero ploto? LOCHATRONAS!
Pateiktame atnaujintame plane, nors jis ir prastos kokybės, matosi, kiek granito iš tikro planuojama pakloti – iš viso 8658 kv. m (tai yra daugiau nei du kartus mažiau, nei gavome padalinę bendrą kainą iš 1 kv. m kainos). Užsakant reiktų padidinti kiekį kokiais 5-7%, nes dalį plokščių teks pjaustyti, kažkokia dalis gali būti skilę pervežimo metu ir t.t., kažkiek reikia pasidėti į sandėlį remontams ateityje, nes tokio pat atspalvio vėliau gali neberasti rinkoje, o dar ir medžių šaknys dangą gadins nuolat. Tokiu būdu galima matyti, kad reikalingas bendras granito kiekis yra 9264 kv. m.
Pristatyme buvo pateikiamos dvi kainos – 192 ir 238 EUR už kv. m, bet nesismulkinkime, paskaičiuokime visą reikalingą kiekį padauginę iš didesnės kainos: (8658 + 7%) x 238 eur/m2 = 2 204 846 EUR.
2,2 mln. EUR pagal pateikiamus dokumentus- tokia turi būti granito kaina. Dideli skaičiai išbrangusio Danės projekto kainos gynimo lentelėje rėkia dvigubai didesnę sumą – 4,46 mln. EUR. Turi atsirasti labai geras paaiškinimas, kodėl ji tokia, kaip manote?
Čia dar ne viskas. Projektuotojai iš UAB „ICS projectus group“ toje pačioje lentelėje manipuliuoja skaičiais ir sako, kad ankstesni projektuotojai skaičiavo žymiai pigesnį, ne tokį gerą granitą, ir todėl dabar susidaro toks didelis skirtumas tarp prieš metus ir dabar pateiktų kainų. Bet jei atliksime paprastą aritmetinį veiksmą ir padalinsime bendrą prieš metus granitui planuotą išleisti 1,5 mln. EUR sumą iš nurodomos granito 1 kv. m kainos (18, 46, 52 EUR),, gausime, kad anksčiau projektą dariusios UAB „Hidrostatybos projektai“ vyrai planavo granitu užkloti nuo 85 tūkst. iki 29 tūkst. kv. m plotą. Pamenate, koks yra viso skvero tvarkomas plotas? 33 tūkst. kv. m.
Atnaujintą projektą parengusi UAB „ICS projectus group“ bando mums ir Finansų komiteto nariams pasakyti, kad anksčiau prie projekto dirbusi UAB „Hidrostatybos projektai“, vienos iš stambiausių statybos kompanijų Lietuvoje (UAB „Hidrostatyba“) dukterinė įmonės specialistai planavo aikštę granitu padengti pilnai visą ir dar trimis sluoksniais. Tarybos nariai linkčioja galvomis ir sako, kad viskas čia gerai, neturime klausimų ir nemanome, kad primityviai meluojant norima galbūt pavogti miesto biudžeto lėšas.
Paskutinio Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu atrodė, kad „ICS projectus group“ atstovas lyg ir šaipėsi iš susirinkusių į komiteto posėdį žmonių aiškindamas, kad „patys prašėte, todėl mes visko labai daug priskaičiavome“, o dar ir buvę projektuotojai skaičiavo ne 33, o tik 21 tūkst. kv. m tvarkomos teritorijos ploto.
Čia jau spręskite patys. Yra dar 2018 m. rugsėjį visuomenei susipažinimui pateikto projekto kopija.
Ir kopija iš naujausio Tarybos nariams pateikto pabrangimo paaiškinimo.
Ar daug skiriasi projektai? Suraskite kelis skirtumus, kurių kaina 6 mln. EUR (pateiktas planas iš to laikotarpio, kai viešai pateikiama projekto kaina buvo 5,9 mln. EUR).
Beje, prie senojo, dar 2018 m. rugsėjo mėn. viešinto „nemokšų“ daryto plano matosi bendraautorių atspaudas – ties patys „ISC ICS projectus group“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašau Klaipėdos miesto tarybos narių, susirinkusių į Finansų ir ekonomikos komitetą, dar iki sutarties su statybų bendrove pasirašymo dienos, organizuoti viešą projekto svarstymą. Tuo labiau, kad jis privalomas pagal teisės aktus, kaip ir kiekvienam projektui, kada: (1) naudojamos ES lėšos; (2) projektas esmingai keičiasi, kaip šiuo atveju ir skaičiuojamame tvarkome plote (taip teigia patys projektuotojai), ir jo realizavimo kainoje.
Koks piktesnis visuomenininkas sakytų, kad Jūs vagys ir nusikaltimo prieš miestiečius bendrininkai, bet suprantu, kad nekalti Jūs. Kokie Jūs bendrininkai. Nei jūs skaitėte tą pristatymą, nei skaičiavote. Ir suprantama – kas skaičiuos ir gilinsis už tokį menką Tarybos nario atlygį. O ir į rinkimus turbūt visai nesinorėjo. Todėl ir siūlau – organizuokite aptarimą, o neabejingi piliečiai jau kaip nors išsiaiškins.
Laukiam, mylim, balsuojam.
P. S. Čia Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, kuriems nekilo klausimų dėl galimo miesto biudžeto grobstymo:
Aidas Kaveckis (pirmininkas) aidas.kaveckis@klaipeda.lt 8 699 97 062
Vytis Radvila (pirmininko pavaduotojas) vytis.radvila@klaipeda.lt 8 620 21 915
Arūnas Barbšys arunas.barbsys@klaipeda.lt 8 686 55 803
Saulius Budinas saulius.budinas@klaipeda.lt 8 600 90 909
Rimantas Taraškevičius rimantas.taraskevicius@klaipeda.lt 8 687 40 024
Arvydas Vaitkus arvydas.vaitkus@klaipeda.lt 8 678 16 874
Kaip manote, kaip reikėtų reaguoti į elgesį Tarybos narių, išrinktų atstovauti miestiečiams ir rūpintis racionaliu mūsų miesto biudžeto naudojimu, turint įrodymų, kad jie arba nemoka, arba dėl kažkokių priežasčių nenori tinkamai atlikti savo pareigos?
Yra Valstybės kontrolė, kuri prižiūri kaip valdomas valstybės turtas. Yra finansinių nusikaltimų, ekonominių nusikaltimų tarnybos, STT. Jie turi būti supažindinti su visuomenininko atlikta analize… įdomu ar nors vienas iš paminėtų komiteto narių pateiks paaiškinimus dėl projekto pabrangimo.
Šie bajeriai Klaipėdos savivaldybėje vyksta seniai, galiausiai vis tiek liks blogiečiai- tik parašę apie tai. Strateginė Indrė kaip visada su nuoširdumu akyse paseks naujas pasakas klaipėdiečiams su savo atstovaujama tiesa, ir truputį paošusi visuomenė vis tiek turės nurimti, nes tiesa, tik kuriančių pasakas ir niekuo nesidominčių, bet daugumą sudarančių gyventojų pusėje. Sėkmės! Didelis analitinis darbas!
galai nesueina, arba yra kazkoks tai nezinomasis, kuri siaip jau noretusi suzinoti. Tiek firma projekta igyvendinanti, tiek savivaldybe turetu sureaguoti ir paaiskinti, jei zinoma patys supranta kas cia…
Labai malonu, kad mūsų tarpe atsiranda tokių visuomeninių veikėjų. O dėl miesto valdžios pinigų tratinimo miestiečiai turėtų pasisakyti balsuodami . Mano nuomone, Danės skvero apskritai nereikia rekonstruoti, o tik esamose vietose pakeisti dangą ir atstatyti senąjį fontaną.
Klystate, vien per rinkimus savo balsą atiduoti nebeužtenka. Senas visuomenėje galiojęs „socialinis kontraktas” nebeveikia. Anksčiau jūs buvote įsitikinę, kad jeigu pilietis moka mokesčius, dirba ir augina ir aprūpina savo šeimą (ok, dar eina balsuoti 🙂 ) – tai savo ruožtu demokratiškai išrinkta valdžia privalo pasirūpinti savo piliečiu, kad jam būtų užtikrintos kokybiškos viešosios paslaugos, kad keliai ir miestai būtų tvarkingi/gražūs/patogūs, švietimo ir kitos sistemos veiktų sklandžiai ir t.t. Realybė jau seniai kitu kampu pasisuko – valdžia nebelaiko savo svarbiausia prievole dirbti visuomenės labui ir jai tarnauti, bet dalis visuomenės vis dar iš inercijos nori tikėti, kad ja kažkas privalo rūpintis. Ir kad po senovei užtenka vien ateiti balsuoti, o jau paskui išrinktieji jumis nuolat rūpinsis tiesiog rankų nepadėdami. Taigi jau matote, kad taip nevyksta.
Kol mes svajojome apie mus gaubiantį valstybės rūpestį, valdžia pakeitė savo tikslus ir tas senas „socialinis kontraktas” nutrūko. Pasaulis nesugriuvo dėl to, bet dabar mums reikia ne tik balsuoti, bet ir DALYVAUTI. Bet stotis gatvėje ir garsiai mušti būgną irgi nebeužtenka, nes rezultatų tai neduoda. Būtina domėtis ir aktyviai dalyvauti sprendžiant tuos klausimus mieste, kuriuose turite kompetenciją ir galėsite susikalbėti su specialistais bei profesionalais. Ir kuo tų dalyvaujančių piliečių mieste yra daugiau, kuo efektyviau jie komunikuoja tarpusavyje, kuo platesnį palaikymą jie gauna iš miestiečių – tuo greičiau mes surandame savo tarpe neabejingus klaipėdiečius, kurie kartais net geriau išmano reikalus, kuriuos privalo spręsti tie išrinkti ar jų pasodinti į postus „besirūpinantys”.
Tam ir bandome aktyvinti vietos bendruomenių judėjimą mieste, jungti jų veiklą, išsigryninti tikslus ir veikti. Veikdami kartu – dar turime galimybę skaidrinti procesus, siekti geresnės viešojo valdymo kokybės ir sprendimų ir kartais tenka tempti į dienos šviesą visus pūkuotus snukius, kurie po rinkimų pradeda galvoti, kad kaip lapinas vištidės direktorium tapęs išėjo į kažkokį aukštesnį savo verslo lygį. Pavyks ar ne klaipėdiečiams tas veikimas kartu – dar neaišku, bet pabandyti verta.
Šitas Dangės „Lochatronas” ir jo paaiškinimas visuomenei tik mažutėlis didžiulio paveikslo fragmentas, bet stebėkit situaciją ir vertinkite kaip „lengva” valdžiai dalintis informacija, pateikti atsakymus į užduodamus klausimus, kaip jie nenori įtraukti visuomenės į miestui svarbių klausimų svarstymą nuo proceso pradžios, o ne vien numetant susipažinimui jau padarytus sprendimus, projektus, biudžetus ir t.t.
Įdomu. Ar į granito dangų kainą neįskaičiuotas tranportavimas ir darbas? Bet kokiu atveju – tai milžiniška logišku protu nepateisinama suma.
dengiant plokštėmis darbo sąnaudos kur kas mažesnės už darbą su skaldytu granitu.
Tikiu, kad atsiras logiškai pagrįstas tokios keistos projekto „aritmetikos” paaiškinimas iš Finansų ir Ekonmikos komiteto narių. Gerbiamieji, jūs esate mieste atsakingi už viešųjų finansų priežiūrą ir skaidrumo užtikrinimą, tyla ne išsigelbėjimas šiuo atveju. Vietoje būtų net toks prastas atsakymas, kad labai atsiprašom, suklydom, grąžinsim klausimą į komitetą iškart po viešo svarstymo ir tada parengsime skaidrų, kokybišką ir miestui naudingą sprendimą. Jau geriau šitaip, negu nutylėt.