Klaipėdos senamiesčio gatvėse lauko riedulius pakeisti patogesne tašytų akmenų danga, regis, nebeliko kliūčių. Ekspertų pritarimas Vilniuje gautas, tad beliko sulaukti projektavimo pabaigos ir realių darbų pradžios.
Klaipėdos savivaldybė prieš metus, 2018 metų lapkričio 12 dieną pasirašė sutartį su bendrove „Projektai ir Co“. Sutartyje numatyta, jog bendrovė už beveik 85 tūkst. eurų turi teikti senamiesčio grindinio atnaujinimo ir universalaus dizaino pritaikymo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, įmonė turi parengti septynių senamiesčio gatvių techninius projektus. Šiuo metu projektavimo darbai vis dar vyksta, nes ilgai nebuvo rasta sprendimo, ar senamiesčio gatvėse galima lauko riedulius pakeisti tašytais akmenimis.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Šį klausimą sprendėme ir Vilniuje esančioje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Mes siekėme, kad būtų pakeistos senamiesčio vertingosios savybės, kad tarp jų nebeliktų grindinio iš lauko riedulių. Taryboje buvo aiškiai pasakyta, jog lauko riedulių pakeitimas į tašytus akmenis nebūtų ydingas, kad net nereikia keisti vertingųjų savybių. Taigi, į Klaipėdą grįžome optimistiškai nusiteikę ir projektavimas tęsiamas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Techniniai projektai turi būti parengti septynioms senamiesčio gatvėms: Žvejų g. (ruožas nuo Tiltų iki Pilies gatvės), Teatro g., Sukilėlių g., Daržų g. (nuo Pilies iki Aukštosios gatvės), Aukštajai g. (nuo Daržų iki Didžiosios Vandens gatvės), Didžiajai Vandens (nuo Aukštosios iki Tiltų gatvės) ir Vežėjų gatvei (nuo Turgaus iki Daržų gatvės).
Anot V. Juškos, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje išsakytas pageidavimas, jog keičiant gatvių dangą nesumažėtų senamiesčio grindinių įvairovė. „Taip tikrai nebus, įvairovė nesumažės. Nors šios septynios gatvės senamiestyje ir labai intensyviai naudojamos, tačiau jos sudaro tik nedidelę dalį visų istorinės miesto dalies gatvių“, – kalbėjo V. Juška.
Jo žodžiais, parengtiems gatvių sutvarkymo techniniams projektams, kuriuose ir būtų numatytas grindinio keitimas, dar turės pritarti ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius.
Jo vadovė Audronė Puzonienė viešai yra sakiusi, jog nemato kliūčių keisti senamiesčio grindinį, svarbu tik tai, kad šiose gatvėse neturi būti klojami kiniški pjaustyti akmenys, kaip Tiltų gatvėje, „kur matosi kičas“.
„Mes, paveldosaugininkai, ir pageidaujame, kad būtų klojami tašyti akmenys, kaip J. Janonio gatvėje ar Daržų gatvės ruože, o ne apdoroti, pjaustyti akmenys, kaip Tiltų gatvėje. Ji tikrai nėra geras pavyzdys“, – pabrėžė ir V. Juška.
Anot jo, lauko rieduliai Klaipėdos senamiestyje atsirado ne dėl istorinių paskatų, o veikiausiai iš būtinybės. „Lauko rieduliai buvo klojami iš tuometinio nepritekliaus, kuris ypač vyravo tarpukariu. Daugybė miestelių aikščių grįsti tais lauko rieduliais, bet jau ir tuomet diskutuota, ar tai geras sprendimas. Laikai keičiasi, todėl kinta ir gatvių grindiniai, nes stengiamasi surasti dangas, kurios žmonėms būtų patogiausios“, – tvirtino V. Juška.
Septyniose senamiesčio gatvėse ne tik norima pakeisti grindinį, bet ir sumažinti važiuojamosios dalies plotį, kad daugiau gatvių erdvės tektų pėstiesiems. Be to, norima pažeminti šaligatvius, kad jie lyg susilietų su važiuojamąja dalimi. Taip esą būtų daug patogiau judėti ne tik pėstiesiems, dviratininkams, bet ir žmonėms su negalia ar mamoms, stumiančioms vežimėlius.
„Iš paveldosauginės pusės nematau jokių kliūčių taip pertvarkyti gatves ir jų dangas, kad tie perkirtimai tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvių būtų kuo mažesni. Dabar taip stengiamasi tvarkyti gatves, kad bendra erdve dalintųsi ir pėstieji, ir transportas. Be to, ateityje vis tiek numatyta, kad senamiestis turi likti tik pėstiesiems“, – aiškino Paveldosaugos skyriaus vedėjas.
Anot Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, techniniai projektai turėtų būti baigti ir statybos leidimai remontuoti gatves gauti kitais metais. Tuomet bus ieškoma rangovų, kurie tvarkytų tas gatves. „Realiai remonto darbai turėtų vykti 2021 ir 2022 metais“, – teigė E. Jurkevičienė.
Preliminariai skaičiuojama, jog sutvarkyti septynias senamiesčio gatves gali kainuoti 2,6 mln. eurų.
Nemoka mieste tvarkytis ir tiek. Rygos senamiestyje toks akmenų grindinys puikiai atrodo ir tokios problemos nekelia. Kieno čia įgeidis keisti grindinį. Prarandama autentika. Miestas darosi nepatrauklus, kičinis. Žemės paviršių stengiamasi užasfaltuoti, trinkeliuoti. Tiesiog nemalonu būti, gal išskyrus tuos, kuriems ir pataikaujama norint mašiną statyti po kavinių langais ar kad mašinos sunkvežimių dydžio nebildėtų. Gal tiesiog tegul greitį mažina.
Perklotinų gatvių sąrašas rodo, kad ne pėsčiųjų patogumas rūpi. Viskas dėl automobilių, kad tik jų akmenys nekratytų. Regis, ko į tą mažytį senamiestį su mašina grūstis, bet kaip tu be jos – ne lygis. O turistai, mamos su vežimėliais ir panašūs bėdžiai pėstieji ten nereikalingi, jiems nė šaligatvių nebeliks. Senamiestis dar labiau ištuštės. Ką daryti? Mano supratimu, uždaryti senamiestį mašinoms. Atsimenat, kaip pagyvėdavo Tiltų gatvė savaitgaliais, kai ten mašinų neįleisdavo? Kitas pavyzdys – krantinės. Kodėl vasarą ten pilna žmonių, ir ne tik kavinių zonoje? Todėl, kad automobiliai krantinėmis nevažinėja.
Geriau pakeiskite trinkelės nuo turgaus iki Avitelos. Bu galvą galima prasiskelti. Ir atrodo, lyg džiunglių kelias.
Taip pat galima paklausti buvusį merą , dabartinį Klaipėdos miesto tarybos narį p.Taraškevičių, kur dingo Turgaus gatvės grindinys, kai buvo šalinamas asfalto sluoksnis kažkada užklotas ant grindinio ? Taip pat perklojant Tiltų gatvės grindinį, akmenų kiekis sumažėjo, dėl padidintų tarpų tarp jų.. Kas dėl nešlifuotų akmenų grindinio, kuris sudėliotas Daržų gatvėje, tai čia irgi „išradimas”, kuris ne tik didina triukšmą ir transporto sukeliamas vibracijas, bet didina oro dulkėtumą. Kai tik buvo sudėti akmenys Daržų gatvėje, tarpai tarp akmenų buvo užpildyti lygiai su kelio paviršiumi. Kiek trūkus kai kurie akmenys buvo taip apnuoginti, kad net patys ” lipo” iš gatvės
Kur dingo Nemuno gatves visi gridinio akmenys, i kokio pono kiema
Niekas neieškos, visi pasidalina…
Pirma reikia išmokti kloti grindinį. Dar pokario metu esu matęs tikruosius grindėjus, bet jie išnyko be pėdsakų ir nuo to laiko grindinys tik dėliojamas lig lego kaladėlės. Už tai ir vaikšto tie grindinio akmenys po gatves su nudaužytais kraštais. Ponas Juška ir ponia Puzonienė turi nesukti galvą dėl kičo, o kaip paveldosaugininkai sukti galvą kaip atkurti gatvių grindimo techniką, tam pasitelkdami Gedimino technikos universiteto kelininkų katedrą, o ne išradinėti dviratį, ką darė iki šiol. Norint sužinoti ar pastatytas namas stovės, reikia ne tik žinoti, bet ir mokėti kaip tą padaryti
CIA PREJO KINDCIULIS IR TARE:
TAI KLODAMI GATVES IR DAR SUTAUPYS
ZIUREK .
Yra kaip yra, galvokim, kaip verstis is padeties.
„Pazeminus saligatvius kad jie susilietu su vaziuojamaja dalimi”ju paprasciausiai neliks. Jais vaziuos masinos. Juose stoves masinos.Jau dabar nuotraukoje vaikas eina viduriu gatves, nes gavtes pakrasciai uzstatyti masinomis…
Kodel keisti?galima tuos pacius graziai perdeti .kazin kur nukeliaus tie akmenys i kieno kiema???
Labai teisingai ir rimtai sprendžiama … Tikras vargas ir nesąmonė yra tie dirvonų akmenys pokariu atvežti iš Žemaitijos kolchozų laukų ir paskleisti kultūringo (Mėmelio) Klaipėdos gatvelėse … Kiek burnojimų visokių – saviškių ir , ypač , užsieniškių gali išgirsti per šventes visokias … Ir dar ! Jokiu būdu negalima pamiršti ir pačios gražiausios šviesiausios aikštės – Teatro aikštės !!! Ji kadais buvo ir vadinos Turgaus aikšte … Čia niekad arkliais nebebus važiuojama į turgų , čia nebežvygaus parduodami-perkami paršiukai … Juk kokios puikios čia vyksta šventės , Kalėdinės Eglės čia jaukios ! O gi grindinys koks čia – tas brukis laukinis bjauriausias juk … Ne tik kulniukai bateliams čia lūžinėja. Čia žmogelis kojeles savo nekart išsinarina , išsisukinėja …
Alias idijoto… Ir daugiau nieko… Tai gal kedus užsidėti galima? Ar dėl aukštakulnių naikins per amžius išlikusį paveldą?!.. Nors perku parduodu bukių sistemoje nieko naujo… Budulizmo epochojeTai normalu… ☝️??????
Kaip suprantu, neįgaliajam su vežimėliu irgi siūlote kedus užsidėti. Arba kelių mėnesių kūdikiui? Arba garbaus amžiaus senjorui (senjorei)?
Atėjūnai baigia nuniokti mūsų protėvių miestą.
Baisu, kai naikinama mūsų praeitis…
Ak, koks blogas Vilnius. Projekto iniciatoriai klaipėdiečiai čia visai ne prie ko…
Aleliuja. Laukiame visi kuo greičiau tų permainų ir pagaliau išties draugiško vaikams vežimėliuose, mamoms, neįgaliesiems ir senjorams senamiesčio!!!
ACIU VILNIUI, kad leido akmenis pakeisti ….Sostine KLAIPEDA visada kaimu mate….DIDESNIO apsurdo ir buti negali. LAUKO akmenys kaimuose prie tvartu buvo grindziami, o vietiniu architektu deka Klaipedos senamiestyje. GAL VILNIUS GALETU leisti ir smarve is KLAIPEDOS PAKEISTI tyru JUROS oru… nu but laba faina …leisk VILNIAUS leisk…
Nėr ko piktintis, tokia tvarka. Gal tik antraštė verčia piktintis Vilniumi, o kad šitai galėjo prieš 2 dešimtmečius daryti, nerašo, žodžiu, dėl visų Klaipėdos nesėkmių tik Vilnius kaltas- tam niekveikiai Klaipėdos politikai turėtų pritart. Prieš kokį dešimtmetį ta pati Simonavičiūtė kalbėjo apie fasadų spartų atnaujinimą, panaudojant ir valstybės lėšas. Kažkaip nesimato. Ir miestiečiams, besipriešinantiems Bastionų tilto statyba, laikas suvokti, kad Tiltų gatve joks eismas nebeturėtų vykti- paverskime ją pėsčiųjų zona. Pulsit sakyt, ir taip čia viskas apmirę. Sutinku, bet yra vilčių atgaivinti ir dar mums mūsų miesto puošmeną matyti sveiką ir klestinčią.
Gaila, kad mes tokie bekiaušiai ir palenkio biurokratai mums aiškina ką daryti laikydami mus, kaip ir visą šalį, savo nuosavybe.
Pradėkim, galų gale bent nuo grindinio pradėkim Senamiesčio atgaivinimą. Kavinės, barai, parduotuvėlės turi grįžti čia, visi ramybės reikalaujantys turi pasiieškoti ramesnių vietų. Senamiestis privalo būti gyvas dieną naktį, žiemą vasarą. Tik nebediskutuokime, darykime.
Kretingoje išrausė bruką, smetoninį, kai siaurino gatves. Gal Klaipėdai parduos/padovanos?
Senamiestis gyvas, tai nereiškia gyvas buduliškai – kai bumčikai smegenis plėšia. Juk ir triukšmas privalo būti kultūringas. Netikite, tai nuvažiuokite į normalius Vakarų miestus! Net Hamburgo naktiniame kvarale Reperbahne kavinių ir restoranų muzikos gatvėje negirdėti. Moka linksmintis ” nekaldami” visam kvartalui per galvas. Ne taip kaip Klaipėdoje.
Gyvas kuo? Kai gatvelėse pamatyti žmogų retenybė? O triukšmas, tai būtinai bumčikai? Ir Hamburge, ir toli taip nereik riedėti, kur senamiesčiuose ne taip liūdna, kaip Klaipėdoj. O Naujamiestis? Nors gal ir ilsėkis ramybėj, atėjūnų apleistas mieste.
Akropolį iskelkit į užkirsti ir senamiestis atsigaus, buduliai. Naujų grindiniu senamiesčio neatgaivinist.