Antradienį po pietų Seimas po pateikimo paskutinį kartą balsavo dėl to, kad uostamiesčio senamiestyje planuojama atstatyti kažkada jo simboliu buvusi Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčia būtų pripažinta valstybei svarbiu projektu.
Už Seimo nutarimą „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ balsuodami už pasisakė 91 parlamentaras, susilaikė 4 (Rasa Budbergytė, Petras Čimbaras, Justas Džiugelis ir Gintaras Steponavičius), prieš balsavusiųjų nebuvo.
Tarp palaikusiųjų šį nutarimą buvo klaipėdiečiai parlamentarai Agnė Bilotaitė, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Naglis Puteikis, Irena Šiaulienė ir Gintaras Vaičekauskas. Eugenijus ir Simonas Gentvilai bei Irina Rozova balsavime nedalyvavo.
Prieš balsavimą žadėjęs kalbėti klaipėdietis Seimo narys N. Puteikis tai daryti atsisakė, o parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė iš Tauragės Aušrinė Norkienė visus paragino balsuoti už, nes, jos teigimu, šio nutarimo priėmimas svarbus ne tik gausiai uostamiesčio tikinčiųjų bendruomenei, bet ir Lietuvos bei Vokietijos santykių tvirtumui.
Išsamų pasakojimą apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią ir jos istoriją skaitykite čia.
NUTARIMO TEKSTAS
Lietuvos Respublikos Seimas,
pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai;
pažymėdamas, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas yra susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu ir pabrėžia Klaipėdos krašto priklausymą vakarų krikščioniškajam pasauliui;
pripažindamas, kad Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru;
atsižvelgdamas į tai, kad Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio dokumentaciją, o pats objektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu;
pritardamas žymių Klaipėdos krašto visuomenės veikėjų prašymui valstybės vardu išreikšti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektui politinę svarbą;
įvertindamas tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo:
1) parengta Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18d. sprendimas Nr. T2-336);
2) atliktas Žemės sklypo Turgaus g. 24 detaliojo plano keitimas (Šv. Jono bažnyčios detalusis planas) (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-333);
3) parengti projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-290);
4) parengta archeologinių tyrimų programa ir atlikti istoriniai bei Šv. Jono bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. T2-6), nutaria:
1 straipsnis.
Pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei projektu.
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto įgyvendinimo.
Liberastai, tiksliau 3,14 derasta1
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame dar nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …
Beje, jei Jono bažnyšios bokštą regime kaip tam tikrą miesto simbolį, ar nebūtų verta pirmiausia su centriniu paštu išsiaiškinti, ten gi vos kuklių 10 mln trūksta…
Visai logiška būtų, jei GRIGEO, išpirkdama kaltes prieš miestiečius, dešimtmečius trūčydama juos, nupirktų pašto pastatą, suremontuotų ir dovanotų jį miestui- tikrai nebūtų jiems per daug, visiškas niekis. O iš dabar tos psichozės prieš ją, žlugdom juos, tuo pačiu gatvėje atsidurs nemažai darbuotojų, daug nenupirkto lietuviško šikpopieriaus, paremsim lenkų, latvių ir t.t. gamintojus ir kiek nesumokėtų mokesčių. Tegul susimoka baudą, dovanodami paštą miestiečių atsiprašo ir toliau prižiūrimi dirba.
Na jei dalis parlamentarų yra ateistai ir nemato prasmės investuoti valstybės lėšas į religinių objektų statybą, tai jų teisė.
Apie pinigus jokia kalba nejo, tik apie statusa valstybei svarbaus objekto 😉
Džiugu. Tikėkim, nevirs šimtmečio statybom. Ir dar „padėkokim” G. Steponavičiui, klaipėdiečiui, susilaikiusiam sprendžiant svarbaus gimtojoje Klaipėdoje statinio atstatymo sprendime.
Jis jau senai vilnietis…
Na dėl Steponavičiaus tai trauk biesai , o štai ką galvojo nebalsuodami abu Gentvilai ?
Ne senai, o seniai. Buvusių klaipėdiečių nebūna- nesvarbu, kur ir kiek laiko jie gyvena ne gimtajame mieste- jie visada klaipėdiečiai. O po artėjančių rinkimų šito kuilioko mes politikoj tikrai nebeišvysim.