Klaipėdos miesto tarybos kolegijai prieš porą savaičių nusprendus, jog reikėtų atsisakyti dar 2017 m. liepą išsakytos valios pirkti vadinamojo Balandžių pašto patalpas, esančias senamiestyje, Aukštoji g. 13, konkretų sprendimo projektą pradėję svarstyti politikai jau ėmė svyruoti.
Ketvirtadienį miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas, kurio posėdžio metu pasisakė ir buvusiame pašte esančių meno kūrinių autorius Vytautas Karčiauskas, tokiam sprendimo projektui nepritarė.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Savivaldybės administracija savo parengtą sprendimo projektą argumentuoja tuo, kad Lietuvos paštui keletą kartų buvo siųsti kvietimai (siūlymai) dalyvauti derybose, tačiau įmonė derybose nedalyvavo, pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Vėliau paštas teikė siūlymą patalpas su jame esančiais meno kūriniais nuomoti už 750 Eur/mėn., o galiausiai informavo apie ketinimą jas parduoti viešai skelbiamų derybų būdu už nustatytą rinkos vertę – 63 900 Eur.
Anot savivaldybės, šiuo metu patalpų techninė būklė yra labai bloga ir norint pradėti naudoti jas būtina atlikti kapitalinį remontą, kuris galėtų kainuoti apie 125 250 Eur. Taip pat papildomai turėtų būti skiriamos lėšos patalpų pritaikymui, tad bendros investicijos į šias patalpas galėtų siekti daugiau nei 200 000 Eur. O funkcijų, kurios galėtų būti vykdomos šiose patalpose, esą šiuo metu nėra.
„Buvo bendrauta ir su biudžetinėmis kultūrinėmis įstaigomis, esančiomis netoli šių patalpų. Jos neturi tokio poreikio”, – sakė Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Tačiau opozicijos atstovė Nina Puteikienė teigė mananti, jog žadėtoji darbo grupė, kuri turėjo svarstyti patalpų perspektyvas, tebuvo formalus dalykas arba iš viso neegzistavo.
„Neturite idėjų? Aš turiu, bet kad bijote manęs, kaip velnias kryžiaus”, – sakė ji.
Politikės nuomone, argumentai, kad neva reikės daug investicijų šiuo atveju yra niekiniai.
„Dangės skvero sąmata padidinta šešiais milijonais, trys vien dėl granito pakeitimo trinkelėmis. Šitas paštas yra Klaipėdos istorijos, Klaipėdos meno istorijos dalis, sukurtas unikalus interjeras. Vien jo vertė prasideda nuo 46 000 eurų. Kultūros paveldo departamento komisija vertins, kad jis būtų pripažintas kaip kultūros paveldas. Turime unikalią erdvę ir bijome ją pasiimti, investuoti į ją. Reikia tik darbingos grupės, kuri gali nuspręsti, ar čia turi būti pašto muziejus, ar Turizmo informacijos centras su suvenyrų funkcija, atvirukų siutimu iš Klaipėdos, ar kas kita”, – dėstė N. Puteikienė.
„Turime unikalų dalyką, kūriniai didžiąją dalį patalpų kainos sudaro. Galima ignoruoti Karčiauską, bet tai vienintelis Europoje paskutinis balandžių paštas, iš to galima daryti didžiulius pinigus. Visi apsimeta, kad ten nėra nė vieno meno kūrinio. Aš manau, kad pirkėjas yra žinomas ir viskas daroma, kad jis būtų parduotas. Jei atsisakote pirkti, turėtumėte mažiausiai pareikalauti, kad kūrinius įtrauktų į kultūros paveldo registrą. Aš tokių jau nepadaryčiau, neužtektų kantrybės. Jų bendraautorius yra Alfonsas Žalys. Po tris mėnesius kiekvieną kūrinį priiminėdavo. Ten toks grynuolis padarytas. Jūs turite aukso gabalą ir šitaip lengva ranka jį parduoti. Europa jūsų nesuprastų. Skundžiamės, kad nėra ką parodyti turistams, o paštas jau yra užkaltas treji metai. Nėra analogų jo antspaudams Europoje, o paštininkams jie buvo dzin, išmesti, pas mane jie yra. Tai perlas Klaipėdos. Iki šiol buvo formaliai žiūrima. Pašto balandžio sparnai nulaužti, bet aš jų nebesugebėčiau atstatyti. Gavo draudimą paštas, bet nieko neįdėjo, kad būtų atstatyti”, – posėdžio metu kalbėjo V. Karčiauskas.
Jis sakė nuo pat 2017 m. nebuvęs nė karto niekur, kur buvo svarstomas šių patalpų likimas, pakviestas.
Menininkas teigė, kad galėtų apsiimti „konsignacijos pagrindais pastatyti patalpas ant kojų” ir perdavė politikams savo kartu su žmona parašytą kreipimąsi.
„Įsivaizduoju čia veikiantį pašto muziejų. Bet jei atsisakytumėte pirkti, prieš tai turėtume būti garantuoti, kad tie darbai bus įtraukti į paveldo sąrašą”, – sakė V. Karčiauskas.
Vicemeras Arvydas Cesiulis teigė visiškai pritariantis, kad minimi kūriniai yra didelė vertybė, tačiau 200 000 eurų esą yra pernelyg didelės lėšos šioms patalpos sutvarkyti nežinant, kas ten galėtų būti.
„Yra 88 projektai, kuriuos turime realizuoti. Toks išsiblaškymas po šimtą, du šimtus tūkstančių stabdo pažangą ir suprantu, kodėl administracija nenori pirkti tų patalpų. Reikia kreiptis, kad tie dalykai būtų apsaugoti, kaip buvo padaryta su centrinio pašto kariljonu. Su skaudančia širdimi nematau, kaip artimiausioje ateityje tas patalpas panaudoti, neaišku ir koks būtų galutinis investicijų kiekis”, – sakė vicemeras.
„Savivaldybė atsakinga už tiesioginių funkcijų vykdymą, ją palaikau, kad ten tokioms funkcijoms nėra poreikio. Nedidelė kaina nusipirkti, bet reikia galvoti apie tuos 200 000, kuriuos iš viso reikia investuoti. Nupirkus iškart reikėtų skelbti kokiai koncesijai. Visuomenė irgi turi nešti idėjas, tai turi būti visų rūpestis, negali vien administracija ieškoti funkcijų”, – sakė Judita Simonavičiūtė.
Paskelbus balsavimą už sprendimo projektą pasisakė tik A. Cesiulis ir konservatorius Rimantas Didžiokas. Prieš buvo N. Puteikienė ir Romualdas Idzelevičius, susilaikė Edmundas Kvederis, J. Simonavičiūtė ir Laima Juknienė.
EUGENIJOS IR VYTAUTO KARČIAUSKŲ KREIPIMASIS
Išsaugokime ir grąžinkime Klaipėdai jos mažąjį senamiesčio kultūros perlą „Senąjį Balandžių Paštą”.
Klaipėdos Balandžių paštą galima palyginti nesunkiai išgelbėti ir vėl sugrąžinti jį Klaipėdos visuomenės ir miesto svečių poreikiams. Šis unikalus ir sėkmingai veikęs kultūros ir pašto veiklos derinys gali kokybiškai atgimti tik atkuriant jį kaip funkcionalų vientisą kultūros kompleksą „Balandžių Pašto Galeriją – Muziejų”.
Jame galima lengvai ir organiškai suderinti puikiai veikiančias dalinės pašto veiklos, meno galerijos, mažosios Lietuvos pašto istorijos ir Klaipėdos informacinio centro funkcijas.
Neabejojame, kad jau šios vasaros sezono metu jis gali sėkmingai atgimti ir sklandžiai priimti lankytojus, nes visos sąlygos aktyviai kultūrinei veiklai pradėti čia dar yra.
Paštas iš pareigos išsaugojo:
1. Autentišką autorinį pašto patalpų interjerą su baldais, (architektai G. Svirskis ir S. Manomaitis).
2. Išsaugota ir čia eksponuojama didžioji dalis unikalių autorinių dailininkų E. ir V. Karčiauskų metalo meno kūrinių.
Dailininkai Eugenija ir Vytautas Karčiauskai iš visuomeniškų paskatų išsaugojo:
1. Sukaupta didžiulė Atgimimo laikotarpio unikalių autorinių pašto vokų, atviručių ir markučių kolekcija.
2. Išsaugoti jau čia anksčiau eksponuoti autentiški pašto istorijos reliktai.
A. Senosios Klaipėdos krašto atvirutės,
B. Antikvarinės markutės, vokai ir dokumentai.
C. Antspaudai, vizitinės, plunksnakočiai, rašalinės ir kiti pašte naudoti autentiški reikmenys.
3. Išsaugotas Senojo balandžių pašto istorinis ANTSPAUDAS.
4. Pašto seife išsaugotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus unikalus istorinis Memorandumo egzempliorius Nr. 4 autorinėje „Vandens Pašto” kolboje ir kiti vertingi Sąjūdžio laikotarpio reliktai, betarpiškai surišti su šiuo paštu.
5. Yra išlikę ir šio pašto patalpose sukurti ir čia eksponuoti kiti unikalūs ir vertingi meno objektai – skulptūros.
Šių išlikusių istorinių ir meno vertybių pagrindu dailininkai E. ir V. Karčiauskai apsiima pašto patalpose organizuoti pilnai veikiantį „Balandžių Pašto Galeriją – Muziejų”.
1. Sutvarkyti ir suremontuoti esamas patalpas, kurios šiai dienai yra akivaizdžiai apleistos.
2. Restauruoti ir atstatyti sulaužytą unikalią skulptūrinę pašto reklamą „ Pašto balandis” .
3. Atgaminti autorines ir vertingas unikalias pašto patalpų duris.
4. Susisteminti eksponatus.
5. Sukurti reikalingą įrangą eksponatų išeksponaviinui ir parodų organizavimui.
6. Organizuoti šio senamiesčio perlo reklamą ir renginių bei paslaugų visuomenei pristatymus.
Neabejojame, kad derindami šio kultūros objekto veiklą su Klaipėdos savivaldybe, Lietuvos paštu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir TIC turėsime unikalų ir veikiantį, populiarų ir sėkmingą darinį, kuris ir vėl garsins ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.
Tikrai palaikau E. ir V. Karčiauskų idėjai.Man atrodo lb reali ir patraukli idėja TIC filialas ir pašto muziejus.Miestui būtina išsaugoti tokį objektą.
Kažkas su tais sprendėjais negerai? Išsirenkam su kuriais nemokam susikalbėti? Rebusas. Beje kaip ir tai, kad kuriam visokias studijas, strategijas ir planus, mokam už tai didžiausius pinigus kaip į kažkokį užterštą ir baigiantį prarūgti intrigose miestą sugražinsim iš kažkur bene 30 000 pabėgusių klaipėdiečių, sukursim gal kokius 2 000 ar dar daugiau naujų įmonių, bet nerandam kelių centų Balandžių pašteliui – nepakeliama miestui našta ir galybės abejonių. Metų metais didūs vyrai suka galvas- kaip kelias dešimtys kvadratinių metrų panaudoti ir KĄ DARYTI!!!? Centrinis paštas Liepų gatvėje tuoj pradės griūti gabalais nes niekas nežino kokios galimybės ir reikia daryti dabar workšopus ir STUDIJAS!!!. Visą žiemą ruošiamės. Kursim. Kai jos bus, tada galvosim, tik nežinia kiek ir kas Tas, kuris vėl kažką spęs ir ką nuspręs? Po to 3-5 metus pirksim ir lipysim projektą ir burbuliuosime porą metų, kad ne taip kažkas, dar metus pirksim rangos paslaugą, o tuo tarpu griūvančio Karališkojo pašto sienos, apleistos ir vienos, stovės 5-7 metus. Ai …palauks. Tokie biudžete planai, o dar geriau jei jo neliktų. Tuo tarp neapsikentę Karčiauskai viešai pasisiūlo viską patys imtis padaryti ir prižiūrėti. Pabrėžiu – menininkas, ne kažkoks garbus miesto VERSLININKAS ar net koks milijonierius iš miesto tarybos. Manau ir Karčiauskai pagalbos neatsisakytų. Gali siūlytis, tik aišku jei ką nors moki ir gali. Ne vien liežuviu plakti ir visus mokyti. Gal prisijunk? Paremk? Bet va, tada labai lietuviška – dar didesnės abejonės apie viską ir tai visų būsimų proveržių fone. Kada jis ateis? Kur tos paslaptingos durys pro kurias įeis? Kada, o gal skambučio mygtuko prie jų nėra? O gal į tų, sprendėjų galvų smegenis durų nebūna? Persiprašau, bet aš tai jau taip pat pilnas abejonių, ir stengiuosi jau nebesvaigti. Kartais jau pavyksta. Vis dažniau savimi džiaugiuosi susiturėjęs. Bet, dar tiek suvokiu ir jei būtų mano valia iš karto pasirašyčiau patalpų nuomos sutartį bent 30 metų , pasisiūlyčiau, kad iš biudžeto apmokėčiau remontų sąskaitas nors 100 000 ir paprašyčiau, kad bent 5 dienas( tame sk. ir nors vieną savaitgalio dieną) per savaitę šis paštas būtų atviras visuomenei. Karčiauskų gražiai PAPRAŠYČIAU! Ir jokių kvailų konkursų ir studijų, o rezultate – jokio Valdžios galvoms galvos skausmo. Ir šiaip, slapta mintis, mažiau po pasaulį tas Karčiauskas trankytusi ir dirbtų čia. Vėl nauda miestui. O valdžios galvoms ką, tik ateik vėliau ir prieš TV žurnalistus ir puikuokis -padarėm. O tada dar ir kitus kūrėjus paraginčiau – va duosim kokį nugyventą šlamštelį – darykit, kurkit (mažiau bambėsit ir piketuosit). Gal tai ir būtų tos mįslingos kultūros strategijos mieste žingsnelis? Taip sakant ne popieriuje, o natūroje. Gal, nes jau viskuo ir pats abejoju – matyt ir man reikia kažkokios studijos? O Karčiauskams „didelis kryžius” ir galvos skausmas liktų, šeimos auka būtų. Dabar sako, kad jau nebegalėtų, bet jei taip nutiktų, manau, vien iš menininko pasiutimo viską vėl sugalėtų. Tokie jau jie, aišku, jei tik jis menininkas tad kitaip ir nebūna. Ir manau, kad joks klaipėdietis neužpyktų, o jei ir koks nukvakėlis atsiras – papyks ir praeis. Tokiam galima ir į duris parodyti. Tik va, kur jos? Ir kur tie geri Merai ir tos geros galvos? Ko jie pro tas duris neateina? Ryt eisiu į bažnyčią, a/a tėvuko metinės, tuo pačiu ir paprašysiu. Nejau čia tik dėl tų durų bėgsi.
200 000 eur yra vieno buto Klaipėdos senamiestyje kaina.
Ypač šiandieninių miesto pirkimų kontekste – tramvajaus galimybių studija už 0.5 mln.eur, kontraversiškos Danės skvero, Atgimimo aikštės sąmatos ir t.t., Balandžių pašto įsigijimo ir sutvarkymo kaina yra labai maža. Tačiau šio pašto istorinė, kultūrinė ir galų gale emocinė vertė miestui yra labai svarbi. Tai turėtų būti principinis sprendimas, kultūringas indėlis į mūsų merdintį senamiestį. Turint noro ir iniciatyvos visiškai nesudėtingai galima patalpoms rasti ir paskirtį, ir pritaikyti miesto reikmėms. Juo labiau darbo grupė Balandžių pašto išsaugojimui buvo jau suburta, tik neikart nebuvo susitikusi …
Bet ar yra tokia savyvaldybės funkcija – Nt vystymas? Klaipėdos savivaldybė ir taip turi per daug Nt. Tą nuolat akcentuoja ir laisvosios rinkos institutas kai sudarinėja savivaldybių reitingus.
Na tikrai nemažai turto. Jei tiksliau – 2344 objektai. Iš jų, pavyzdžiui, butų – 1591, pagalbinės ūkio paskirties objektų – 88 vnt. – kas yra sandėliukai, garažai, rūsiai ir ūkiniai pastatai ir pan. O kultūros objektų miestas turi 42. Kyla klausimas, gal geriau turėti kiek mažiau, bet akcentuotis ties turtu, kuris gali kurti pridėtinę vertę miestui ir generuoti pajamas? Skaičiai exelyje yra gerai. Bet taip pat reikia turėti viziją ir prioritetus.
Kam įdomu pasistudijuoti: http://opendata.klaipeda.lt/savivaldybei-priklausantis-nekilnojamas-turtas/
Labai teisingai, kad Balandžių pašte esančių meno kūrinių autorius Vytautas Karčiauskas, tokiam sprendimo projektui nepritarė. Tiesiog keista ir pyktis ima vienas Klaipėdos miesto gyventojų išrinktasis-tarnautojas teigia t.y. kad išsaugoti Balandžių pašto patalpas, esančias Klaipėdos miesto senamiesčio širdyje, Aukštoji g. 13, 200 000 eurų esą yra pernelyg didelės lėšos šioms patalpos sutvarkyti nežinant, kas ten galėtų būti. Lyg stručiai savo galvas sukyšę į žemę tik ir moka mekenti t.y. 1. Nežinome ką daryti su Karališkoju paštu; 2 Nežinome ką daryti su Balandžio paštu. Todėl į tą ar dėl neišmanimo , ar dėl visško nesupratimo labai teisingai ir taikliai N. Puteikienė atsakė t.y. „Neturite idėjų? Aš turiu, bet kad bijote manęs, kaip velnias kryžiaus”, – sakė ji. Politikės nuomone, argumentai, kad neva reikės daug investicijų šiuo atveju yra niekiniai. Dar keisčiau darosi ir iš naujo pyktis ima t.y. kad kai kurie Klaipėdos miesto gyventojų išrinktieji stengiasi sau pramušti atlyginimus ir tai pagal juos išeina norma ir kas svarbiausia tiems atlyginimams lėšų jau galėtu rasti. Ir tai būtų normų norma. Tai ar ne laikas jiems atsibūsti iš letargo miego ir pradėti sveikai, protingai mąstyti.
Sigitai, valdininko prigimtis ir moralė būtent tokia ir yra, neatsibusti ir nemastyti. Valdininko svajonė, kad niekas ir niekada nelįstų jam į akis, tam jis ir valdininkas. Klaipėdos ypač ir jis atvirai teigia, kad kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau bėdų susilauksi, o Tu nori dar ir protingai :). Taip nebuvo ir nebus. „…atsibūsti iš letargo miego ir pradėti sveikai, protingai mąstyti…” ir reikalauti savo teisių ir bent pareigų atlikimo (tarnauti) – čia yra visuomenės, miestiečių teisė ir pareiga, jei ji yra. Tai Puteikienė ir daro. Bėda, kad iš visos miesto tarybos ji tik viena atlieka šią pareigą atlieka nors ranką ant konstitucijos padėję prisiekė visi 31.
Pritariu būtinybei išsaugoti senamiesčio paštą, palaikau gerb E ir V.Karčiausku idėjas ir iniciatyvas.Įsitikinusi,kad miesto valdžia turėtų realiai prisidėti prie istorinių pastatų išsaugojimo ir tinkamo panaudojimo.
Pritariu Karčiauskams, reikia išsaugoti paštą. Visos sumos, kurios čia minimos yra juokingos, lyginant, pvz., su Danės skvero projektu ir jo pabrangimu (arba Atgimimo aikštės). Tai pinigų galima rasti išėmus iš Danės skvero keletą antkapių (o gal ten suoliukai tam projekte tai atrodo) arba peržiūrėjus tuo 88 projektus, kurie straipsnyje minimi – gal, jei klaipėdiečiai žinotų, kokie tie projektai, nuspręstų kurio nors atsisakyti Balandžių pašto naudai. Matau, kaip kruizų turistai vaikšto po Senamiestį, nesuprasdami, ką ąia žiūrėti, tai savivaldybė turėtų siekti išsaugoti, o ne naikinti istorinius objektus.