Gal jau prieš 15-20 metų Klaipėdos miesto savivaldybę pradėjau įtikinėti, kad labai reikėtų pradėti daryti miesto skaitmeninį modelį. Bandžiau aiškinti, kad reiktų suskaitmeninti viso miesto antžeminę ir požeminę dalį ir tai būtų didelė nauda miestui planuojant esamas, naujas teritorijas, atliekant esamos būklės tyrimus, renovuojant pastatus, modeliuojant situacijas, integruojant į šį modelį dar tik pradedamus projektuoti pastatus ir pristatant, tariantis su miesto visuomene.

Būtų sutaupoma begalė laiko ir žmogiškųjų resursų kiekvieną kartą vis per naujo gilinantis, o tuo pačiu taupoma ir begalė pinigų.

Aišku, per tą laiką jau šis tas atsirado ir prieinama viešai.

Gal nemokėjau argumentuoti, gal pabodo tuščiai burną aušinti, o gal tai dar buvo aplamai per anksti ir per sudėtinga suprasti. Kaip ten bebuvę, bet skaitmeninio miesto modelio dar neturime, tačiau džiugu, kad tos kalbos vis atgimsta ir lygtai planuojama šių darbų Klaipėdoje imtis rimčiau. To labai linkėčiau ir tik greičiau.

Jei būtume turėję miesto skaitmeninį modelį ir nuolat prie jo dirbančius nors keletą žmonių, šiandien gal nebūtų ir triukšmų dėl „Grigeo”, dėl daugiabučių buitinių nuotekų pasijungimo į lietaus nuotekas, dėl naujų pastatų statybų ir dėl aibės kitų miestui labai svarbių dalykų. Vienas iš jų – Klaipėdos karališkasis (centrinis) paštas.

Kadangi visuomeniniais pagrindais neturiu galimybių visą miestą nusiskenuoti ir suskaitmeninti, ypač malonu supažindinti su kolegų vilniečių – UAB IN RE ir jų partnerių DroneTeam.lt padarytu mūsų, Klaipėdos centrinio pašto fotogrametriniu pastato realybės modeliu.

Nieko daug nesitikėdamas pernai užsiminiau ir paprašiau, o jie savo laisvalaikio sąskaitą ir už savo lėšas ėmė ir padarė didelį darbą su viltimi, siūlymu miestui – darykime ir pašto, ir viso miesto.

Tai toli gražu dar ne baigtas darbas, ko reikėtų statybai, tai tik pradžia, bet jau pats savaime jis yra unikalus informacijos šaltinis – jau vien web naršyklėje galima matuoti atstumus, galima tiesiog vizualiai vertinti–inspektuoti bet kurią vietą nuo žemės iki stogo viršaus (vertinti medžiagas, detalių geometriją – konfigūraciją, būklę – suirimus, koroziją ir kt.) bei parodyti tai – pavyzdžiui, žiūrėkite, štai, šioje vietoje medinės detalės, mūras jau irsta ir t.t..

Tai – ne paveiksliukas iš tam tikros vietos, o vieno daikto – modelio, pasukto atitinkamu kampu, eksponuojamas vaizdas – šiaurės vakarų fasadai. Tą modelį galima sukinėti kaip tik nori, tyrinėti įvairiausias detales iš bet kurios erdvės vietos. Tai tik pastato išorė.

Nuskenavus ir pastato vidų (taip derėtų), tai būtų galima daryti tiek su išore, tiek su vidumi. Pagaliau miestas turėtų savo vertingiausių pastatų (viso miesto) atitinkamo laikmečio būklės fiksaciją ir svarbiausia – ji būtų vieša, prieinama visiems.

Šiaurinio fasado detalė – pagrindinis įėjimas. Kitas žingsnis būtų skaitmeninio viso pastato tūrio modelio sukūrimas iš kurio jau galima „išimti“ informaciją. Pavyzdžiui – pagrindinių durų brėžiniai ir atiduoti staliui gaminti. Ar suskaičiuoti kiek ir kokių reikia plytų gaminti, kokių matmenų, kiek reikia ir kokių glazūruotų plytų. Pažangių šalių progresyvių statybos kompanijų statybos vadovai šiandien jau patys iš tokio sukurto modelio net ir statyboje būnant planšetėse išsirenka tokią informaciją ir siunčia gamintojams užsakymus.

Šiaurinio fasado frontono pietinė pusė virš pagrindinio įėjimo. Situaciją įvardinčiau kaip gana pavojingą, nes pietinės šio frontono pusės mūras labai pažeistas. Pavojus, kad inkarinės templė tvirtinta viename mūro taške, o viso frontono mūras aplinkui gana smarkiai suiręs. Prie didesnio vėjo gūsio ar kokio sūkurio ši vieta gali ištrūkti su visu mūro gabalu nugarmėti žemėn, jei pasiseks tai ant stogo.

Visiškai neaiški ir temlės kito galo – tvirtinimo galo būklė, nes tvirtinta buvo prie stogo medinių konstrukcijų, o kokia tų konstrukcijų būklė dabar ar kokia ji liks ilgesnį laiką neprižiūrint pastato?

Šiaurinio fasado fragmentas. Daugiausia žalos pastatui pridarė neprižiūrima lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema. Nevalomi lietaus surinkimo loviai (jau augo net berželiai) užkimšo lietaus vandens nutekėjimą ir vanduo tekėdavo per sienas. Mūras įmirkdavo, o naktį pašalus (aktualu ypač Klaipėdai), sušaldavo į ledą. Tai nuolat kartojantis (ciklai) mūro glazūra suiro ir atšoko. Dabar vanduo, drėgmė skverbiasi dar giliau į mūrą ir gal net į pastato vidų. Apie sienų šiluminę varžą nėra ko ir kalbėti. Šiemet tik pasisekė, kad žiema buvo šilta, tiksliau jos nebuvo.

Šiaurinio fasado fragmentas. Neaišku, kiek pažeistos stogo medinės konstrukcijos. Panašu, kad stogo dangai liko gyventi nedaug ir ją visą tektų keisti. Susiskaičiuoti tikslius kiekius, pasiruošti visus įlajų, kraigų ir kitū stogo elementų kiekius – tam pastato modelis ypač pasitarnautų, nes lipinėti ir viską susimatuoti, tokiam objektui gana problematiška. Tai labai ilgai užtruktu ir labai brangiai kainuotų.

Vakarinio/šiaurinio fasado fragmentas. Pažeista parapeto apsauga ir tekant lietui vanduo pradėto ardyti dekoratyvinius parapeto užbaigimus, mūro frontonus. Irsta senasis autentiškas plytų mūras ir ilgainiui kyla grėsmė naujai primūrytiems fragmentams atskilti ir nuvirsti. Dėl lietaus lovių nepriežiūros vanduo pradėjo patekti ant dekoratyvinių mūro karnizų ir jų glazūra ėmė irti. Nesustabdžius šio proceso, po kitos žiemos jis jau gali būti daug daugiau apiręs.

Vakarinio/pietinio pagrindinio bokšto fasado fragmentas. Situacija itin liūdna. Matomai pažeistos (supuvo) stogelio medinės konstrukcijos ir stogo danga (čerpės) įlūžo. Aišku, kad teks keisti visas keturias puses aplink bokštą. Matomai buvo padaryta ir klaida – nuo šlaitinių stogų neįrengtas lietaus surinkimas, tad per nedideles stogo konsoles vėjas lietų spausdavo prie sienos ir  dalis lietaus vandens per sieną patekdavo į vidų. Todėl suiro ir apatinis bokšto mūras, dekoratyvinė ornamentika. Mūras sluoksniais atskyla ir šis procesas ypač kelia nerimą.

Vakarinio/pietinio pagrindinio bokšto fasado fragmentas. Bokšto medinės žaliuzinės grotelės jau pažeistos puvinio – teks keisti. Už šių grotelių kabo didžiausias pašto, miesto turtas – varpai ir savo skambesiu savaitgaliais dar džiugina miestą.

Bokštas vakarinis/pietinis kampas. Gerai, kad rudenį buvo išvalyti lietaus surinkimo loviai, nes jau buvo pradėję augti berželiai, o tai reiškia, kad jie nebuvo valomi niekada ir loviai buvo pilni vėjo prineštų žemių. Pasekmės žemesnei bokšto daliai akivaizdžios.

Panašu, kad tai dujų katilo išmetimo kaminas (o gal ventiliacijos kaminas ☺) Beje, dujų degimo produktai labai agresyviai ardo ir vakarinę bokšto sieną. Pietinėje fasadų pusėje nuo nuolatinių šalčio ciklų plytų glazūra baigia irti, o tai reiškia, kad drėgmė įsigeria į mūrą gilyn ir jį ardo. Tuo pačiu mūras praranda šiluminę varžą, sienos įšąla ir vis daugiau reikia energijos pastatui apšildyti, pūna mediniai gaminiai (langai), tikėtina, kad pradeda ar pradės pelyti ir šios vietos vidus.

Vidinis kiemas. Panašu, kad buvę pastato naudotojai nepervargo spęsdami kasdieninius ūkinius reikaliukus. Jei po siuntų krovimo užsimanei atsipūsti, reikia peleninės, tai tiks ir bačka – ilgam. O šiaip tai primena Bombėjaus lūšnynus ar sovietinių fermų prieangius, bet tikrai ne Memelio Karališkojo pašto fragmentą kaip ir tie, asfalto likučiai vietoje Pašto buvusio sodo-parko.

Pietinis fasadas, vidinis kiemas. Keistokas elementas – gb monolitinė sija ir dėl to matomai paaukštintos patalpos, bet tuo pačiu sukurta, galimai neautentiška stogo šlaito ir dangos problema.

Pietinis fasadas, vidinis kiemas. Keistoki sprendimai (apatinių patalpų aukštinimas) sukūrė svetimkūnius ir problemas.

Stogo fragmentas. Buvusių kaminų mūras jau pradeda irti. Nebenaudojamų buvusių pečių kaminų kanalus galima panaudoti kitom reikmėm. Tačiau mūro apsauga būtina.

Stogo fragmentas. Labai abejotina autentika ar restauracija. Greičiau keista ir nesuprantama saviveikla.

Pagrindinio pastato vakarinis fasadas-kiemelis iš Liepų gatvės. Lietaus surinkimo ir nutraukimo sistemos nekokybiški sprendimai, jos nepriežiūra pagimdė ir šias problemas. Laikui einant kasmet jos didės.

Kas dedasi tarnybinėse patalpose su inžinerija, stogo, perdangų konstrukcijomis, vidaus inžinerinėmis sistemomis, galima tik spėlioti. Tikslinga būtų nuskenuoti ir visą pastato vidų. Sujungus išorės modelį su vidaus modeliu, turėtume vieną komplekso erdvinį modelį – pilną užfiksuotą informaciją ir ateičiai, ir tolimesniam darbui paštą projektuojant, pritaikant ir renovuojant.

Kam visa tai ir kam tas darbas ir ta rašliava?

1. Atkreipti dėmesį dėl pavojaus. Pastatas stovi pačiame miesto centre. Šalia pastato vaikšto daug žmonių, Liepų gatvėje stovi daug automobilių. Grėsmė praeiviams ir turtui didelė!

2. Diskusijos su miesto bendruomene dėl galimos paskirties ir tinkamiausio pašto rūmų panaudojimo ateityje, būtinos, bet neatidėliojant, jau dabar, skubiai reikia stabilizuoti pastato būklę ir kuo greičiau imtis komplekso išorės tvarkymo darbų.

3. Šiuolaikinės technologijos leidžia daug greičiau, operatyviau ir pigiau nei statyti pastolius, lipti, matuoti, aiškintis ir t.t.  vertinti situaciją bei priiminėti sprendimus. Tinkamas skaitmeninis miesto modelis, reprezentacinių miesto pastatų modeliai ženkliai paspartintų, atpigintų ir paskatintų šiuos procesus. Taip dirbant būtų fiksuojamas miestas, esama miesto turto būklė istorinei atminčiai ir ši informacija būtų lengvai prieinama visiems. Ypač tai aktualu ateinant 5G ryšio technologijoms.

Dėkoju kolegoms ir talkininkams DRONETEAM.lt, IN RE, TAU projektai, visuomeniniais pagrindais padėjusiems nusekanuoti pastatus, parengti fotogrametrinį modelį ir šią informaciją.