Turgaus aikštės, senojo turgaus stoginės ir aplinkinių gatvelių rekonstrukcijos projektą rengiantys architektai gavo pylos, jog istorinėje aikštėje numatė vos 12 vietų statyti automobilius. Tiek esą tikrai neužteks nei pirkėjams, nei prekybininkams, todėl turgus neva pasmerktas žlugti.
Aikštei – keli scenarijai
Turgaus aikštės ir jos aplinkos rekonstrukcijos techninį projektą už 127 tūkst. eurų rengia savivaldybės konkursą laimėjusi mažoji bendrija „Altitudės“. Pernai kovą architektai visuomenei pristatė savo pirmines idėjas, o trečiadienio vakare viešam svarstymui jau buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai.
Techninis projektas apima Turgaus aikštę, Skerdėjų, Aukštosios, Šaltkalvių, Naujosios ir Kapų gatves bei paviljoną, dar vadinamą stogine, kuri matoma nuo Tiltų gatvės.
Projektinius pasiūlymus viešai pristatęs architektas Aurimas Baužys aiškino, kad Senasis turgus yra vartai į senamiestį, todėl ši teritorija aktuali ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams.
Turgaus aikštėje projektuotojai siekė išlaikyti istorinį charakterį, bet ir ją papildyti moderniais elementais, pavyzdžiui, akcentiniais šviestuvais, kurie apšviestų visą aikštę ir joje vykstantį veiksmą.
Turgaus aikštėje numatomas ir meninis akcentas – šulinys. Jis rastas per archeologinius tyrimus, nustatyta, kad jis buvo pažymėtas 1856 m. miesto plane. Archeologai išaiškino, kad šulinys yra iš dviejų istorinių sluoksnių, o tai esą vertingosios savybės. Todėl projektuotojai numatė, jog tas vertybes, esančias šulinio viduje, būtų galima apžiūrėti per periskopą.
Aplink šulinį būtų įrengtos pasisėdėjimo vietos – taip esą formuojama nedidelė poilsio oazė pačiame aikštės centre.
Pasisėdėjimo vietas numatoma įrengti ir aplink atkuriamus medžius.
Turgaus aikštei projektuotojai numatė kelis scenarijus: aikštė turgaus dieną, aikštė vasaros pavakary, aikštė per šventes ir aikštė žiemą. Pavyzdžiui, turgus dieną aikštėje prekyba galėtų vykti ir iš automobilių, vasaros pavakary aikštėje galėtų veikti lauko kavinukės, per šventės galėtų būti pastatyta scena, o žiemą įrengta čiuožykla, veikti kalėdinis miestelis.
Ant stoginės – antstatai
Skerdėjų, Aukštosios, Šaltkalvių, Naujosios ir Kapų gatvėse, kurios taip pat turi būti sutvarkytos, jokių revoliucijų nenumatoma. Projektuotojai siūlo, kad jose būtų kuriama bendra erdvė pėstiesiems ir transportui, tad reikia panaikinti šaligatvių bortelius, kad visa danga būtų vienodo aukščio. Gatvių dangai siūloma rinktis tašytus akmenis, o šaligatviams – granito trinkeles arba plokštes.
Viešame svarstyme dalyvavęs asociacijos „Permainų Klaipėda” vicepirmininkas Teisutis Matulevičius klausė, kada bus sutvarkyti senamiesčio pastatai, pavyzdžiui, esantys Skerdėjų gatvėje. „Gatvę numatoma rekonstruoti, o kas bus su pastatais? Juk jie baisūs. Pirmiausia reikia sutvarkyti pastatus, o tik tada – gatves, kad jų paskui nereikėtų ardyti, kai bus remontuojami pastatai. Jei pastatų niekas netvarko, tada reikia ir šį projektą pristabdyti”, – kalbėjo T. Matulevičius.
Jam buvo paaiškinta, kad daugelis pastatų, kurie atrodo netvarkingai, yra privatūs ir jų savininkų niekaip negalima priversti savo nuosavybę rekonstruoti. Esą jei bus laukiama, kol tie pastatai bus sutvarkyti, Turgaus aikštės ir aplink ją esančių gatvelių rekonstrukcija nusikeltų neribotam laikui.
Paskutinis projekto etapas – paviljono arba stoginės rekonstrukcija. Projektuotojai siūlo palikti esamą kolonų tinklą, bet nurodo, kad jas reikėtų sustiprinti. Priežastis – paviljoną numatoma perdengti klijuoto medžio kesonine perdanga, o ant jos suplanuoti lauko terasas, kurios tarnautų kaip prekybos vietos, o ateityje – ir kaip lauko kavinės.
Paviljoną numatoma apjuosti mobiliomis pertvaromis, kad prekeiviai būtų apsaugoti nuo vėjo.
Vietų užtenka aplink aikštę
A. Baužys ir pats pripažino, kad itin opus momentas yra automobilių statymas. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta, jog vakarinėje Turgaus aikštės dalyje būtų įrengta 12 stacionarių vietų statyti automobilius, o šiek tiek į centrą – dar 18 laikinų vietų. Anot A. Baužio, aplink aikštę galima suprojektuoti dar 56 vietas statyti automobilius, tačiau tuomet pačioje aikštėje nebeliktų vietos prekybai.
Projektuotojai siūlo turgaus prekeiviams ir lankytojams naudotis esamomis automobilių stovėjimo vietomis Sinagogų ir Galinio Pylimo g. kampo bei Tiltų ir Galinio Pylimo g. kampo automobilių stovėjimo aikštelėse. Priminta apie miesto planus statyti daugiaaukštės automobilių aikštelės prie Pilies ir Bangų g., kurios patektų į 300 m zoną. Be to, netoli yra ir jau veikianti aikštelė Pilies gatvėje, prie piliavietės.
„Vietų aplink aikštę tikrai yra pakankamai. Aikštelėse tik reikia griežtesnės kontrolės, kad automobiliai stovėtų trumpiau“, – tvirtino A. Baužys.
Išsiskyrė ir vicemerų nuomonės
Tačiau tokie argumentai neįtikino į viešą svarstymą susirinkusių žmonių.
„Gal visi pėsčiomis ateis tik petražolių nusipirkti? Juk iškart visi matome, kad trūksta vietų statyti automobilius. Ar projektuojame „bile ką“, ar turgų?“ – ir klausė, ir nuomonę reiškė vienas iš viešame svarstyme dalyvavusių klaipėdiečių.
Jam antrino ir architektas Edmundas Benetis. Jis aiškino, jog maisto prekių prekybos centrui keliami reikalavimai 100 kv. m turėti 5 stovėjimo vietas.
„Turguje prekybos ploto bus tūkstančiai kvadratinių metrų, o automobilių stovėjimo vietų – vos 12. Šiame projekte tarp estetikos ir funkcionalumo yra milžiniškas nesąryšis. Su bulvių maišu XXI amžiuje niekas 300 metrų neis“, – kalbėjo E. Benetis.
Tačiau A. Baužys atkirto, jog „Akropolyje“ dažnas pirkėjas nuo kasos iki automobilio nueina gerokai daugiau nei 300 metrų.
Viešame svarstyme dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys projektuotojams siūlė paieškoti galimybių aikštėje numatyti ne 18, o 36 laikinas automobilių stovėjimo vietas.
Jam prieštaravo kitas vicemeras Arvydas Cesiulis.
„Turgaus aikštės rekonstrukcija juk nėra vien tik turgaus funkcijų atkūrimas. Svarbu, kad erdvė būtų maksimaliai įveiklinta. Projektas turi būti toks, kad matytume gyvą modernaus senamiesčio vietą“, – kalbėjo A. Cesiulis.
Nors viešame pristatyme dalyvavę turgaus prekeiviai ir pirkėjai pretenzijas ir pastabas reiškė beveik tik dėl automobilių stovėjimo vietų, panašu, kad jų daugiau ir nebus numatyta.
Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, šių metų paskutinįjį ketvirtį jau numatoma pirkti rangos paslaugas. Visi Turgaus aikštės ir jos aplinkos rekonstrukcijos darbai turi būti atlikti per dvejus metus.
„Norime, kad rangovas pasiūlytų schemą, kaip nestabdyti turgaus veiklos. Pavyzdžiui, kai buvo rekonstruojamas. Naujasis turgaus, juk buvo įrengtos palapinės prekeiviams, tad sprendimų yra“, – teigė R. Zulcas.
Pernai vasarą savivaldybės administracija prašė politikų leisti teikti paraišką dėl 2,6 mln. eurų europinio ir valstybės biudžeto finansavimo šiam projektui. Pati savivaldybė ketina prisidėti apie 625 tūkst. eurų – suma padidėjo 250 tūkst. eurų, nes nutarta kartu rekonstruoti ir Bružės gatvelę bei Turgaus aikštės tęsinį.
Vis apie turgaus erdves… stogus… parkavimus…, o apie Sen turgaus HALĖS remontą ??? Niekam neįdomu juk po stogu! Nieks nemato, ale
Zmonem svarbiausia yra supuve medziai ir kad butu kur ju geldas numest. Niekas daugiau jiem nesvarbu.
Pirmiausia reikia išmokti projektuoti. Nekenktų ir STR’ą „Gatvės…” nors pavartyti. Kai nežinai, kiek tame turguje yra (ar bus) darbo vietų, kur ir kiek yra turgaus administracijos, kiek yra ir bus prekybinio ploto, kiek lankytojų yra dabar ir bus ateityje, tai labai logiškai (iš lubų) galima papostringauti ir apie 12 parkavimo vietų. Kai nežinai, kiek jų turėtų būti ir tas 12 gražiai atrodo. Kai nežinai, kaip tas turgus veikia, nesprendi viso turgaus problemų, tai dangų pakeitimas dalyje turgaus labai gražiai nusipiešia. Tai ir matosi iš proj. pasiūlymų vizualizacijų su keliais žmonėmis kietos dangos turgaus dykynėje su šuliniu. Ir dar 4 šviestuvais ir 3 medžiais. Tada galima papostringauti ir apie kitas turgui būtinas parkavimo vietas, bet jau už turgaus sklypo ribų, jo gretimybėse… už 300 metrų.
Jokia Maxima, Lidlas, Iki ar Rimi taip savo maisto parduotuvių be parkingų neprojektuotų. Bet už europinius pinigus (tai juk beveik -niekieno) juk galima? Turgaus dangų keitimui bus gerai. Nauja, akmenuota, brangu. Ką ir reikėjo įrodyti.
Ačių Dievui nepruojektuoja stovėjimo aikštelės aplink ir taip jau pilna. Viena prie pilavietės didžiausia stovėjimo aikštelė, kuri visada tuščia. Aišku visokie architektai net neįsivaizduoja, kad reikia pakelti šikna ir nueitieis šimtus metru. Jei galėtu jie ir į savo namus įvažiuotu.
Viskas čia gerai,o pikti komentatoriai plaka liežuviais ne į temą.Aplink pilna vietų automobiliams,o šias erdves sutvarkius tikrai pasidžiaugis užsienio turistai ,gyventojai atnaujintu senamiesčio grindiniu,gatvelėmis,tik turgaus valdżia turėtų pritraukti daugiau ūkininkų,prekeivių gintaru,suvenyrais ir taip toliau.Kažkam vis užkliūna stoginės terasos,net vasarą palyginimui terasa ant senosios perkėlos stogo veikia puikiai.Tad mažiau bambėkite,o džiaukitės ,kad jauni architektai każką daro ir palyginimui,bent jau į Liepojos turgų użsukite?
Jau kelinta kartą, vis aptarinėjamas ir viešinamas Klaipėdos senamiestyje taip vadinamo Senojo turgaus projekto projektiniai pasiūlymai. Rodomos vis tos pačios vizualizacijos ir vieni įtikinėja kaip bus gražu ir kaip to reikia, kiti pyksta kad negalės privažiuoti automobiliu, o treti porina išmintį apie XXI a. poreikius ir bulvių maišus. Visi teisūs ir…pikti. Tačiau reiktų pasidžiaugti, kad į tuos aptarimus žmonės dar aplamai ateina, garsiai ir viešai dalinasi savo nuogąstavimais, abejonėmis, pagaliau net piktinasi, nes – jiems rūpi jų miestas, jo ateitis. Ar tai blogai? Blogai, kad niekas jų negirdi ir net nesiruošia to daryti. Vykdomos formalios procedūros –VIEŠINIMAS. O žmonės ką, pažiūrėjo skaidres kurias parodė, kaip kas išmano, kaip supranta taip ir sako, nes nelabai ir to projekto kas matė ar suprato kas ten pribraižyta.
Tačiau teisybės dėlei, manau reiktų pripažinti, kad tas vadinamas „projektas“ labai silpnas ir prastas. Visų pirma dėl to, kad tai ne Turgaus projektas, o tik jo teritorijos, jos vakarinės dalies dangų keitimo planas. Tik ir tiek, o visa kita tai tik kalbos apie kažkokias būsimas koncepcijas ir būsimo investitoriaus norus ir dar keisčiau, jo galimybes. Tik, čia jau ne projekto ar jų rengėjų problema, bet užduoties projektavimui ir jos, nežinia kieno, formavimo problema. Šią nuomonę, iš esmės, išsakė ir visi Architektų rūmų architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos ( RAT) nariai aptarimo metu ir tai surašė savo protokole – http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_KL_19_12_05_I%C5%A1vada.pdf . Galima ginčytis dėl daug ko, bet mintis aiški ir matyt teisingiausia šiandien būtų pasakyti tam projektui STOP ir pradėti nuo pradžių, bet taip kaip ir dera tokiai vietai. Tik, šios nuomonės taip pat niekas negirdi. Nes, šiandien vieniems svyla betirpstantys EU finansiniai ištekliai, pradelstas laikas ir noras nors kažką padaryti ir jau nebesvarbu kaip. Kitiems svyla pasirašyti įsipareigojimai atlikti projektą, terminai, užmokestis ir neduotų įsipareigojimų apimtis. Tretiems visa tai ir tokia tvarka nepatinka, bet tai garsiai įvardinama nors kaip negalėjimu privažiuoti prie nusipirkto bulvių maišo. Na, o gudriausi, kaip visada, paslaptingi komentatoriai – anonimiškai komentuoja apie XXIa. poreikius bulvių maišui ir džiūgauja, kad aplamai nors kažkas vyksta. Kaip, nesvarbu.
Tuo pačiu, prašau, mažas pvz. iš Vilniaus apie kitą požiūrį. Čia taip pat turgus senamiestyje, tik…požiūris kitas -https://sa.lt/naujas-turgus-vilniuje-po-milzinisku-stikliniu-stogu/
gal nereikėtų komentatoriams kabinėtis prie žmonių pasisakymų ir ne specialistų nuomonių, o pasidžiaugti, kad žmonėms dar aplamai rūpi miesto erdvės, miesto ateitis ir kokia ji bus. Kad dar kažkas ateina, kažkuo domisi nes miestas visų. Kai yra naujos įdėjos ir siūlymai ( XXI a. dvasioje) žmonės supranta palaiko ir dažniausiai pritaria. Tuo pačiu reikėtų pripažinti, kad čia jų nėra ir „projektas” labai silpnas ir prastas nes ne nuo to galo aplamai buvo pradėta dirbti, tačiau čia jau – užduoties ir tikslų projektavimui formavimo problema. Tai ne naujo turgaus projektas, o tik turgaus teritorijos vakarinės dalies – dangos keitimo planas + kelių prikabintų gatvelių dangų. Koks tas turgus bus, absoliuti nežinia, tik fragmentiniai pamąstymai ir tame didžioji bėda. Visa kita, tai tik bandymai suktis iš padėties. Vieni, pradelsę, primityviausiu būdu bando nors kažką mieste skubiai padaryti ir kažkaip vis dar įsisavinti baigiančias tirpti EU lėšas, antri lipdo tai ką liepė ir bando „sutilpti į terminus” ir kvailą užduotį, tretiems visa tai nepriimtina ir pažiūrėję skaidrių demo, taškosi bet kokiais argumentais kuriuos sugeba artikuliuoti. Tai išsakė ir architektų rūmų Klaipėdos regiono architektų taryba savo viešai prieinamame šio „projekto” vertinimo protokole – http://www.architekturumai.lt/ekspertavimas/klaipedos-rat/. Sunkiai įtikėtina, bet dabar teisingiausia būtų pasakyti STOP, visi suklydom ir pradėti iš naujo, kaip dera. Tuo pačiu – Vilniaus pavyzdys, Paupio turgus – taip pat turgus senamiestyje, tik čia jau kitas, sakyčiau XXIa. poreikių požiūris – https://sa.lt/naujas-turgus-vilniuje-po-milzinisku-stikliniu-stogu/.
Ar benzingalviams reikia vietu? Vaikščiokit pėsti! Džiaugitės, kad tvarko miesto erdvę
Tikiuosi tos centrinės aikštės vaizdas dar keisis, nes dabar atrodo baisiai. Daryti dėl to, kad daryti, geriau visai nedaryti. Bent kelis medžius įkomponuokite, bent jau neatrodys taip nykiai.
Tai ir vadinkim projektą „Europos pinigų įsisavinimas trinkelių remontui” , o ne turgaus konversija…
Idomu ar XXIa. dar yra zmoniu, kurie bulves perka maisais? 🙂 Ir isivaizduokime, kad ne savo automobili pastatete uz 300 metru, o tiesiog jusu namas uz 300 metru stovi, tai ka tada darysite, sesit i automobili ir i turgu vaziuosit? 🙂 Kiek automobiliu vietu turi buti turguje tada? Keliais aukstais juos statysite ir ar beliks vietos nors vienam prekystaliui?
Jau nekalbu apie tai, kad praktijoje, jei zmones mano, kad gaus vietos pastatyti automobili, tai ir grudasi ir malasi ratais, nors vietos aisku nera ir kad ir kiek cia priprojektuosit jos vis tiek neuzteks, gal reiktu geriau keisti gyvenimo iprocius, o tas vietas palikti neigaliems zmonems.
Turbūt pirmą kartą tenka pritarti ežiui. Aikštelėje prie Tiltų ir Galinio pylimo g. yra 25 vietos (galima padidinti perbraižant linijas), vakarinėje turgaus pusėje (Skerdėjų g.) yra vietos dar bent 12 automobilių, o aikštelėje prie Sinagogų ir Galinio pylimų g. sankryžos, dėmesio, net 50 vietų! Nuo vieno turgaus galo iki kito nėra nei 250 metrų, tad ką jie šneka apie 300 m?