P0

Nuomonės

Esamą spūsčių ir užterštumo lygį įmanoma išlaikyti (8)

Andrius Samuilovas, l. e VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pareigas
2020-03-06


Kovo 1-ąją važiuodami prie jūros P. Lideikio gatvėje miestiečiai jau patyrė pirmąją sezoninę eismo spūstį – naujas kelias pridėjo saugumo, žiedas pralaidumo, tad dabar visas automobilių srautas persikėlė nuo Melnragės į P. Lideikio ir Herkaus Manto g. sankryžą. Vasarą stebuklų nebus, tokį vaizdelį matysim dažniau.

Iki rudens netruks iššūkių ir mieste. Tokiame kontekste pagaliau pradėti veiksmai planuoti ženkliai padidinti parkavimo įkainius ir išplėsti apmokestintas zonas, taip skatinat iš naujo įvertinti važiavimo automobiliu išlaidų ir naudos santykį.

Jau stringame, kur nestrigome

Keliskart mažesni nei kituose miestuose parkavimo rinkliavos įkainiai visiškai nebemotyvuoja svarstyti keliauti kitaip, net jei atstumas mieste 2-4 kilometrai, 300-450 metrų atstumu yra autobuso stotelės ar vieta sustabdyti maršrutinį taksi ir galima nuvykti į galutinį tašką, nesirūpinant, kaip ten pastatyti automobilį.

Ne vienas mūsų turėjo progos lankytis įvairiuose miestuose, ten vis labiau vystomas eismo reguliavimo, ribojimo priemones priimam natūraliai, tačiau sutikti, kad atėjo laikas joms namie, kažkodėl nesiryžtama.

Praėjusių metų rudenį „Klaipėdos keleivinis transportas“ jau susidūrė su eismo problemomis miesto pakraščiuose ir priemiesčio maršrutuose. Dėl užkimštų įvažiavimo į miestą mazgų, srauto pagrindinėse miesto arterijoje link centro, autobusai vėluodavo kartais ir iki 15-30 minučių. Su tokia problema sistemiškai, o ne epizodiškai susidūrėme pirmą kartą.

Nieko nedarant su parkavimo rinkliavos dydžiais ir kitomis eismo valdymo priemonėmis, eismo problemos mieste tik didės. Švietimo, mokymo ir pamokymo jau nepakanka ir rekomendacija pakankamai aiški – mažinti priklausomybę nuo automobilio, išbandant kombinuotą pėsčiojo – autobuso/maršrutinio taksi kelią, automobilių dalinimosi sistemą, elektrinį paspirtuką, dviratį.

Atvažiavo – ir stovi

Ištyrus vietų užimtumą miesto centre, akivaizdu, jog vietų trūksta. Kai kuriose vietose užpildymas buvo net per 100 proc. – šaligatvių ir kitų neleistinų vietų sąskaita.

Apkrovą finansiškai parodo „bilieto vertė“ – kiek laiko vidutiniškai automobilis stovi ir, atitinkamai, kiek už tai sumoka.

Raudonojoje (Senamiestis) zonoje 2012-aisiais vidutinė bilieto vertė buvo 55 euro centai (perskaičiavus iš litų), pernai – 1,51 Eur. Taigi, dabar automobilis pastatomas ilgesniam laikui, tiek pat sumažėja ir aikštelių apyvartumas – ilgėja laikas rasti vietą, tuo pačiu ir tarša didesnė.

Eismo inžinerijos prasme tai reiškia tą patį, tarsi statymo vietų bendras plotas centre būtų sumažėjęs kelis kartus.

Patogesnio atsiskaitymo grimasos

Prieš dešimtį metų sumokėti rinkliavą už statomą automobilį nebuvo taip jau paprasta. Mokant parkomate vairuotojas turėjo ieškoti nuorodų, kur yra parkomatas, turėti monetų, įvertinti, kiek laiko automobilis stovės. Tarkim, įstaigoje, kurioje jis tvarko reikalus, netikėtai ilga eilė. Grįžti prie parkomato primokėti; negrįžti ir rizikuoti gauti baudą; iš anksto žinomai permokėti už ilgesnį laiką, atsargai? Kurį variantą atvažiavus rinktis?

Patogesni atsiskaitymo būdai ne grynaisiais – SMS, parkavimo programėlėmis, banko kortele pernai sudarė jau daugiau nei 50 proc. Aprašyta problema kaip ir išnyko. Naudotis automobiliu miesto centre tapo patogiau.

Patobulėjo ir leidimų/abonementų išdavimas. Jau pamiršome, kad vos prieš keletą metų gauti gyventojo parkavimo leidimą buvo ne taip lengva.

Dabar tam užtenka pamaigyti kompiuterio pelę sėdint namuose. Viskas priklauso nuo kompiuterio galingumo, interneto ryšio ir naudotojo įgūdžių.

Yra alternatyva

Klaipėdos miestas skatina miestiečius ir priemiesčių gyventojus naudotis viešuoju transportu. Peržiūrint šiems metams bilietų kainas, terminuotų bilietų kainos kito mažiau, ilgalaikių metinių bilietų kaina liko ta pati, metinis bilietas dėl savo kainos buvęs egzotika dar prie 5-7 metus, dabar yra beveik kas dešimto keleivio kišenėje. Mėnesinis zoninis bilietas galioja ir važiuojant mieste, ir priemiestyje, neribojant kelionių, persėdimų skaičiaus.

Esame pasiūlę mėnesio bilietą miesto maršrutiniam taksi ir autobusui, kuris yra realiausias įrankis pakeisti automobilį, jei darbo vieta yra centrinėje miesto dalyje.

Maršrutų skaičius priemiestyje pasiekė 20. Klaipėdos miestą nebrangiu, kokybišku, patikimu viešuoju transportu galima pasiekti iš Dituvos, Šernų, Ketvergių, Plikių, Slengių, Gindulių, Kretingos, Palangos, pakeliui surenkant artimesnių priemiesčių keleivius.

Taip, ženkli dalis priemiesčio keliautojų mokiniai ir moksleiviai, kurie važiuodami į/iš mokymo įstaigų jau palengvino „taksuojančių“ tėvelių dalią, laikas ir patiems tėveliams išbandyti alternatyvą.

Deja, bendrai imant bilietų struktūra rodo, kad artimesnių priemiesčių gyventojams toks motyvas vis dar nėra ypatingai svarbus. Tad kol nebus finansinės paskatos atsisakyti (antrojo) automobilio, kol išlaidos parkavimui priemiesčio šeimos biudžete sudarys nereikšmingą dalį, nesitikime keleivių skaičiaus augimo.

Pretenzijų „o jūs pirma padarykite iš mano namų reisus kas 10 minučių ir kad vežtų septyniais maršrutais į visas Klaipėdos puses“ priimti negalime. Toks procesas gali vykti tik nuosekliai didėjant priemiesčio keleivių skaičiui. Dituvos ir dar keleto maršrutų istorija rodo, kad tai realu ir vyksta.

Tada yra vilties, kad dabartinį bendrąjį miesto užterštumo ir spūsčių lygį mums pavyks išlaikyti.


    2020-03-06

    8 komentarai “Esamą spūsčių ir užterštumo lygį įmanoma išlaikyti”

    1. Tikiuosi, kad miesto tarybos nariai nepasiduos transportininkų spaudimui didinti įkainius ir ilginti apmokestinamą laiką.
      Senamiestį griauna dardantys per grindinį autobusai, manyčiau, reiktų spręsti pirmiausia šį klausimą, nukreipiant autobusus į Uosto ir Pilies gatves

    2. ko tik neprigalvos, kad tik pateisinti mokesčių didinimą. Senamiestis ir taip jau miręs. Žadėjo pristatyti stovėjimo aikštelių apie senamiestį, kur jos? Bet čia pat parkingą po atgimimo aikšte, miesto centre, kad sumažinti automobilių srautą? Geriau prisipažinkit, kad nemokat valdyti miesto ir eikit lauk.

      • Tu apsispresk ko tu nori svaraus miesto ar buduliu grabais apsikto miesto? Neimano mazinti tarsos lygio nemazinant automobilizmo.

    3. Olandai, Danai ir kiti prieš keletą dešimčių metų suprato, kad gatvių platinimas ir stovėjimo vietų skaičiaus didinimas kamščių nesumažina, o kaip tik padidina. Reikia didinti mokesčius už auto stovėjimą, riboti eismą (H. Manto g. uždaryti automobiliams visai). Bet tuo pačiu būtinai tiesti dviračių takus, galbūt didinti viešojo transporto prieinamumą. Danai su dviračiais vaiuoja ne dėl to, kad pigiau. Tiesiog taip greičiau ir patogiau. Google maps palyginkite per kiek laiko galima nuvažiuoti 5 km Kopenhagos centre – lengvai nustebsite.

    4. Tai plėskit apkestinamo stovėjimo ribas iki pvz Baltijos pr., būtinai įskaitant akropoloo aikštelę ir susireguliuos srautai automatiškai. Ir apskritai, ką spūstys prie įvažiavimo į miestą turi bendro su senmaiesčio apmokestinimo dydžiu? Senamiesty ne tiek daug įstaigų, kiek pvz Uoste. O ir iš vis, prasėkit nup savęs – uždrauskit savivaldybės ir jų įmonių darbuotojams važiuoti į darbą automobiliu ir neleiakit nemokamai parkuoti ir pamatysit stebuklą:)

      • Senamiestyje yra labai daug mažų įmonėlių. Beje jei palei jus senamiestyje dirba mažai žmonių, tai kodėl formuojasi kamščiai Liepų g. ir Taikos pr. prie Vėtrungės. Nei viena iš tų gatvių neina į uostą ar pramoninė zona.

      • Spūstis prie vėtrungės, nes toje vietoje miestiečiams palikti po 1 eismo juosta Taikos prospektu. Kur tai matyta? Centrinė, pagrindinė, magistralinė Klaipėdos gatvė vienos eismo juostos (nes kita atiduota autobusams). Tokio lygio gatvė turi būti mažiausiai dviejų eismo juostų lengviesiems automobiliams plius viena eismo juosta viešajam transportui. Ir spūsčių nebeliktų. Šaligatviai toje vietoje tikrai per platūs, tad norint mažinti spūstis – reikia prisėsti ir pagalvoti, bet deja geriau negalvoti, nes Liepų gatvės įstaigoje net negalvojant mėnesio gale vistiek atlyginimą tą patį gausi.

      • Gatvių paltinimas kamščių neišsprendžia. Šilutės pl turi po 3 juostas į vieną pusę ir vistiek kemšasi. Ir gerai kad Taikos pr.
        palikta tik po viena juosta automobiliams. Visa straipsnio esmė yra tai kad reikia mažinti automobilizmą ir tarša, o tai yra pasiekiama siaurinant gatves ir A juostomis, kurių beje labai trūksta.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI
    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt