Pievų Tako gatvėje daugiabutį norinti pastatyti bendrovė, susidūrusi ir su kaimynų, ir su savivaldybės pasipriešinimu, kelia įvairias bylas, susijusias su projektinių pasiūlymų svarstymu.
Porą iš jų Regionų apygardos administracinio teismo rūmai jau išnagrinėjo.
Kilo pasipriešinimas
Detalusis sklypo Pievų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas” užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas”. Tačiau jokios statybos pagal jį (leidžiama statyti iki 12 aukštų pastatą) pradėtos nebuvo, UAB „Jūros koralas” 2007-ųjų vasarį buvo likviduota.
Aplinkinių namų gyventojai sukruto 2018 m. gegužę, kai šalia apleisto pastato atsirado informacinė lentelė apie projektavimo darbus, kurių metu esamą administracinės paskirties pastatą norima „rekonstruoti” į daugiabutį. Kalbėta, kad pradėjus tokias statybas gali sugriūti kaimyniniai namai, žmonės liks be saulės, akcentuota, jog 58 butų namui planuojama įrengti per mažai – tik 40 vietų automobiliams ir kt.
Nepasitenkinimas vėliau buvo išdėstytas ir viešo projektinių sprendinių pristatymo metu. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė tokiems projektuotojų parengtiems projektiniams pasiūlymams, taip papiktindama jiems besipriešinančius gyventojus.
Ir jau tik po to gyventojų prašymu įvyko projektinių pasiūlymų svarstymas Klaipėdos regioninėje architektūros taryboje, kuri pateikė penkias nepalankias išvadas. Tarp kurių – ir siūlymas koreguoti sklypo detalųjį planą.
Pernai liepą buvo paviešinti nauji projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos kaip ir anksčiau čia projektuojamas devynaukštis, tačiau jau su mažiau – 54 butais. Tačiau po jų svarstymo savivaldybė rugpjūtį konstatavo, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka detaliojo plano ir rekomendavo atlikti detaliojo plano koregavimą arba jo keitimą.
Prisiteisė pinigų
UAB „Saulėgauda” pasinaudojo teise tokį savivaldybės atsakymą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.
Pastaroji įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą.
Dėl to bendrovė padavė skundą teismui, kuriame prašė iš savivaldybės priteisti 1866,91 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčo nagrinėjimo metu.
„Yra akivaizdžiai neteisėtas savivaldybės veikimas, absoliučiai ignoruoja pareigas elgtis teisėtai, ignoruoja Viešojo administravimo įstatymą. Kai kurie tarnautojai turi asmeninį nusiteikimą ir naudojasi administracijos direktoriaus nežinojimu kai kurių teisės aktų, pasitikėjimu jais ir sugeba elgtis neteisėtai. Tai konstatavo ir Administracinių ginčų komisija. Bendrovė nuolat patiria nuostolius, yra įšaldžiusi vykdomą projektą, nes savivaldybė yra užkirtusi kelią tęsti projektavimo darbus savo sprendimą grįsdama neteisėtais motyvais”, – teisme dėstė UAB „Saulėgauda” advokatas Remigijus Bukėnas.
Jis akcentavo, kad teisės aktai nesuteikia galimybės traukti atsakomybėn konkrečių tarnautojų, kurie atlieka neteisėtus veiksmus, negalima iš jų reikalauti žalos atlyginimo, reikia reikšti ieškinį pačiai institucijai.
Tuo metu Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Ališauskas akcentavo, kad savivaldybė nepripažįsta, jog yra padariusi klaidą.
„Ginče nueinama nuo architektūrinių dalykų, lieka tik teisiniai dalykai. Yra bandymas administraciją priversti per procedūras pritarti projektiniams pasiūlymams, išvengiant esmės”, – teigė Savivaldybės tarnautojas.
Visgi teismas nusprendė bendrovės skundą patenkinti iš dalies ir priteisė 286 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 532 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Konstatuota, kad savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, nes jos atsakymas dėl projektinių pasiūlymų ginčų komisijos buvo panaikintas, o tokio sprendimo savivaldybė neskundė.
Šį sprendimą dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Skundė ir atsakymą
Kitoje byloje „Saulėgauda” apskundė savivaldybę dėl parengto rašto, kuriuo esą neatsakyta į visus jos raštu užduotus klausimus, ir prašė teismo įpareigoti tai padaryti.
Pasak R. Bukėno, „Saulėgauda” miesto valdžios klausė, ar Savivaldybės administracijos Architektūros poskyrio vyriausiasis specialistas Ramūnas Bartkus vykdė vyr. architekto funkcijas, o jei vykdė, tai kokiu pagrindu. Taip pat teirautasi, ar jis turi kvalifikacijos atestatą, leidžiantį vykdyti tokias funkcijas, ir ar buvo atsižvelgta į Administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tačiau buvo gautas „formalus atsirašymas” po to, kai jau buvo kreiptasi į teismą, ir tik su atsakymu į vieną klausimą.
„Prašymas nėra savitikslis ar noras piktnaudžiauti teisėmis. Susiduriame su piktnaudžiavimu, siekiame apginti savo interesus”, – teigė advokatas.
Tuo metu Savivaldybės administracijos teisininkas L. Ališauskas teisme aiškino, kad toks „Saulėgados” reikalavimas yra išvestinis, susijęs su nepritarimu projektiniams pasiūlymams.
„Atsakėme į klausimą iš esmės, pridėjome net naujas pareigybines instrukcijas, dėl kiekvieno motyvo net teismas neprivalo pasisakyti. Atsakyta į esmę, tik atsakymo struktūra nepapunkčiui. Architektūros įstatymas atsako į visus klausimus. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia dalinti diplomus į kairę ir į dešinę. Jei, pavyzdžiui, teisėjų sprendimas nepatiks, ar tai pagrindas kelti klausimą dėl jų išsilavinimo? Jei dirba teisme, reiškia kvalifikacija atitinka. Jei atsakymas pasirodė neišsamus – reikėjo atrašyti, būtų buvęs papildytas. Pareiškėja pyksta, kad nederinamas projektas ir pasirinko taktiką užversti skundais. Tai tiesiog spaudimas, kad būtų derinami pateikti projektiniai pasiūlymai”, – teigė L. Ališauskas.
Šią bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad savivaldybė nors ir pavėluotai, bet pateikė atsakymus į klausimus bei su jais susijusią informaciją. O bendrovė, nesutikdama su jais, turėjo teisę skųsti tokį atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka, bet to nepadarė. Dėl toks „Saulėgaudos” skundas buvo atmestas kaip nepagrįstą. Šis Klaipėdos teismo sprendimas dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pasak R. Bukėno, tame pačiame Klaipėdos teisme dar yra ir byla, kurioje pateiktas skundas dėl savivaldybės nepritarimo projektiniams pasiūlymams.
O juk iš tiesų savivaldybė turėtų ginti viešąjį interesą. Maišo visuomenės interesą su savuoju?
Griauna senąją architektūra ir stato metalinės dėžes. Įprasta!
Projektas ir jo projektiniai pasiūlymai, žinoma, ne fontanas. Baisesnis yra labai žinomo Klaipėdos visų galų eksperto-architekto ir dabar galiojantis detalusis planas. Ir pirmąjį, ir antrąjį tūkstantį kartų perspjauna Klaipėdos savivaldybės administracija su savo genialiais atsrašinėjimais, raštais apie nieką, kurie rekomenduoja „koreguoti ar keisti” galiojantį detalųjį planą. Šitoj vietoj nuoširdžiai užjaučiu ir palaikau neatestuotų ir nekvalifikuotų savivaldybės „urbanistų” atsirašinėjimo aukas. Projektą galima pataisyti ir ne vieną kartą, o ką daryti su tokiu savivaldybės valstybės tarnautojų išsidirbinėjimu? Gerb. Nėniški, a?
Sovietinio tipo projektas. Tamsus ,baisus….
Eigų kažką nepatinka, iškart – sovietų! Koks primityvus mąstymas.
KOL MIESTELENAI ir atvykeliai pirks butus namus tol visi juos ir statys. Jei PIRKEJU kisenes tuscios tai jie ir pirks BETKA.
Aš ne architekte, bet baisus tas namas, visiškai nedera prie aplinkos, architektūrinės rajono stilistikos, tai nusikaltimas ateities kartoms, kokiu reikia būti ribotu tokį baisu namą suderinti, tegul buna nauji namai, bet jie turi buti gražus turintys išliekamąją verte ir nedarkantys pries šimtą metu sukurto kvartalo
kuo baigsis – ar pavyks savivaldybei apginti viešąjį interesą, ar bus pataikaujama verslininkams, siekiantiems iš kuo daugiau kvadratų gauti daugiau pelno.
Vieso intereso savivaldybe negina, gina tik savo valdininku interesus. Viesas interesas buvo issakytas ir patvirtintas visuomenes tada, kai ji aprobavo tokio dydzio ir tokiu parametru pastara sioje vietoje.
Straipsnis iš ateities?
„Aplinkinių namų gyventojai sukruto 2028 m. gegužę”
Ačiū, pataisyta.