Kai kuriems klaipėdiečiams nerimą keliantį investicinį projektą planuojanti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ)  veikianti biodyzelino gamintoja UAB „Metilla“ išplatino pranešimą, kuriame dėsto savo argumentus ir informuoja apie investicijas į kvapų mažinimą.

Kompanija 2021 m. pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus. Į projektą numatoma investuoti apie 6 mln. EUR.

Pasak Arūno Zubo, „Mestilla“ generalinio direktoriaus, rapsų žaliavą nuo 2007 m. biodegalams gaminti naudojanti bendrovė gamybos procese ketina pasitelkti naują, augalinę, tačiau restoranams ir nuotekų valymo bendrovėms įvairių iššūkių keliančią žaliavą – panaudotą aliejų.

„Panaudotas aliejus yra atlieka, susidaranti kepant ar kitaip gaminant maisto produktus. Šios atliekos negalima pilti į nuotekų tinklus, kadangi riebalai itin sunkiai išvalomi įrenginiuose. Tiek Europos Komisija, tiek Lietuva labai skatina tokių atliekų perdirbimą ir pažangių biodegalų gamybą, žiedinę ekonomiką, todėl perdirbdami surinktą panaudotą aliejų į biodegalus, kurie vėliau maišomi su mineraliniais degalais, prisidėsime tiek prie švaresnės ir saugesnės aplinkos, tiek ir prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo“, – pranešime spaudai cituojamas A. Zubas.

„Mestilla“ planuoja, kad įgyvendinus projektą kompanija perdirbs iki 40 000 tonų panaudoto aliejaus per metus, tai sudarytų apie 15% visos įmonės apimčių. Panaudotą aliejų specializuotų įmonių pagalba „Mestilla“ planuoja surinkti iš Lietuvos maisto ir maitinimo sektoriaus įmonių,.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentuoja, kad naujasis „Mestillos“ projektas visiškai atitinka pasaulines ir europines tendencijas investuoti į žiedinės ekonomikos projektus.

„ES šalys pastaruoju metu itin akcentuoja būtinybę nebe išmesti, o kuo daugiau kartų perdirbti. Prie šio tikslo didelėmis investicijomis ir moksliniais tyrimais prisideda daugelis Klaipėdos LEZ plastikų įmonių, o „Mestilla“ aliejaus projektas į mūsų ekosistemą atneš dar daugiau žiedinės ekonomikos žinių ir praktinės patirties“, – cituojamas E. Kiudulas.

Teigiama, kad „Mestillos“ aliejaus perdirbimo procesas vyks uždarose talpose, vamzdynuose ir reaktoriuose, neturinčiuose kontakto su aplinkos oru. Projektas bus plėtojamas esamoje „Mestilla“ teritorijoje, numatomos papildomos žaliavų ir produkcijos talpos. Į naująjį projektą „Mestilla“ planuoja investuoti 6-7 mln. EUR, kompanija numato 6 naujas darbo vietas.

Anot pranešimo, panašias panaudoto aliejaus perdirbimo gamyklas ar gamybos linijas valdo tokios kompanijos kaip „Green Energy Biofuels“ (gamyba Amsterdame, Nyderlanduose), „EcoMotion“ (gamyba Losning, Danijoje; Montmelo, Ispanijoje; ir Lunen, Vokietijoje) ar „Argent Energy” (gamyba Motherwell, JK).

„Labai atsakingai vertiname visą mūsų veiklą bei Klaipėdos regiono bendruomenių gerbūvį. Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR, neskaičiuojant priemonių eksploatacijos išlaidų, ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – teigia A. Zubas.

Teigiama, kad pagal 2018 m. atliktus kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, didžiausia kvapų koncentracija ties įmonės teritorijos riba yra 5,2 OUE/m3., o ties gyvenamaisiais namais 1 – 0,6 OUE/m3. m3. Šiuo metu galiojanti norma gyvenamojoje aplinkoje yra 8 OUE, nuo 2024 m. ji mažės iki 5 OUE.

Gegužę „Mestilla“ įgyvendino ir dar vieną naują, kvapų neutralizavimui skirtą projektą: likutinį kvapą neutralizuojančios „Airborne 10“ medžiagos įpurškimą į išmetamo oro srautą. Į projektą investuota 20 000 eurų, neskaičiuojant eksploatacinių išlaidų. Tokiu būdu visą „Mestilla“ kvapų neutralizavimo procesą sudaro jau trys etapai: neutralizavimas vandens ir šarmo tirpalo pagrindu, oro srauto ozonavimas ir „Airbone 10“ medžiagos įpurškimas.

Su kompanijos vadovybe gegužės pabaigoje susitikusi miesto Tarybos narė Ligita Girskienė socialiniame tinkle „Facebook” rašė, kad įmonė pažadėjo investicijas į esamo kvapo blokavimą.

„Nauji veiklos procesai vyks uždaruoju būdu, todėl papildomo kvapo taip pat nebus. Mums buvo pademonstruota kokį efektą turėtų duoti planuojama įdiegti „Air born” sistema. Bandomoji jos versija įmonėje jau įdiegta – nuo gegužės 20 d. Vis dar stebima ar tai duoda teigiamą efektą. Kaip aiškino įmonės technologė, po atliekamų bandymų, ši sistema bus įdiegta kamine, pro kurį į aplinką patenka mūsų jaučiamas saldus rapsų kvapas ir taip jis bus neutralizuojamas. Belieka stebėti pokyčius ir laukti juntamo rezultato, o gal tiksliau reiktų sakyti – nebejuntamo”, – rašė L. Girskienė.