P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Naujasis Uosto direkcijos vadovas: „Į uostą žiūriu kaip į avilį” (6)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2020-06-15


Pirmadienį susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvui ir žiniasklaidai pristatytas naujasis šios valstybinės įmonės generalinis direktorius Algis Latakas žada didelį dėmesį skirti ir aplinkosaugai.

Algis Latakas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Gavome visus atitinkamus leidimus”, – tikino ministras spaudos konferencijos metu, nes žiniasklaida prieš keletą dienų buvo skelbusi, kad A. Latakas lyg ir negavo leidimo dirbti su slapta informacija.

Pats A. Latakas teigė, kad vienas iš jo tikslų yra kuo dažniau veikianti Uosto plėtojimo taryba, priimanti konstruktyvius, reikalingus uostui sprendimus.

„Remiuosi taisykle nedaryti staigių judesių”, – teigė naujasis vadovas, paklaustas apie galimas įmonės pertvarkas.

Jis sakė pirmiausiai dėmesį kreipsiantis į infrastruktūros plėtrą, kad ji atitiktų uoste dirbančių kompanijų poreikius. Labai svarbus dalykas esą yra ir Uosto kapitono tarnyba.

„Turėčiau fokusuotis į uosto konkurencingumo didinimą. <…> Tendencijos, susijusios su pandemija, verčia stebėti, kad skaičiai krinta, ir mūsų, kaip Uosto direkcijos, pareiga išanalizuoti situaciją ir turėti bendrą vaizdą, kokius pokyčius daryti ir į ką atkreipti dėmesį. Labai svarbus dalykas yra aplinkosauga. <…> Aš į uostą žiūriu kaip į avilį. Jei žiūrėtume iš viršaus, jis dūzgia. O Uosto direkcija sudeda korius ir prižiūri avilį. Bitės, nešančios medų, dūzgia, kelia triukšmą. Bet visos uosto įmonės turi suprasti, kad šalia gyvena žmonės”, – teigė jis.

Paklaustas, kaip vertina pastaruoju metu dėl aplinkosaugos itin linksniuojamos AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) veiklą, kurioje dirbo ir pats, bei priekaištus dėl direkcijos požiūrio į aplinkosaugą, teigė, jog „svarstydami vieną bendrovę žiūrėtume labai siaurai”.

Anot jo, aplinkosaugą reikėtų sieti „su problema uostas ir miestas” ir pagerinti santykius su miestu.

„Čia turėtume susirinkti visi, kurie suinteresuoti uosto darbu. Labai daug emocijų, blogos komunikacijos. Šį kausimą reikia spręsti, į jį gilinsiuosi, ties juo dirbsiu. Jį vienaip ar kitaip reikia išspręsti, ginčo epopėja niekur neveda. Uoste dirbu nuo 2000 metų. Ta problema nuolat tęsdavosi. <…> Pasaulis šiandien atviras, tokie kroviniai kraunami daugelyje uostų. Reikia žiūrėti viskas priemones ir jas įvertinti. Uostas yra mieste, o ne kažkur laukuose, kuriuose irgi yra tam tikros taisyklės. Krovinių nėra tiek, kad jų gali rinktis kiek nori, bet įmonė turi įvertinti, ar ji gali imti tokį krovinį, ar ne. Kai kalbame, kad uostą reikėtų pakišti po stogu, tai kalbame apie tokius dalykus, kurie neįmanomi”, – sakė A. Latakas, pabrėžęs, kad Uosto direkcija neturi nusišalinti nuo tokių problemų sprendimo ir bendrauti su miesto bendruomenėmis.

Pasak jo, išorinis uostas, kurio planus dažnai kritikuoja Lietuvos jūrų krovos kompanijų vadovas ir miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, su kuriuo kartu A. Latakas dalyvavo rinkimuose, šiuo metu yra kaip svajonė ir apie tai reikia svajoti.

„Tai yra valstybinis dalykas, nespręstinas Uosto direkcijos klausimas, ji vykdytoja. Šiandien Klaipėdos uostas savo krovos galimybių neišnaudoja – krauna 46, kai gali 60 milijonų tonų. Turime planus pietinės dalies išvystymo. Pirmiausia turit būti konscesininkas, kuris atneštų krovinius. Tai ateities klausimas, kurį reikia gvildenti, diskutuoti. Galvoti reikia. <…> Žinome, kad tas klausimas labai jautrus”, – sakė A. Latakas.

60 metų A. Latakas yra inžinierius ir verslo konsultantas. Jis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu praėjusiuose savivaldos rinkimuose bandė patekti į miesto Tarybą – rinkėjų buvo pakeltas iš 11 į 10 vietą, bet to neužteko, kad taptų deputatu.

Pasak jo, klausimas dėl galimo intereso konflikto jau yra senas, išgvildentas.

„Aš tikrai per tuos du mėnesius, per patikrą, nuoširdžiai norėjau, kad ji praeitų, kad visos tarnybos išsiaiškintų, patikrintų, kad nebūtų jokio šešėlio, šitas klausimas jau yra diskutuotas, išaiškintas, ir aš interesų konflikto nematau ir nematau klausimo, dėl kurio reikėtų nusišalinti. <…> Ministerija papildomai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašė mano papildomų pasiaiškinimų”, – sakė A. Latakas.

Vilniaus inžinerinis statybos institute 1985 m. inžinierius mechaniko specialybė įgijęs vyras 2006 m. ISM (BMI) dar baigė vadybos studijas. Savo privačių ir viešųjų interesų deklaracijoje A. Latakas buvo nurodęs, kad dirbo UAB „Adveritum” direktoriaus pavaduotoju, yra UAB „Lieta” akcininkas (jam priklauso 98,5 proc. akcijų).

A. Latakas yra dirbęs koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) gamybos direktoriumi.

Skelbti konkursą minėtoms pareigoms užimti prireikė po to, kai buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis dar praėjusių metų kovą, tuoj po savivaldos rinkimų,  iš pareigų atleido tuometinį Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų. Jis kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatas dalyvavo rinkimuose į miesto mero postą, o rinkiminės kampanijos finansiniai rėmėjai buvo uostui įmonių vadovai ir akcininkai. A. Vaitkus, tapęs miesto Tarybos nariu, per teismus bandė sugrįžti į pareigas, tačiau to padaryti jam nepavyko.

„Markas Aurelijus rašė, koks tau skirtumas, kad žinosi, jog mirsi – rytoj ar poryt. Vis tiek reikės mirti”, – paklaustas, ar nesibaimina, kad po rinkimų gali netekti posto, nes prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, jog J. Narkevičiaus nebeskirtų susisiekimo ministru, o naujasis ir be motyvų gali atleisti Uosto direkcijos vadovą.

Nors Seimo antikorupcijos komisija dėl šio konkurso kreipėsi į prokuratūrą, J. Narkevičius sakė, jog jam atrodo, kad politikai tiesiog neturi noro visko išsiaiškinti. Be to, ministras akcentavo, jog niekas konkurso rezultatų neskundė, kai buvo tam skirtas laikas.


    2020-06-15

    6 komentarai “Naujasis Uosto direkcijos vadovas: „Į uostą žiūriu kaip į avilį””

    1. AvatarNepatenkintas (IP: 85.232.136.251)

      Būtu šaunu, kad ir apie jo žmonos versla pasidomėtu.
      Kaip ji atlyginimu darbuotojams nemoka.

    2. AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

      Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) sveikina naują KVJUD vadovą, bet objektyviai vertins vėliau, kai matys nuopelnus ir požiūrį į miestą, gyventojų teisėtus poreikius ir direkcijos indėlį į gyvenimo mieste kokybės gerinimą, bei komunikacijos su miesto bendruomenėmis gebėjimus.

      Dėl svajonių apie išorinį uostą pareiškimas yra labai lyriškas ir gražus. Matyt, direktoriui dar reiktų susipažinti ir miestiečiams pristatyti Vyriausybės nutarimų projektus. Kalba eina apie du Vyriausybės nutarimų projektus.
      Vienas bus patvirtintas artimiausiu laiku – dėl Lietuvos Geležinkeliai AB planų Girulių miške dviem etapais įsirengti iš pradžių manevrinę stotį, o po to didžiulį multimodalinį konteinerių terminalą, kuris anksčiau (o LR bendrojo plano SPAV ataskaitoje ir dabar yra) buvo numatomas įrengti priemiestyje, ties Kopūstų kaimu. Bet surprise-surprise, staiga nuspręsta visą ne tik uosto, bet ir geležinkelio infrastruktūros plėtrą užrakinti miesto teritorijoje. Šiuos planus išsikirsti Girulių mišką (OK, labai didelę dar neįvardintą jo dalį, bet gal ne visą) LG ir susisiekimo viceministras Gytis Mažeika pristatys birželio 19d. 14.00 val. savivaldybės Tarybos salėje. Klaipėdos bendruomenių atstovai ir aktyvūs bei pilietiški klaipėdiečiai yra kviečiami dalyvauti.

      Kitas Vyriausybės nutarimo projektas yra parengtas, Vyriausybėje užregistruotas dar 2018m gruodžio 17d. ir laukia patvirtinimo iškart, kai bus Vyriausybėje ir Seime patvirtintas šiuo metu rengiamas LR Bendrasis planas. Tikėtina, kad tai įvyks dar šiemet, rudeniop, bet iki rinkimų. Žemiau įkeliu jo visą tekstą, jis yra pilnas įdomių datų, milijoninių sumų ir projekto dalyvių bei kitų sąlygų. Krykštavę dėl 30 000 naujų darbo vietų pastačius išorinį uostą klaipėdiečiai – gali jau atsipalaiduoti, nes tokių tikslų nebėra. Išorinis uostas su visa pauostės naujai vystoma infrastruktūra mieste – tai ne graži svajonė, kurią naujam direktoriui “reikia svajoti”, o gana komplikuota realybė, kurioje jam tikrai yra lemta sudalyvauti.
      “”
      Projektas
      LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
      NUTARIMAS
      DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PLĖTROS, ĮRENGIANT IŠORINĮ UOSTĄ, PROJEKTO PRIPAŽINIMO VALSTYBEI SVARBIU PROJEKTU
      20 m. d. Nr.
      Vilnius
      Įgyvendindama Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
      1. Pripažinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, įrengiant išorinį uostą, projektą (toliau – Projektas) valstybei svarbiu projektu.
      2. Nustatyti, kad Projekto tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII-1781 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ patvirtinimo“, 30.4 ir 49.1.4 papunkčiuose nustatytus valstybės strateginius tikslus, didinti Lietuvos jūrų transporto veiksmingumą, užtikrinti jo ilgalaikį konkurencingumą bei šalies pasiekiamumą jūra ir įrengti išorinį giliavandenį uostą.
      3. Pritarti, kad valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Projekto vykdytojas) pagal šio nutarimo 4 punkte nurodytą sutartį valstybės biudžeto, Projekto vykdytojo ir privačiomis lėšomis įsipareigotų:
      3.1. įgyvendinti Projektą ir užtikrinti, kad iki 2029 metų pagal teritorijų planavimo dokumentus Baltijos jūros akvatorijoje suformuotame sklype būtų įrengtas išorinis uostas;
      3.2. pasiekti, kad iki 2040 metų Projekto investicijų vertė būtų ne mažesnė kaip 619 mln. (šeši šimtai devyniolika milijonų) eurų, iš jų ne mažiau kaip 185 mln. (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki milijonai) eurų būtų privačios vidaus ir (ar) užsienio investicijos;
      3.3. pasiekti, kad 2040 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krovos pajėgumai būtų ne mažesni kaip 94 mln. (devyniasdešimt keturi milijonai) tonų.
      4. Įgalioti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą valstybės vardu sudaryti sutartį su Projekto vykdytoju dėl šio nutarimo 3 punkte nustatytų įsipareigojimų vykdymo.
      5. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms institucijoms ir įstaigoms prioriteto tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti, kad su Projektu susiję sprendimai būtų priimami per kuo trumpesnį terminą.
      6. Rekomenduoti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms vadovautis šio nutarimo 5 punktu nagrinėjant su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ir priimant sprendimus.
      Ministras Pirmininkas
      Susisiekimo ministras
      “”
      Labai laukiame šių uosto ir geležinkelių plėtros mieste planų ir jų pagrįstumo išsamaus pristatymo Klaipėdos gyventojams birželio 19d. 14 val. savivaldybės Tarybos salėje.

    3. AvatarTRAUKŪNAS (IP: 84.38.185.230)

      1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. REGATOS vietoj.

      2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

      Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
      rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …

    4. AvatarPirmi (IP: 88.119.156.187)

      intervių su žiniasklaida ir – “Jis sakė pirmiausiai dėmesį kreipsiantis į infrastruktūros plėtrą, kad ji atitiktų uoste dirbančių kompanijų poreikius.” Įdomus valstybinės institucijos geriausio, vieno iš dvylikos kandidato, Valstybininko požiūris – aptarnauti privačias kompanijas. Infrastruktūra – mokesčių mokėtojų lėšomis ir miesto teritorijų sąskaita? Nauda -“dirbančių kompanijų”savininkams-miesto milijonieriams. O gal visų pirma derėtų betvarkę uosto viduje susitvarkyti ir į Valstybės, Miesto poreikius dėmesį nukreipti? Kas bus toliau su tuo ” komunikacijos tobulinimu”?

      • AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

        “Infrastruktūra – mokesčių mokėtojų lėšomis”

        Bitės neša, direktorius kopia

    5. AvatarRms (IP: 90.138.253.154)

      O žiūri meškos akimis ar bitininko? Štai kur klausimas.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt