Klaipėdos miestiečių draugija (KMD), susikūrusi miesto intelektualų suformuotos iniciatyvinės grupės dėka, suvokia tikrąją miesto kultūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį, kurios gerinimui būtina neatidėliotinai imtis veiksmų.

Matome, kad daugumos miesto tarybos ir vykdomųjų institucijų veikla šiuo metu neapima viso spektro miestui iškylančių iššūkių, tarp kurių ypač išskirtume nederamą, o kai kada ir tiesiog nusikalstamą požiūrį į žaliąją aplinką bei istorinio paveldo apsaugą. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad  KMD imsis nuosekliai ginti sąmoningų miestiečių viešąjį interesą – puoselėti daugiakultūrinį ikikarinį miesto paveldą, kuris formuoja vieną svarbiausių senosios Klaipėdos istorinės tapatybės dalių, rūpinsis Klaipėdos želdynais.

Apmaudu, kad visi senosios Klaipėdos atkūrimo projektai yra nukišami į stalčius, o Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas dėl itin nepakankamai visapusiško savivaldybės požiūrio susiduria su dideliais sunkumais.

Po II-ojo pasaulinio karo, kuris sunaikino visą eilę senosios Klaipėdos centrinės dalies pastatų, iki tol formavusių pagrindinį miesto įvaizdį, praėjo daugiau kaip 70 metų, tačiau iki šiol miestas neturi deramo, miesto istorinio tapatumo tęstinumą formuojančių projektų, ir dar daugiau, kartas nuo karto vertybinėse skalėse atsigręžiama į laukinių Rytų pusę, nuolatiniai kreipimaisi dėl projektinių pasiūlymų į miesto vyr. architektą atsiremia kaip į akliną sieną, o paveldosaugos skyrius apsiriboja tik pačiomis siauriausiomis, „vystytojų“ apetitams deramų ribų nesuformuojančiomis mandagiomis pastabomis.

Suinteresuota visuomenė tokius procesus aiškiai mato ir neketina taikstytis, juo labiau, kad panašiai veiklai skatina ir tarptautiniai teisės aktai, kuriems pritarė ir Lietuvos Respublikos institucijos, tarp kurių yra ir Orhuso konvencija.

Kodėl sąmoningi, miesto istorinio paveldo, želdynų likimu suinteresuoti miestiečiai, mokėdami mokesčius, turi taikstytis su tokia baisia situacija ir matyti akivaizdų ignoravimą, kuris labiau įprastas, norėtume sakyti – buvo, sovietiniam laikotarpiui? Kodėl mūsų renkami miesto tarybos nariai bei vykdomosios miesto struktūros, meras negina viešojo intereso ar net dažniausiai eina prieš Senosios Klaipėdos tapatumo tęstinumą užtikrinančių sisteminių ir pavienių elementų atkūrimą?

Vakarų Europos šalyse susikūrusios miestiečių draugijos ir pilietinės organizacijos turi realią sprendžiamąją galią sprendimų priėmime, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybėje labai aiški priešinga veikla – atribojamas didesnis visuomeninių organizacijų įsitraukimas į istorinio miesto paveldo, miesto želdynų perspektyvą formuojančius projektų svarstymus, sprendimus, o kylančios iniciatyvos gniaužiamos tradicinėmis tapusiomis „atsirašinėjimo“ ir „atsikalbinėjimo“ priemonėmis.

Neretai pačioms visuomeninėms organizacijoms tenka kreiptis į prokuratūrą arba kitas teisėsaugos institucijas dėl viešojo intereso apgynimo ar net stoti prieš pačios miestiečių renkamos savivaldybės tarybos interesus.

Čia kaip pavyzdžius galima nurodyti Atgimimo aikštės projektą, K ir D aukštybiniai pastatai ir t.t. Tarp gerų pavyzdžių galima nurodyti Locmanų namo istoriją, kuri vis tik paskęsta visų suinteresuotos visuomenės veiklos nesėkmių virtinėje. Toks suinteresuotos visuomenės ir Klaipėdos miesto tarybos bei savivaldybės vykdomųjų struktūrų nesusikalbėjimas yra netoleruotinas. Europoje tokių pavyzdžių galima užtikti gal tik nebrandžiose demokratijose.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, Šveicarijoje visi su paveldo apsauga susiję klausimai yra pilietinės visuomenės reikalas, kas labiausiai ir įtakoja atsakingų institucijų sprendimus. „Schweizer Heimatschutz“ draugija turi teisę protestuoti prieš bet kokio vertingesnio istorinio paminklo (ar tai būtų medis, pastatas, paminklas, gatvė ir t.t.) sunaikinimą, ar netgi vertingų požymių sumenkinimą.

Dar vienu pavyzdžiu Klaipėdai gali būti Niurnbergo senamiesčio draugija (Altstadtfreunde Nürnberg e.V.). Ji buvo įkurta 1950 m. ir pirmiausia rūpinosi Niurnbergo istorinės medžiagos rinkimu bei viešųjų pastatų, kurie 90 proc. buvo sunaikinti karo metu, atstatymu. Lemiamas draugijos susikūrimo veiksnys buvo nugriauti paskutiniai du XV a. statyti audėjų namai, kurie išgyveno karą nepaliesti. Tai buvo unikalus kultūrinis paminklas.

Tai labai simptomiška mūsų miestui – Klaipėdoje neseniai buvo sunaikinti netgi keli istoriniai pastatai, kurie turėjo svarbią reikšmę miesto istorinio paveldo sistemingumui, tačiau nei vienas iš Tarybos narių nesiėmė apginti baroko laikotarpio pastato Daržų g., o tuo tarpu savivaldybės administracijos pareigūnai netgi pateisino griaunamų pastatų atvejus ir tariamai pašiepė pilietiškai aktyvią visuomenę. Taip įprasta tik Kaliningrado srities pilietiniam gyvenimui. Dangės skvero, Atgimimo aikštės atvejai parodo, kad miesto savivaldybė nepaiso viešojo intereso. Beje, Dangės skvero atvejis parodo, kad nebuvo atsižvelgta netgi į Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektų ekspertų tarybos sprendimą nepritarti projektiniams pasiūlymams.

Labai svarbu atkreipti į dėmesį, jog dėl Atgimimo aikštės projekto, kuris suinteresuotos visuomenės dalies nuomone, yra prasto architektūrinio sprendimo, o taip pat į konkrečius visuomenės pasiūlymus neatsižvelgta. Nuolatos ruošiantys projektus architektai visus suinteresuotos paveldu visuomenės pasiūlymus ignoruoja. Taip pat urbanistikos ir architektūros, paveldosaugos skyrius jokių realių veiksmų neprisiima.

Atminties politika ir jos įgyvendinimas, KMD nuomone, yra visiškai nepatenkinamas ir netoleruotinas. Reikėtų prisiminti, kad Klaipėdos miesto istorijos įamžinimas šiuo metu apsiriboja tik labai siauromis epochomis ir politinėmis kategorijomis. Klaipėda neišnaudoja savo istorinio potencialo, kuris būtų naudingas tiek miestiečių kultūriniam gerbūviui, tiek tapatybei, tiek identitetui, tiek turizmui ir pan. Reikia pastebėti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė faktiškai neskiria deramo dėmesio miesto istorinių asmenybių įamžinimui. Nėra bendro kontekstualaus požiūrio į bendrą miesto ir valstybės istoriją, pernelyg primityviai skirstomas kategorizuotas požiūris į „savus“ ir „svetimus“.

Todėl itin svarbu KMD turėti bendrą kontekstualų požiūrį į prezidento Antano Smetonos, Klaipėdos apskrities viršininko Heinricho Cranzo atminimo įamžinimą, o taip pat ir drąsiau kelti svarstymus dėl po II-ojo pasaulinio karo metu sunaikintų paminklų atstatymo galimybių. Todėl KMD miestui siūlo labiausiai kontekstualų ir integruotą istorijos politikos sprendimą, kuris neskaldytų skirtingų interesų grupių, o taip pat reikalaujame, kad būtų skiriamas deramas dėmesys Klaipėdos miesto kūrėjų atminimui.

KMD reikalauja:

• Klaipėdos miesto tarybos ir savivaldybės imtis sistemingų veiksmų išsaugant išlikusius senuosius miesto statinius, esančius ne tik senamiestyje bei istorinėje miesto dalyje, sistemingai numatant tam miesto biudžete finansavimą, keičiant miesto tarybos ir savivaldybės narių požiūrį į istorinio paveldo svarbą, nenusižengiant paveldo išsaugojimo reikalavimams tvarkant ar išsireikalaujant tvarkyti miesto senamiesčio ir istorinės dalies fasadus;
• Keisti miesto valdžios ir vykdomųjų struktūrų požiūrį į architektūrines miesto vystymo galimybes, ypač tose dalyse, kurios yra labai jautrios naujosios architektūros įsikišimui. Pripažinti, kad miesto istorinis architektūrinis paveldas yra savaime konceptualus ir reikalauja naujųjų požiūrių prisitaikymo, o ne atvirkščiai;
• Palaikyti glaudų kontaktą su miesto istoriniu paveldu, želdynų likimu suinteresuota visuomenės dalimi, ypač įskaitant KMD, kuri šiuose darbuose mato viešojo intereso turinį ir yra pasirengusi jį atstovauti bei ginti, kas yra numatoma ir Lietuvos ratifikuotoje Orhuso konvencijoje;
• Miesto tarybos, savivaldybės ir mero dėti pastangas šiuo metu aktualiausių miesto istorinio paveldo objektų atkūrimui ar apsaugojimui: greitesniam Šv. Jono bažnyčios atstatymui, prisiimti lyderystę diskusijoje dėl Karališkojo pašto Liepų gatvėje restauravimo;
• Išanalizuoti galimybes atkurti vieną svarbiausių miesto istorinių įvaizdžių – Biržos rūmus; organizuoti diskusijas dėl galimos Klaipėdos miesto fortifikacinės sistemos restauravimo/atkūrimo programos;  diskusiniams miesto paveldo išsaugojimo klausimams organizuoti, jei reikės, tai ir tarptautines konferencijas.

                                                                                                                                                                                                Tai yra KMD narių, ne redakcijos, nuomonė