AB „Smiltynės perkėla“ informavo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjama arbitražo byla pagal „Smiltynės perkėlos“ ieškinį atsakovei „Aqualiner B. V.” dėl skolos priteisimo.

2020 m. liepos 1 d. buvo priimtas galutinis arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tenkintas „Smiltynės perkėlos“ reikalavimas pripažinti, kad „Aqualiner B.V.” pažeidė savo įsipareigojimus pagal 2017 m. spalio 6 d. nuomos sutartį, taip pat perkėlai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Procesas persikėlė į karalystės teritoriją – „Smiltynės perkėlos“ prašymu Amsterdamo apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo „Aqualiner Fleet B. V.” turtą, kovo 3 d. prasidėjo arbitražo procesas UNUM arbitražo teisme Nyderlanduose dėl skolos priteisimo. Proceso pabaigos turėtume sulaukti iki naujųjų.

Sprendžiant pagal belgų verslo plėtrą, „Smiltynė“ perduota į geras rankas. Reitinguojant Lietuvos investicijas užsienyje tikrai galėtume pretenduoti į dešimtuką. Ir jau kitas klausimas, kodėl „Aqualiner Fleet” su belgiška ramybe atsisako grąžinti skolą. Matyt, turi savų argumentų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Žvelgiant pozityviai – mes, LR mokesčių mokėtojai, esame investavę į Belgijos „žaliąją“ arba „mėlynąją“ ekonomiką. Mūsų investiciją – greitaeigį keleivinį katamaraną „Smiltynė“ – spalio pradžioje perėmusi „Aqualiner” savo veiklą buvo pradėjusi 2017 metais. Tais pačiais metais tuo pačiu adresu buvo registruotos ir kitos bendrovės: „Aqualiner Group B.V.”, „Aqualiner Consultancy B.V.”. Jei šias bendroves sieja tas pats brendas, tas pats adresas, todėl galima manyti, kad ir steigėjas yra tas pats.

„Aqualiner Fleet B.V.” pėdsakus pavyko aptikti tik „Smiltynės perkėlos“ ataskaitose finansinių nuostolių skiltyje, todėl lieka tik spėlioti, kaip sekasi šiai kompanijai. Taip pat lieka tik spėlioti, kokį„ Aqualiner Fleet” turtą areštavo Amsterdamo teismas, nors yra vilties, kad mūsų milijoninė investicija („Smiltynės“ balansinė vertė – apie vieną milijonų eurų) nenuėjo šuniui ant uodegos.

Taip galima manyti dėl to, kad „Aqualiner Group”, kuri, kaip teigia pranešimai, 2017 metais pradėjo veiklą su vienu laivu, 2019 metų pabaigoje jau valdė 10 laivų flotilę, prieš porą savaičių bendra „Swets Group” ir „Aqualiner” įmonė užsakė dar devynis laivus, iš kurių trys – varomi vien tik elektra, šeši su hibridiniais varikliais.

Sprendžiant pagal tokią verslo plėtrą, „Smiltynė“ perduota į geras rankas. Reitinguojant Lietuvos investicijas užsienyje tikrai galėtume pretenduoti į dešimtuką. Ir jau kitas klausimas, kodėl „Aqualiner Fleet” su belgiška ramybe atsisako grąžinti skolą. Matyt, turi savų argumentų.

Praėjusį penktadienį aiškūs Klaipėdos apygardos teismo argumentai atstatė teisybę byloje, kurioje buvo pabandyta užginčyti Neringos gyventojų teisę nemokamai kelti per marias save, savo automobilius ir krovinius.

Kaip visada, yra ir nesuprantančių. Teko stovėti eilėje prie kelto, ir vienam Norvegijos verslo magnatui bandžiau paaiškinti, kodėl yra „eilė be eilės“, kas moka už keltą, ir kas ne. Mano pašnekovas prisipažino, kad vien aplink Bergeną gal pora dešimčių keltų linijų, tačiau už keltą moka visi. Anot jo, Norvegija – turtinga šalis, tačiau ne tiek, kad galėtų savo piliečiams kompensuoti transporto išlaidas.

Kita vertus, mes sėkmingai investuojame į ekologiško transporto plėtrą Belgijoje. Iš būsimų pelnų galėtume skirti 2 proc. Neringai kaip vaikų darželiams ir menininkams, tada Neringos gyventojams teismuose neteks aiškintis dėl savo prigimtinių teisių į nemokamą keltą. Ir sukursime Gerovės valstybę vienos savivaldybės teritorijoje. Nuo kažko gi reikia pradėti.

A propos: koks turėtų būti mūsų pelnas Belgijoje, kad per du procentus surinkti du milijonus eurų per metus – tiek mums kainuoja nemokamas perkėlimas į Kuršių neriją dabar. Ar tik nereikės perduoti „Aqualiner” dar porą „Smiltynės perkėlos“ keltų?