P0

Svarbu, Valstybingumo ženklai Klaipėdoje

Europos čempionato pagimdyta Klaipėdos arena: įtampa iki paskutinės minutės (3)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-12-09


Šią dieną, gruodžio 9-ąją, prieš 11 metų Klaipėdos arenos pamatuose buvo įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms ir taip oficialiai paskelbta statybų pradžia.

„Atvira Klaipėda“, tęsdama projektą „30 Nepriklausomybės metų: valstybingumo ženklai Klaipėdoje“, šįkart rašo apie tai, kaip uostamiestyje buvo pastatytas didžiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį objektas, skirtas visuomenės poreikiams.

Klaipėdos arena, kurioje jau yra apsilankęs kone kiekvienas klaipėdietis, pastatyta 2011 metais. „Oro grupės” nuotr.
A. Brazausko nurodymai

„Manęs daug kartų buvo klausta – kodėl mes būsime paskutiniai. Galiu pasakyti, kad mieste buvo vykdomi ir kiti projektai, atėjo laikas arenai – ir ją pastatėme. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos vizija turėti tokį objektą pagaliau išsipildė“, – 2011 metų liepos 27 dieną, kai oficialiai paskelbta apie Klaipėdos arenos statybų pabaigą, sakė tuomet jau buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, kuris šiame procese dalyvavo nuo pirmos akimirkos.

Ji buvo 2004 metais, kai FIBA paskelbė, kad teisė 2011 metais surengti Europos vyrų krepšinio čempionatą suteikta Lietuvai. Tada tapo aišku, jog Klaipėdoje privalo atsirasti ne mažiau nei 5 tūkst. vietų sporto arena, kurioje galėtų vykti bent jau čempionato pogrupio varžybos.

„Labai gerai prisimenu pirmąjį pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupės, į kurią buvau įtrauktas, posėdį. Jai vadovavo tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, o jis turėjo savo nuomonę statybų klausimais, todėl buvo sudėliojęs strategiją, kaip čempionatas Lietuvoje turėtų vykti. Tais laikais, 2005 metų pradžioje, Vilniuje jau buvo pastatyta „Siemens“ arena, todėl svarstyta, kad joje vyks finalai. Pogrupiai turėjo vykti Kaune, o Halės rekonstrukcijai numatyta skirti 20 milijonų eurų. Tokią pačią sumą nuspręsta skirta, nepamenu, Šiauliams ar Panevėžiui pasistatyti areną, dar kažkiek pinigų rekonstruoti esamą salę Alytuje. Man Algirdas Brazauskas suformulavo tokią užduotį: mere, jūs turite suorganizuoti ir pastatyti Klaipėdoje areną tokiais pačiais principais, kaip buvo pastatyta „Siemens“ arena. Pasakė, kad Klaipėda yra ekonomiškai stiprus miestas, stiprus verslas, todėl turime ieškoti variantų ir jokia valstybės parama nebus teikiama. Aš iš to pirmo posėdžio išvažiavau susikrimtęs, galvoju, į kurią pusę man čia su tuo verslu reikės pradėti kalbėtis. Ir tikrai bandėme eiti tuo keliu, ieškojome investuotojų, kurie pastatytų areną be centrinės valdžios investicijų. Turėjau pakankamai rimtų susitikimų su kompanijomis, kurių šiandien nenorėčiau įvardinti. Bet jos iškėlė sąlygas, kurios miestui buvo visiškai nepriimtinos. Jos sakė, kad gali pastatyti areną, tačiau miestas turės suteikti galimybės padirbėti tam tikrose srityse, kad jos galėtų atsiimti pinigus. Tai būtų buvę labai neteisinga, todėl pradėjome ieškoti kitų variantų“, – su „Atvira Klaipėda“ prisiminimais pasidalijo tuometis Klaipėdos meras R. Taraškevičius.

Derybos dėl vietos

Kol tų variantų buvo ieškoma, paraleliai buvo sprendžiamas vietos būsimai arenai klausimas. Labai trumpai buvo svarstyta sporto kompleksą statyti Vasaros estrados vietoje ar pietinėje miesto dalyje, tačiau apsispręsta, jog geriausia vieta yra beveik 10 hektarų ploto teritorija tarp Minijos ir Dubysos gatvių bei Taikos ir Baltijos prospektų.

Sovietmečiu, aštuntajame dešimtmetyje, šioje teritorijoje buvo suplanuotas naujasis miesto administracinis centras, kuriame turėjo būti įrengta aikštė, iškilti Tarybų, politinio švietimo rūmai, Muzikinis teatras, biblioteka, turizmo centras, skaičiavimo centras (jis buvo pastatytas) ir kt.

Nepriklausomybės priešaušryje, tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio iniciatyva, čia buvo suplanuota pastatyti ir sporto areną su 3500-4000 vietų žiūrovams.

„Objektui finansavimas nebuvo numatytas, bet tuometinis Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys su komanda nusprendė jį „pakišti” po Tarptautinės jūrų perkėlos statybomis, kurias per valstybę finansavo „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Arenos dalimi turėjusios būti treniruočių salės buvo statomos kaip „Laivininkystės” sandėliai. Pačios arenos spėjo iškilti tik keletas konstrukcijų, salės irgi nebuvo baigtos iki nepriklausomybės“, – anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ yra pasakojęs R. Taraškevičius.

Nepriklausomybės aušroje, kai Lietuvoje viskas buvo privatizuojama, šiuos sporto arenos griaučius sugebėjo nupirkti „Vilniaus prekyba“.

„Lyg buvo pamąstymų šioje vietoje daryti kokį SPA. Kai mes nusprendėme, kad ta vieta yra geriausia naujai arenai, ilgai ir nuobodžiai teko derėtis su „Vilniaus prekybos“ žmonėmis, kad tą vietą užleistų statybai. Galiausiai sutarėme, kad mes palei Baltijos prospektą suformuosime naują, neužstatytą sklypą ir padarysime mainus. Už naująjį sklypą jie nugriovė senuosius sporto arenos griaučius ir atidavė švarią teritoriją. Pagal ir dabar galiojančius įstatymus yra taip, kad jei nugriauni pastatus, prarandi teisę į valstybinės žemės nuomą, Todėl ir naujajame vilniečių sklype dar ilgai riogsojo buvusios salės mūrinis kampas, kol galiausiai pavyko susitarti, kad ir jis būtų nugriautas ir negadintų vaizdo“, – pasakojo R. Taraškevičius.

Minėti taip ir nepastatytos sporto arenos griaučiai buvo nugriauti 2006 metų rugsėjį. Dienraštis „Vakarų ekspresas“ tuomet paskelbė, kad „arenos statybų istorijoje – pirmi realūs žingsniai“.

Tačiau realiai Klaipėdos savivaldybė turėjo tik planuojamą teritoriją, kurioje turėjo būti statoma arena.

Tame pačiame 2006 metų rugsėjo 26 dienos „Vakarų ekspreso“ straipsnyje rašoma, kad per metus neatsirado nė vieno privataus investuotojo, kuris norėtų statyti naują krepšinio areną, todėl miesto savivaldybė ruošiasi projektą įgyvendinti pati.

„Svarstoma, kad salės, kurioje vyktų 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės, statybomis galėtų pasirūpinti viena iš Savivaldybei pavaldžių viešųjų įstaigų. Tokia misija esą galėtų būti pavesta VšĮ „Neptūno“ krepšinio klubui, jei ji taptų pavaldi Savivaldybei“, – rašoma straipsnyje.

Analogų neturinti idėja

Tiesa, vienas privatus investuotojas atsirado, tačiau Klaipėdos savivaldybė tarsi nenorėjo pripažinti jo egzistavimo.

2006 metų lapkričio 7 dieną pasirodžiusiame dienraščio „Klaipėda“ straipsnyje „Dėl sporto arenos – kančių keliai“ teigiama, jog „per 60 stadionų visame pasaulyje pastačiusios bendrovės „VC Worldwide“ prezidentas Kornelis Vynbrinkas (Cornelis Veenbrink) prieš pusantrų metų miesto savivaldybei pasiūlė analogų pasaulyje neturinčios sporto arenos idėją ir tvirtina gavęs palaiminimą kurti jos projektą“. Tačiau užsienietis žurnalistams pasiskundė, jog valdininkai jį pradėjo vedžioti už nosies, jo vengti, nors unikalios sporto arenos statybų projektas jau beveik parengtas. Jo kompanija esą yra pasirengusi į šį projektą investuoti 150 mln. eurų.

Straipsnyje rašoma, jog K. Vynbrinkas pasiūlė ant 10,8 hektaro žemės ploto tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės pastatyti sporto kompleksą, kurio pirmasis aukštas taptų krepšinio, o antrasis – futbolo stadionu.

„Olandas tvirtino ne tik pastatysiąs areną, bet ir galėsiąs ją eksploatuoti, o šios pareigos atsisako daugelis potencialių investuotojų. Nors ir nepasirašęs su savivaldybe jokios sutarties, olandas pradėjo rengti projektą, nes tariamai gavo valdininkų palaiminimą. K. Vynbrinkas taip pat tikino gavęs nurodymą į planą įtraukti ir naująjį miesto savivaldybės pastatą. Jau kurį laiką olandas bando prisibelsti į jį paremti žadėjusių valdininkų duris, tačiau yra ignoruojamas“, – teigiama straipsnyje.

O į žurnalistus jis kreipėsi, nes „nebeturiu laiko. Jeigu nepradėsime statybų netrukus, nespėsime 2011 metams paruošti arenos“.

2006 metų lapkritį dienraštis „Klaipėda” paskelbė apie olando Kornelio Vynbrinko užmojus projektuoti areną ir pateikė jo versiją.

Straipsnyje pakalbintas tuomet Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriumi dirbęs Ričardas Zulcas teigė, kad „mūsų architektai skeptiškai įvertino olando suprojektuotą statinį“. Be to, jis informavo, jog savivaldybė arenai siekia valstybinės reikšmės objekto statuso, o jį gavusi veikiausiai kreiptųsi dėl ES paramos statyboms.

„Mes rimtai nenagrinėdavome tokių kosminių pasiūlymų. Tai nebuvo iki galo rimtas pasiūlymas, tad nusprendėme eiti tuo keliu, kuriuo nuėjome. Tiesą sakant, net nelabai pamenu to olando ir jo pasiūlymo“, – teigė R. Taraškevičius.

Rinkosi iš trijų variantų

2006 metų spalio 11 dieną Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigta, jog „universalios sporto arenos statyba įsibėgėja“. Tačiau informuojama tik apie tai, kad „darbo grupė didžiausią dėmesį skyrė sporto arenos projektavimo ir būsimo operatoriaus klausimams. Darbo grupės nariai išsamiau susipažino su panašios arenos projektavimo, statybos ir eksploatavimo klausimais mieste partneryje Karlskronoje (Švedija) ir Šiauliuose“.

Labai greitai, vos po mėnesio, sulaukta ir pirmojo smūgio dėl Klaipėdos arenos. Ūkio ministerija nepatvirtino prašymo suteikti nacionalinės svarbos objekto statusą Klaipėdoje planuojamai statyti sporto arenai.

Ministerija iš Klaipėdos savivaldybės valdininkų pareikalavo papildomų dokumentų – informacijos apie arenoje planuojamus vykdyti renginius, pajamas, užimtumą. Tačiau Klaipėdos savivaldybė reikalaujamos informacijos pateikti negalėjo, nes ji turėjo paaiškėti tik atlikus galimybių studija, kuriai parengti dar net nebuvo paskelbtas konkursas.

Jis netrukus buvo paskelbtas, su galimybių studijos rengėjais pasirašyta 200 tūkst. litų vertės sutartis ir sutarta, jog dokumentas turi būti parengtas iki 2007 metų liepos.

Tačiau jau balandį galimybių studija rengiančios viešosios įstaigos NPR ir bendrovės „Eurointegracijos projektai“ specialistai pristatė tris būsimojo statinio alternatyvas. Pirmajame variante numatyta, kad sporto arena veiktų tik varžybų ir renginių metu. Joje būtų 5,3 tūkst. stacionarių vietų, o esant reikalui jų skaičių būtų galima padidinti iki 7,5 tūkst.

Antrasis variantas – vietų skaičius toks pat, bet greta sporto varžyboms, koncertams bei kitiems renginiams skirto statinio atsirastų ir nuolat veikiantis sporto bei laisvalaikio centras.

Trečiasis variantas daug kuo panašus į antrąjį, tik statinys būtų kiek didesnis. Galimybių studijos rengėjai suskaičiavo, kad pasirinkus pirmą arba antrą variantą, preliminari statinio kaina būtų apie 104 mln. litų, o trečiasis variantas – apie 133 mln. litų.

Visais trimis atvejais siūlyta įrengti apie 2,5 tūkst. vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o greta arenos esančią teritoriją skirti parkui bei įvairioms žaidimų aikštelėms įrengti.

„Ketverius metus ore sklandžiusios kalbos apie 2011-ųjų krepšinio čempionato varžyboms reikalingą areną Klaipėdoje pagaliau tampa realiais veiksmais“, – 2007 metų rugsėjo pabaigoje pranešė „Vakarų ekspresas“.

Jis informavo, kad miesto taryba pritarė būsimo statinio projektavimui bei statybai ir pasirinktam jo valdymo modeliui.

„Žinoma, kad 111 mln. litų kainuosiančiame 21 tūkst. kv. m ploto pastate įsikurs miestiečių poreikiams skirtas sporto ir laisvalaikio centras bei arena, kurioje krepšinio varžybas galės stebėti 5,3 tūkst. žiūrovų, o įvairių renginių metu vietų skaičius galėtų padidėti dar daugiau nei dviem tūkstančiais. <…> apsispręsta ir dėl arenos valdymo modelio. Išnagrinėjus keturis variantus nutarta, kad geriausia išeitis – konkurso būdu parinkti operatorių, kuris areną valdys koncesijos pagrindu. Žadėta kurti ir Savivaldybei pavaldžią viešąją įstaigą, tačiau jos išlaikymas miestui kasmet kainuotų apie 2,5 mln. litų, tad šios minties atsisakyta“, – rašoma straipsnyje.

Laimėjo katamaranas

Po tokio miesto tarybos sprendimo, Klaipėdos arenos reikalai kuriam laikui įgavo pagreitį. 2007 metų lapkričio 12 dieną dienraštis „Klaipėda“ pranešė, kad „iškart po Kalėdų įvyks konkursas parinkti projektuotoją Klaipėdos daugiafunkcinei sporto arenai“. Tačiau miesto valdžia vis dar sprendė, kad arenoje dar turėtų būti be krepšinio aikštės. Patikinta, kad Žvejų rūmai į areną nebus perkelti, nors tai padaryti siūlė kai kurie politikai. Tačiau į ją siūlyta iškelti Klaipėdos sporto medicinos centrą, buvusį Pievų Tako gatvėje.

Tų pačių metų gruodžio pabaigoje savivaldybėje jau buvo atplėšti vokai, kuriuose buvo trijų projektavimo įmonių architektūriniai pasiūlymai. Konkurso medžiagą buvo pasiėmusios 12 projektavimo įmonių, bet devynios jų nepanoro dalyvauti.

Konkurso sąlygoje buvo numatyta, jog pretendentai turi pateikti po dvi alternatyvas, kaip turės atrodyti arena ir vidaus patalpų suplanavimas. Projektavimo kaina nebuvo lemiamas faktorius, jai skirtas mažiausias dėmesys.

„Universalios sporto arenos statyba Dubysos gatvėje turi prasidėti kitąmet. Ji turi būti pastatyta iki 2011-ųjų, kai Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas“, – 2007 metų pabaigoje skelbė „Klaipėda“.

2008 metų vasario pradžioje paaiškėjo, jog Klaipėdos universalios sporto arenos projektavimo konkursą laimėjo Kauno AB „Miestprojektas“ kartu su UAB „Forma“ (architektas Saulius Mikštas), nurungusi vilniečių UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Kauniečiai suprojektuoti areną pasiūlė už 2,812 mln. litų.

Vasario 29 dieną Klaipėdos savivaldybėje ant projektavimo sutarties buvo suraityti parašai.

„Naujojoje arenoje treniruosis ir V. Knašio sporto mokyklos auklėtiniai, tad prieš pasirašant sutartį projektuotojai buvo įpareigoti pakoreguoti pristatytą projektą ir be vienos privalomos salės krepšinio treniruotėms „rasti vietos“ dar vienai apie 600 kv. m užimsiančiai salei. Iš viso 20 000 kv. m ploto savo forma katamaraną priminsiančioje Klaipėdos universalioje arenoje koncertų metu tilps iki 7 450, varžybų metu – iki 5486 žiūrovų. Stebėti varžybas ledo arenoje galės iki 4 100 žiūrovų“, – pranešė dienraštis „Klaipėda“.

„Kai darbo grupė rinko konkurse dalyvavusių architektų projektus, šis darbas iš karto krito į akis. Patiko racionali, neišsišokanti arenos vizija. Šiauliuose, Panevėžyje arenos yra arba bus apvalių formų, o mūsų – įsižiūrėjus primins katamaraną. Teko daug kur būti – Amerikoje, Atėnų olimpinėse žaidynėse, visur arenos vienodos – taurės formos. Tik nuo kišenės gylio priklauso, kokia gali būti arenos išorė – kukli ar auksu bei marmuru išklota“, – dienraščiui „Klaipėda“ tuomet teigė meras R. Taraškevičus.

Teismuose – pusantrų metų

Išrinkusi Klaipėdos arenos projektuotojus, Klaipėdos valdžia ėmė dairytis, kas galėtų valdyti naująjį objektą. 2008 metų balandį būsimajam Klaipėdos universalios sporto arenos valdytojui jau parengtos konkurso sąlygos ir koncesijos sutartis. Tačiau beveik pusmetį truko politikų ir valdininkų ginčai, ar konkurso sąlygas ir koncesijos sutarties projektą galima viešinti. Tad tik 2008 metų rugsėjį Klaipėdos miesto taryba patvirtino sąlygas, pagal kurias bus parenkami būsimieji universalios sporto arenos operatoriai.

Numatyta, jog konkursą laimės tas, kas investuos daugiausiai ir pasiūlys mažiausią finansinę naštą savivaldybei. Nutarta, kad pagal sutartį per metus arenoje turės būti organizuojama ne mažiau 50 renginių, o už kiekvieną neįgyvendintą projektą mokamos baudos. Taip pat operatorius turėjo įsipareigoti per metus nemokamai leisti organizuoti 2 sportinius ir 2 kultūrinius renginius, kurie viešojo pirkimo metu bus parinkti savivaldybėje. Koncesijos sutarties laikotarpis – 25 metai.

„Šiaulių miesto savivaldybė dabar kasmet „įmerkia“ apie 800 tūkst. litų, Panevėžio atveju – per 2 mln. litų (koncesijos mokestis arenų operatoriams – V. S.). Teoriškai Klaipėdoje savivaldybės našta gali būti ir nulinė, jei tokias sąlygas pasiūlys koncesininkai“, – vylėsi dienraštis „Vakarų ekspresas“.

2009 metų sausį paskelbti Klaipėdos universalios sporto arenos koncesijos sutarties kandidatai, kurie toliau dalyvaus konkurse: UAB „Bilietai LT“, UAB „Muzikos ekspertas“, VšĮ „Pramogų sala“ ir UAB „Seven entertainment“.

Balandį Klaipėdos savivaldybės paskelbė preliminarią geriausiai įvertintų konkurso dalyvių eilę.

Didžiausią įspūdį vertinimo komisijai paliko „Bilietai LT“ ir „Makroconcert“ konsorciumas.

Dar vieno konkurse dalyvavusio konsorciumo „Seven Entertainment“ (Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ sporto arenų valdytojas), laikyto vienu iš favoritų, pasiūlymą savivaldybė atmetė ir į eilę neįtraukė.

Iš konkurso pašalinta „Seven entertainment“ operatyviai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu šį sprendimą pripažinti negaliojančiu ir grąžinti kompaniją į konkursą.

Taip Klaipėdos arenos statybvietė atrodė 2009 metų gruodį. Forumo miestai.net (enjojk) nuotr.

Kol vyko teisminiai ginčai, koncesijos konkursas buvo sustabdytas ir tai tęsėsi labai ilgai, nes „Seven enertainment“ vis skųsdavo jai nepalakius teismo sprendimus. Taip sulaukta ir 2010 metų liepos, kol Aukščiausiasis teismas patvirtino, jog konkursas įvyko sąžiningai.

Lengviau atsikvėpę arenos valdytojas ir savivaldybės administracija galėjo baigti derinti sutartį, ją patvirtino ir miesto taryba, o 2010 metų spalį ji buvo pasirašyta. Klaipėdos savivaldybės pasiekimas tas, jog visus 25 metus, kol Klaipėdos areną valdys jos operatorius, pastato išlaikymas biudžetui nekainuos nė cento.

Įdomu tai, jog arenos vardo parinkimo teisė koncesijos sutartimi buvo atiduota valdytojui. 2011 metais paskelbta, jog areną valdanti bendrovė „Klaipėdos arena“ pasirašė sutartį su UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir Klaipėdos arenai buvo suteiktas „Švyturio” arenos pavadinimas.

2010 metų Klaipėdos arenos statybos buvo taip pajudėjusios į priekį, kad jas buvo galima matyti ir iš Smiltynės. Forumo miestai.net (Eimantas) nuotr.
Vilniuje – pripažinimas

Kol vyko teismų maratonas dėl arenos valdytojo konkurso, klaipėdiečių akys labiau krypo į pastato projektavimo ir būsimų statybų reikalus. Juo labiau, kad vis buvo žadama, jog statybos netrukus prasidės, bet pradžios vis nesimatė, o Europos krepšinio čempionato startas nenumaldomai artėjo.

2008 metų rugpjūtį realiai pajudėjo arenos statybų finansavimo klausimas, nes ūkio ministro įsakymu universali Klaipėdos sporto arena pripažinta nacionalinės svarbos turizmo objektu, o tai reiškė, kad iš ES fondų bus skiriama iki 40 mln. litų.

2008 metų lapkritį Vyriausybė patvirtino, kad universalios sporto arenos projektas yra valstybinės svarbos ekonominis projektas. Todėl buvo galima tikėtis, kad pinigų statyboms bus skirta ir iš Vyriausybės investicinės programos.

„Taip prieš pat statybų pradžia joms turėjome sukaupę apie 90 milijonų litų krepšelį. 40 – iš ES, 20 – iš Vyriausybės, o likusią sumą jau buvome suderėję su vienu banku, kad pasiskolinsime. Juk buvo skaičiuojama, kad statybos kainuos daugiau nei 100 milijonų“, – skaičiavo R. Taraškevičius.

2008 metų lapkritį pabaigos link artėjo ir Klaipėdos arenos statybų techninis projektas.

Taip Klaipėdos arena atrodė 2010 metų rugpjūtį. Forumo miestai.net (enjojk) nuotr.
Šokiravo pasiūlyta kaina

Bene sudėtingiausia, bet ir įdomiausia dalis Klaipėdos arenos istorijoje buvo jos statybos. Klaipėdiečiai net buvo pradėję lažintis, ar statybininkai spės iki sutarto termino, kuris buvo ne vieną kartą pratęstas. Ir pats R. Taraškevičius neoficialiai buvo pažadėjęs, jog pasitrauks iš mero posto, jei arena nebus pastatyta laiku.

„Tikrai buvo labai daug nerimo, kad galime nespėti. Tačiau net tokios minties negalėjo būti, Privalėjome suspėti ir viskas. Bet tai buvo kasdienis mano objektas, visuose rangovų gamybiniuose pasitarimuose dalyvavau, kad šitas objektas būtų pastatytas ir labai trumpais terminais“, – dabar jau prisipažino R. Taraškevičius.

Viešasis konkursas pirkti Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbus buvo paskelbtas 2009 metų balandžio 24 dieną.

Tais metais šalyje jau buvo įsisiūbavusi ekonominė krizė, statybų bendrovėms stigo darbo tad nieko nenustebino tai, jog Klaipėdos arenos statybų konkurse dalyvavo net devynios bendrovės. Tačiau didžiausia nuostaba buvo ta, kad bendrovė „Vėtrūna“ areną pasiūlė pastatyti už 54,696 mln. litų, kai dar prieš metus preliminari statybų kaina buvo skaičiuojama daugiau nei 100 mln. litų.

Antroje konkurso vietoje liko „Mitnija“ (64,952 mln. Lt), trečioje – „Merko“ (73,403 mln. Lt). Ketvirtas buvo „Senojaus“ konsorciumas (76,988 mln. Lt), penkti – „Skirnuva“ (79,555 mln. Lt), šešti – Panevėžio statybos trestas (79,800 mln. Lt), septinti – „Struktūra“ (81,471 mln. Lt), aštunti – „Hidrostatybos“ ir „Montuotojo“ konsorciumas (82,437 mln.), devinti – „Kausta“ (88,440 mln. Lt).

„Paprasta statybininkų logika tokia, jog sudedi visų devynių kompanijų kainas, gautą skaičių padaliji iš devynių ir gauni orientacinę statybų kainą. Šiuo atveju ji buvo apie 72 milijonai litų. O gavome, atsiprašau už tokius žodžius, morką. „Vėtrūnos“ pasiūlymas tikrai šokiravo, tokio tikrai nesitikėjome. Labai abejojome, ar įmanoma už tokią kainą pastatyti tokį objektą. Nors ir buvo žinoma, kad krinta statybų, medžiagų kainos, bet pasiūlymas vis tiek buvo nerealus. Todėl rangovams ne vieną ir ne du paklausimus rašėme, prašydami patvirtinti, pavyzdžiui, konstruktyvų kainas. Jie mums raštiškai atsakė, kad garantuoja, jog už tokią sumą pastatys. Pabaigoje diskusijų paskambinau vienam iš tos įmonės vadovų, ir klausiu, ar tikrai padarysit, ar ieškome kitų variantų. Patvirtino, kad tikrai padarys. Gal jie tikėjosi, kad eigoje kažkas keisis, gal kokie pabrangimai atsiras“, – prisiminė R. Taraškevičius.

Pagal pirminį terminą Klaipėdos arena turėjo būti pastatyta iki 2010 metų gruodžio 31-osios, tačiau ir 2011 metų sausį pabaigos dar nebuvo matyti. Forumo miestai.net (Aušrinė) nuotr.

2009 metų birželio 30 dieną Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė leidimą statyti Klaipėdos daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą, o rugpjūčio 24-ąją Klaipėdos savivaldybė su „Vėtrūna“ pasirašė sutartį dėl statybų. Tuomet skelbta, kad pirmieji arenos statybų darbai bus pradėti rugsėjo 1 d., bet iš pradžių vyks tik pasirengimas – teritorija bus aptverta tvora, specialiai paženklinta.

Sutartyje buvo numatyta, kad Klaipėdos arena turi būti pastatyta per 16 mėnesių, o jei įvyktų kokių nesklandumų, palikta galimybė sutartį pratęsti dar trims mėnesiams. Kitaip tariant, pirmasis terminas buvo iki 2010 metų gruodžio pabaigos.

Terminą pratęsė ne kartą

Beveik dvejus metus aplink Klaipėdos arenos statybas tvyrojęs nerimas prasiveržė jau pirmaisiais statybų mėnesiais.

„Uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius kitą savaitę ketina užkurti pirtį universalios sporto arenos statytojams, kurie neva vilkina darbus. „Esu labai nepatenkintas darbų vykdymo eiga. Statybininkai kuklumu nepasižymi, bet dabar jie pervertino save. Kalba apie iškastą duobę, šiukšles, bet tai – tik daigeliai. Turi prasidėti rimti darbai. Kitą savaitę būtinai vyksime į objektą, susitiksime su statytojais ir aptarsime veiksmų eigą“, – 2009 metų lapkritį rašė „Vakarų ekspresas“.

Tačiau netruks statybvietėje įvyko šventė. 2009 metų gruodžio 9 dieną Klaipėdos meras R. Taraškevičius, tuometis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius, tuometis Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda bei „Vėtrūnos“ vadovai į arenos pamatus įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms – taip oficialiai buvo paskelbta statybų pradžia.

Statybų pradžios ceremonija. Forumo miestai.net nuotr.

2010 metų gegužę dienraštis „Klaipėda“ paskelbė, kad „statybininkai pastatė trečdalį Klaipėdos arenos“, o rugpjūtį – „Arenos statytojai iškėlė vainiką“.

Bet po kelių mėnesių, spalį, paaiškėjo, kad ne viskas yra gerai. „Vėtrūna“ Klaipėdos savivaldybės paprašė statybų terminą pratęsti trimis mėnesiais – iki 2011 metų kovo pabaigos.

„Klaipėdos arena nebus pastatyta laiku – iki balandžio 1 dienos kaip numatyta. Tai oficialiai patvirtino uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius. Tačiau, anot miesto vadovo, statybos darbai vyksta intensyviai“, – 2011 metų kovo pradžioje pranešė portalas kl.lt.

„Tai vienas iš darbų, kuriam skirsiu didelį dėmesį, baigiantis kadencijai. Kas antrą dieną lankysiuosi. Matau, jog rangovas stengiasi. Jei darbai vyks tokiais tempais kaip dabar, arena bus užbaigta per porą mėnesių“, – kl.lt komentavo meras.

„Klaipėdos arenos statybų pabaigos kol kas nematyti – galutinė data, kada iš sporto ir pramogų komplekso turėtų pasitraukti statybininkai, neįrašyta jokioje sutartyje. Tai patvirtino ir statybų užsakovė Klaipėdos savivaldybė, ir areną statanti bendrovė „Vėtrūna“, – gegužės pradžioje pranešė „Klaipėda“.

Taip Klaipėdos arena atrodė 2011 metų sausį. Forumo miestai.net (bootsy) nuotr.

Netrukus buvo pažadėta, kad arena bus pastatyta iki birželio 28-osios, tuomet ir arenos valdytojai, bendrovė „Klaipėdos arena“ pranešė, kad lieps 28-ąją suplanuotas atidarymo renginys – legendinės grupės „Smokie“ koncertas.

„Jei atvirai, tikrai turime nerimo dėl Klaipėdos arenos atidarymo datos. Kol kas negauname jokios oficialios informacijos iš Klaipėdos savivaldybės apie arenos statybų eigą ir pabaigą“, – įpusėjus birželiui „Klaipėdai“ kalbėjo Klaipėdos areną valdysiančios bendrovės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė.

Ir po birželio 28-osios iš Klaipėdos arenos statybininkai nepasitraukė. Realiai darbus jie baigė tik likus dienai iki oficialaus atidarymo liepos 28-ąją.

„Renginio lankytojams akių jau turėtų nebadyti statybininkų įranga ir laikinieji namai – jie jau išvežami. Tuo tarpu arenos viduje trečiadienį dar buvo montuojami lankytojų praėjimo kontrolės sistema, dirbo valytojai, pirmajam renginiui ruošėsi maitinimo įstaigos: buvo statoma įranga, vežami gėrimai bei maisto produktai“, – liepos 27-ąją rašė „Vakarų ekspresas“.

Daug diskusijų kilo dėl Klaipėdos arenoje sumontuotų kėdžių, nes rangovai nupirko ir sumontavo pagamintas Kinijoje, o tai esą prasilenkė su projektu. Forumo miestai.net (Aušrinė) nuotr.
Pabaigos aktas – paskutinę akimirką

„Ir dabar labai gerai prisimenu arenos atidarymą, kai „Smokie“ grupė buvo pakviesta. „Vėtrūnos“ vadovai atvažiavo pas mane ir sako: nerizikuojame, mes dar nesame pasiruošę, nedarome to renginio. O iki čempionato buvo likęs mėnuo! Tada buvome priversti daryti dalinį objekto priėmimą, tarp užsakovo ir rangovo buvo pasirašytas susitarimas, kad objektas į pabaigą ir renginio neatšaukėme. Jis, beje, praėjo sėkmingai, nors visos tarnybos buvo pasiruošusios ir sekė situaciją, kad kas nors neatsitiktų. Taip pirmąjį išbandymą arena atlaikė“, – prisiminęs šypsojosi R. Taraškevičius, kuris tuo metu jau nebebuvo meru.

Į Klaipėdos arenoje 2011 metų liepos 28 dieną vykusį pirmą renginį – grupės „Smokie” koncertą susirinko sausakimša salė, visi bilietai buvo iššluoti dar prieš atidarymą. „Švyturio arenos” paskyros „Facebook” nuotr.

Valstybinės statybos užbaigimo komisijos pirmininkė Regina Šolienė tik rugpjūčio 30-ąją, likus vienai dienai iki čempionato, pasirašė Klaipėdos daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso – „Švyturio” arenos statybos užbaigimo aktą. Kiti 10 komisijos narių šį aktą savo parašais patvirtino dar išvakarėse. Aktas skelbia, kad arenos statyba baigta ir statinys tinkamas eksploatuoti.

Tuomet į paaiškėjo, kad galutinė arenos statybos kaina yra apie 70 mln. litų, iš kurių savivaldybės dalis – apie 18 mln; ES lėšos – apie 38 mln. litų; valstybės lėšos – apie 20 mln. litų.

„Klaipėdos arena pabrango dėl labai objektyvių priežasčių, nes padaryta nemažai darbų dėl kokybės. Projekte buvo numatyta minimali apdaila, pavyzdžiui, visuose aukštuose turėjo būti betoninės grindys, o šiandien visur juk yra keramikinės plytelės. Visose erdvėse nebuvo numatyta pakabinamų lubų, dabar būtume matę ventiliacijos vamzdynus, bet pakabinome, papuošėme. Papildomai atsirado ir sienų tos gražios raudonos plokštės, kurių nebuvo numatyta. Be to, kilo klausimų dėl galimos akustikos, juk arena yra ne tik sportui, todėl papildomai buvo įrengtos dviejų sluoksnių akustinės lubos. Tad daug padaryta pakeitimų, todėl šitas projektas pabrango, bet tai vis tiek yra viena iš pigiausiai pastatytų arenų. Galima sakyti, kad arena Klaipėdoje atsirado tik dėl krepšinio čempionato. Bet manau, kad ji vis tiek būtų pastatyta, tik gal gerokai mažesnė. Tačiau dabar tikrai galime pasidžiaugti tuo, ką turime – ir gražia, kokybiška arena, ir miestui palankia koncesijos sutartimi, ir gerais arenos valdytojais. Žinoma, dabar toks laikmetis, kai visame pasaulyje viskas yra sustoję, tačiau tikiu, kad jau netrukus savo arenoje vėl patirsime malonių įspūdžių tiek rungtynėse, tiek įvairiuose renginiuose“, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“


    2020-12-09

    3 komentarai “Europos čempionato pagimdyta Klaipėdos arena: įtampa iki paskutinės minutės”

    1. AvatarDuonos ir renginių (IP: 84.15.177.255)

      Pasiilgom renginių Arenoje!!! 👌

    2. AvatarJūra (IP: 85.232.153.76)

      Klaipėdos statybos mafijos bosas giriasi

    3. AvatarBesidomintis (IP: 86.100.153.45)

      Vien panigirika, o kiek naudos (pelno) ji šiandien duoda miestui?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt