Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai antradienį paskelbė, kad buvusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroro Aivaro Velučio pretenzijos dėl jo pažeminimo pareigose yra nepagrįstos.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą pernai spalį perkeltas prokuroras teismo prašė grąžinti jį į buvusias pareigas, naikinti tarnybinio patikrinimo išvadas ir kitus sprendimus bei priteisti per mėnesį susidarantį 402 eurų skirtumą tarp dabartinės ir buvusios algos.

Generalinio prokuroro sprendimu atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad A. Velutis šiurkščiai pažeidė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, atsakomybės principus bei sumenkino visuomenės pasitikėjimą prokuratūra. Patikrinimą atlikęs Vidaus tyrimų prokuroras Anatolijus Koržovas siūlė A. Velutį atleisti iš pareigų, tačiau generalinis prokuroras nusprendė skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Nors A. Velutis teisme tikino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, kurių vykdytus tyrimus prokuroras kontroliavo, neturėjo pagrindo jo atžvilgiu vykdyti kriminalinės žvalgybos, bylą išnagrinėjęs teisėjas Remigijus Arminas sprendime akcentavo, kad tokiems veiksmams buvo gauti net trijų skirtingų – Tauragės apylinkės, Vilniaus bei Kauno apygardų – teismų leidimai, o A. Velutis neskundė STT veiksmų. Tad, anot teismo, nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog informacija kriminalinės žvalgybos metu buvo surinkta viršijant sankcionuotų veiksmų apimtį ir suteiktus įgaliojimus.

Teismo sprendime akcentuojama ir aplinkybė, kad A. Velutis ėjo į kabinetą pas ikiteisminį tyrimą dėl Dinaido Petro Kančiaus viešojoje erdvėje paskleistos melagingos informacijos apie vieną žurnalistę kuravusią prokurorę ir domėjosi, kokį sprendimą jį planuoja priimti, jos klausinėjo, ar planuoja konfiskuoti įtariamojo nešiojamąjį kompiuterį bei paminėjo, kad D. P. Kančius yra jo vaikystės draugas. Tai esą rodo, kad prokuroras, nors ir nedarė spaudimo kolegei, bet be teisėto pagrindo domėjosi jos kontroliuojamu ikiteisminiu tyrimu, sužinotą informaciją perdavė suinteresuotam asmeniui bei pačiam D. P. Kančiui,

Priešingai teisingumo interesams A. Velutis, teismo nuomone, veikė ir konsultuodamas reikalų su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba turėjusį pažįstamą Saulių Miliauską.

Galimos teisinio konsultavimo ribos, anot teismo, buvo peržengtos, o S. Miliausko atveju jų net negalima vertinti kaip teisinių konsultacijų – prokuroras telefonu bei SMS žinutėmis reguliariai konsultavo dėl strategijos ir taktikos, nurodė, neteikti paaiškinimų, jokiais veiksmais nebendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais, mokė kaip išvengti pokalbių pasiklausimo, kaip paslėpti informaciją esančią kompiuteryje ir t.t.

Teismo vertinimu, tokie veiksmai prieštarauja Etikos kodekse prokurorams keliamiems reikalavimams.

Teismas konstatavo, kad paskirta tarnybinė nuobauda atitinka A. Velučio padarytų neteisėtų veiksmų sunkumą, neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams ir jos švelninimas nebūtų adekvatus padarytam pažeidimui bei neturėtų prevencinio poveikio. Kartu akcentuota, kad ONKTS prokurorams yra keliami ypatingi skaidrumo standartai.

Įvertinus visas šias aplinkybes A. Velučio skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ar A. Velutis tai darys, sužinoti nepavyko – jis į žurnalisto skambutį neatsiliepė.