Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio atkaklumas ir tikėjimas savo tiesa neliko be atsako. Jam pavyko įrodyti, jog generalinis prokuroras buvo neteisus, patraukęs jį tarnybinėn atsakomybėn: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino prokuroro skundą, konstatavęs, jog Generalinė prokuratūra (GP) pasikėsino į prokuroro nepriklausomybę, jam garantuotą Konstitucijos.

L. Kiaurakis į teismą kreipėsi dėl to, kad dar 2018 m. gegužę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ant teikimo dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo uždėjo rezoliuciją „Teikimui pritariu”, tokiu būdu pripažinęs esą L. Kiaurakis padarė tarnybinį nusižengimą, nors jokia tarnybinė nuobauda jam nebuvo paskirta.

Generalinė prokuratūra tarnybinį patikrinimą prokuroro atžvilgiu pradėjo dėl to, kad palaikydamas valstybinį kaltinimą „Pajūrio kredito unijos” baudžiamojoje byloje L. Kiaurakis, teisme sakydamas baigiamąją kalbą, neprašė iš kaltinamųjų (Mindaugo Navicko ir Reginos Gaidjurgienės) išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, o teismui nuosprendžiu nepaskyrus turto konfiskavimo, jo neapskundė apeliacine tvarka.

Kitaip tariant, generalinis prokuroras L. Kiaurakį nubaudė už tai, kad jis procese dalyvavo savarankiškai ir sprendimą priėmė, vadovaudamasis savo, kaip prokuroro, patirtim, kompetencija ir žiniomis, kas įtvirtinta ir Prokuratūros įstatyme, ir Konstitucijoje.

Todėl, nesutikdamas su tokia generalinio prokuroro pozicija, L. Kiaurakis kreipėsi į teismą, tačiau buvusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė savo praėjusių metų gegužės 31 d. sprendimu jo skundą atmetė, pritarusi GP pozicijai.

Pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai iš pradžių net atsisakė nagrinėti prokuroro prašymą. Tai daryti Klaipėdos teismas ėmėsi tik iš antro karto, sulaukęs LVAT, kuris patenkino prokuroro skundą, imperatyvaus nurodymo pradėti procesą.

LVAT ir antrą kartą L. Kiaurakiui buvo palankus.

Šįkart prokuroro skundą jau dėl minėto pirmos instancijos sprendimo praėjusią savaitę išnagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės, konstatavo, kad „nagrinėjamoje situacijoje atsakovas (GP – P. M.) nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, patraukė pareiškėją L. Kiaurakį tarnybinėn atsakomybėn”.

Teismo sprendime taip pat pažymima, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas rėmėsi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, veikdamas savo kompetencijos ribose ir galbūt padarydamas klaidas. Tačiau (….) pažymėtina, kad nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes”. Teismo teigimu, „tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta”.

LVAT kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priėmė naują sprendimą, patenkinusi L. Kiaurakio skundą.

Paklaustas, kaip vertina šį jam palankų teismo sprendimą, L. Kiaurakis nedaugžodžiavo.

„Nors procesas užtruko net dvejus su puse metų, svarbu, kad teismas pripažino, jog Generalinė prokuratūra pažeidė prokuroro konstitucinį principą ir nepagrįstai patraukė tarnybinėn atsakomybėn”, – sakė jis.

Kartu šis LVAT sprendimas gali būti geru akstinu ir jo buvusiam kolegai Aivarui Velučiui skųsti vakar priimtą jam nepalankų to paties pirmos instancijos teismo sprendimą dėl jo pažeminimo pareigose.