P0

Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas

Bedarbiams – kalėdinės pašalpos

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-01-09


Rašinių cikle „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” „Atvira Klaipėda” baigia pasakoti, kokiais išskirtiniais įvykiais tarpukariu Klaipėdos krašte baigdavosi metai.

Pučistai sulaukė nuosprendžio

1924 m. „Klaipėdos žinios” pranešė, kad gruodžio 12 ir 13 dienomis Kaune vykusio neviešo teismo proceso metu buvo nuteisti devyni tų metų rugpjūtį nepavykusio Klaipėdos pučo organizatoriai.

Pasak laikraščio, apie 20 kaltinamųjų buvo patalpinti Klaipėdos kareivinėse ir tada išvežti į Kauno kalėjimą.

Klaipėdos kareivinių vaizdas apie 1927 m. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.

„Nuteisti 9 kaltinamieji sunkių darbų kalėjimu, būtent: Blumenau 12 metams, Kessler ir Bottcher po 8 metus, O. Balnus ir Švenzing po 2 3/4 metų, Beck ir Karalius po 2 metu, Ukstins ir Stuhlert po 1 1/3 metų”, – informavo „Klaipėdos žinios”.

Pasak žurnalisto Virginijaus Savukyno, devyni teisiamieji buvo išteisinti. Anot jo, po kelių metų pučistai buvo paleisti ir išvyko į Vokietiją.

„Istorikai spėja, jog taip atsitiko dėl lietuvių noro neeskaluoti įtampos. Tuo metu, kai perversmininkai buvo suimami, įvyko keli incidentai, kurių metu lietuvių šauliai nušovė kelis vokiečius. Tokiu atveju, reikėjo teisti ir tuos šaulius. Vieną šaulį, pasirėmus tam tikra įstatymų machinacija, pavyko išgabenti iš Klaipėdos krašto, o kitą teisė Klaipėdoje. Visa tai kėlė didelę įtampą. <…> Tuometinėje situacijoje valdžia nebuvo suinteresuota eskaluoti įtampos ir nepasisekusio pučo vadeiva Blumenau buvo paleistas“, – rašė V. Savukynas.

Kalėdinės valdžios dovanos

Atrodo, kad artėjant Kalėdoms tarpukario Klaipėdos valdžia nuolat būdavo linkusi dalinti įvairias dovanas.

Štai 1925 m. „Klaipėdos žinios” pranešė, kad krašto Seimelyje buvę socialdemokratai įnešė skubotą pasiūlymą išmokėti kiekvienam bedarbiui po 30 litų Kalėdoms.

Seimelio posėdis. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasiūlymas buvo perduotas Seimelio Finansų komisijai, kuri po keleto dienų suformulavo sprendimo projektą skirti pašalpas nuo 10 iki 30 litų kiekvienam, žiūrint bedarbio naminės, šeimyniškos padėties. Buvo numatyta, kad 2/3 pašalpų teiks kraštas, 1/3 – savivaldybės.

„Seka ilgos diskusijos. Nutarimas pakeičiamas ant tiek, kad vedusiems bedarbiams bus mokama po 40 litų”, – apie galutinį rezultatą rašė laikraštis.

O 1937-ųjų gruodį gubernatorius paskelbė Klaipėdos krašto Seimelio įstatymą apie duodamą Kalėdų dovanų mokesčių neapdėjimą.

Pagal jį darbininkams ir tarnautojams Kalėdų proga duodamos dovanos buvo nepamokestinamos algų mokesčiu jei jų suma nėra didesnė kaip 300 litų, o dovanos gavėjo mėnesines mokesčių apdėtinos pajamos sudaro iki 600 litų.

Beje, prieš Kalėdas krašto valdžia priimdavo ir kitokių su šiomis šventėmis susijusių sprendimų. Pavyzdžiui, 1936 m. gruodį buvo numatyta, jog muzikalinai, dramatiniai, teatro ir kinų parengimai ir šiaip pasilinksminimai, kurie nėra rimto meninio arba mokslinio pobūdžio, Kalėdų šventės išvakarėse (Kūčių vakare) negali būti rengiami. Apie tai, renginiai yra rimto meninio arba mokslinio pobūdžio, sprendė miesto policijos valdyba, kuriai atitinkamus prašymus dėl vertinimo reikėjo pateikti iki gruodžio 19 d.

O kitu sprendimu tais metais maisto, tabako, cigarų, alaus ir vyno prekyba krautuvėse buvo galima antrą Kalėdų dieną nuo priešpiet 7-9 val. Tuo metu gėles pardavinėti buvo galima pasirinktinai – arba pirmą, arba antrą Kalėdų dieną nuo 11 iki 13 val.

Laivo liekanos tebėra?

1936-ųjų Kalėdas Klaipėdoje, ko gero, neplanuotai turėjo sutikti ir keturi danų jūrininkai.

Laikraštis „Vakarai” tada paskelbė Eltos pranešimą, kad gruodžio 17 d., 20 val., Nidos švyturio tarnautojas pastebėjo prie kranto nežinomą laivą, atsidūrusį ant seklumos. Apie tai pranešė Nidos pagalbos stočiai, kurios komanda nuvyko pagalbos valtimi ant to laivo ir išgelbėjo 4 žmonių įgulą – kapitono ir 3 matrosų.

„Laivas vardu Amager priklauso Danijos Valstybei. Jis plaukė iš Danijos Droho uosto į Gdynę su geležies kroviniu. Amager yra trijų stiebų burinis, laivas su pagalbiniu motoru, jo dydis 71 brutto to. Apie 10 dienų su sugedusiu motoru plaukė jis po jūrą, kol srovės buvo atneštas prie kranto. Laivas, saugojamas pasienio policijos, kol laivo kapitonas sutvarkys su muitine laivo krovimo reikalus”, – skelbė laikraštis.

Prof. habil. dr. Vladas Žulkus 2016 m. kultūros almanache „Dorė” rašė, kad 2007 m. gegužę nidiškis Zigfridas Kairys (buriuotojas, laivo kapitonas, žvejys) jam pasakojo, kad maždaug prieš 10 metų jūroje už antros seklumos tinklai net kelis kartus buvo užsikabinę už kažkokios kliūties. Esant skaidriam vandeniui maždaug 3 metrų gylyje jūros dugne gerai matėsi medinio laivo špantai. Ta vieta yra į šiaurę nuo Nidos.

„Neringos muziejų direktorės pavaduotoja Indrė Žigeu man neseniai pasakė, kad nidiškis Gediminas Dikšas prieš kokius 4–5 metus atvežė į muziejų senovinio laivo lentą, kurią rado paplūdimyje tarp Nidos ir Preilos. Ten jis anksčiau buvo radęs ir jūros išmestų laivo brašpilio detalių. Apie tai, kad toje vietoje apie 8 metrų gylyje žvejams už kažko kibdavo tinklai, jam yra minėjęs buvęs Žuvininkystės ūkio direktorius Zigmas Bakaitis. <…> O gal nidiškių žinomoje vietoje po vandeniu matosi danų škunos Amager duženos? Ši 1879 m. pastatyta tristiebė škuna 1936 m. gruodžio 17 d. išplaukė iš Skelskoro į Gdynią su geležies kroviniu, tačiau šio lenkų uosto taip ir nepasiekė. Staigiai užkluptas štormo laivas buvo genamas link kranto. Nepadėjo ir laive jau įtaisytas variklis, nes buvo pasibaigęs kuras. Gruodžio 27 d. bangos škuną išmetė į seklumą ties Nida. Įgulą išgelbėjo Nidos gelbėjimo stoties gelbėtojai, tačiau laivas sudužo”, – rašė Vl. Žulkus.

Parplukdė „Ūdrą”

O po 1937-ųjų Kalėdų Klaipėdoje nutiko dar vienas jūrinis įvykis. „Vakarai” tada paskelbė, kad gruodžio 29-ąją į uostą parplaukė laivas „Šiauliai”, kuriuo iš Roterdamo parplukdytas „Lietuvos Baltijos Lloydui” skirtas vilkikas-šleperis „Ūdra”.

„Ūdra” keliamas į „Šiaulius”. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

„Minimas vilkikas Olandijoje nupirkta kiek anksčiau, tik dėl jo keblaus pargabenimo sąlygų nebuvo iki šiol atvežtas į Klaipėda. Vilkikas „Ūdra” sveria 58 t ir savaime suprantama, kad gali būti kraunamas tik ant denio. Gi tuo nepastovaus oro laikotarpiu su tokiu kroviniu ant denio leistis per Šiaurės ir Baltijos jūras – reikalas pusėtinai rizikingas ir todėl kelios užsieninės laivininkystes bendrovės, turėdamos žymiai didesnius ir į Klaipėdą dažnai plaukiančius laivus, negu mūsiškai „Šiauliai”, nepanorėjo paimti šio, nors ir gerai apmokamo krovinio. Jeigu tokį krovinį turintį laivą jūroje užklumpa audra, vargu, ar toks laivas pasiektų uostą. Nebūtų taip blogai, jei šis krovinys galėtų būti patogiau pakrautas, t. y. jei jis būtų trumpesnis. Dabar, dėl savo ilgio, jis tegalėjo būti pritvirtintas tik vienoje laivo pusėje. Tačiau nežiūrint šių visų nepatogumų ir nemažos rizikos, „Šiauliai“ vakar naująjį vilkiką laimingai pristatė į Klaipėdos uostą. Nuo „Šiaulių” vilkiką nukėlė Lindenau laivu statybos įmonės plaukiojančio doko kranas, nes kiti uoste esantieji kranai toli gražu tokį svorį pakelti nepajėgia”, – rašė laikraštis.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Jis supažindino ir su naujuoju pirkiniu – 1932 m. Olandijoje pastatytas vilkikas buvo 58 pėdų ilgio, 14,5 pėdų pločio, iki tol priklausė Roterdamo firmai „Graf u. Colberg”.

„Šio vilkiko viena geroji ypatybe yra ta, kad jis galės laisvai pralysti pro Karlo ir Biržos tiltus, jų neatidarius, kuo bus sutaupoma nemažai pinigų, nes tam tikrais laikotarpius šių tiltų atidarymai kainuoja pusėtinai pinigų. Tokiu budo lietuviškoji laivininkystės bendrovė Lietuvos Baltijos Lloydas turės tau du vilkikus: Vilką ir Ūdrą”, – rašė „Vakarai”.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Abu šiuos vilkikus bendrovė jau po krašto aneksijos, 1939 m. balandį, pardavė C. L. Bieber’ io firmai Klaipėdoje. „Ūdrą“ jį pavadino „Hannelore“, o garinį vilkiką „Vilkas“ – „Wotan“. Iki tol ši firma dar turėjo vilkikus „Roland I“ ir „Harald“.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Paskutiniuose Seimelio rinkimuose – nacių triumfas

Vokiškų jėgų dominavimo Klaipėdos krašto seimelyje tendencija tęsėsi nuo pat pirmųjų rinkimų 1925-ųjų spalį, iki 1938-ųjų gruodžio, kai buvo išrinktas šeštasis Seimelis.

Spauda paskelbė, kad suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog Memeldeutsche Liste (Klaipėdos vokiečių sąrašas), vedamas dar 1937-ųjų pavasarį prezidento malonės aktu amnestuoto Ernsto Noimano, gavo 25 mandatus, o lietuviškieji sąrašai – 4 atstovus.

„Pasibaigus seimelio rinkimams ir oficialiai paskelbus jų davinius, Memeldeutsche Sportbund paskelbė, kad gruodžio 16 d. vakare rengiama demonstracija. Vakar krautuvių vitrinos ir šiaip namų langai buvo iliuminuoti, daugel langų degė žvakutės ir buvo iškabintos Maž. Lietuvos vėliavėlės. Apie demonstracijos pradžią buvo pranešta bažnyčių varpais. Apie 20.20 val. išsirikiavę sportininkai pradėjo eiseną iš Kanto mokyklos. Eisenos priešakyje buvo nešama raudona vėliava su svastika, tačiau svastika ne laužtais galais, bet kiek užlenktais. Toliau ėjo Ordnungsdiensto dalinys su orkestru ir įvairių klubų sportininkų būreliai. Eisena vyko Kanto, Palangos, Luizės, Turgaus – Laukininkų, Biržos, Liepojos gatvėmis. Prasidėjo iš Kanto mokyklos ir ten pasibaigė. Daug eisenos dalyvių nešėsi deglus. Demonstrantai protarpiais dainuodavo. Sportininkų eiseną priėmė Dr. Neumann, kurio tribūna buvo įrengta Prezidento Smetonos Alėjos gale, ties „Memeler Dampfbooto“ rūmais. Jis nieko nekalbėjo, tiktai pakėlęs ranką pasveikindavo, pražygiuojančius sportininkus. Žmonių gatvėse buvo nedaug. Tiktai aplink Dr. Neumaną buvo susirinkusi didoka minia, kuri dainomis ir šūkiais lydėjo žygiuojančius sportininkus. Nei prieš nei po eisenos niekas nekalbėjo. Sportininkai susirinko, pražygiavo ir vėl išsiskirstė. Eisenos dalyvių gal buvo apie 1000″, – apie dar vieną to meto nacių šou rašė „Vakarai”.

„Memeler Dampfboot” 1938 m. gruodžio 18-osios numerio iliustracijos. 

Beje, istorikė Petronėlė Žostautaitė buvo rašiusi, kad šio Seimelio nariams buvo atšaukta priesaika Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Klaipėdos krašto konvencijai…


    2021-01-09

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt